„Kasdien dėvėti reikėtų rinktis drabužius, kurių sudėtyje yra poliesterio, viskozės ir elastano. Šių trijų medžiagų derinys suteikia gaminiui praktiškumo, jį malonu dėvėti.
Poliesteris suteikia audiniui tvirtumo, viskozė garantuoja gerą kritimą, gerai praleidžia orą, o elastanas saugo nuo susiglamžymo, – sako Kristina Juozapavičienė. – Elastano šiame derinyje turėtų būti iki 6 proc. Tai gerina gaminio išvaizdą bei padeda lengviau prižiūrėti. Apsivilkus tokios sudėties kostiumėlį nebus problemų vykstant į komandiruotę ar svarbų susitikimą, nes išlipus iš automobilio rūbai nebus susiglamžę.”
Reikėtų žinoti, kad poliesteris bijo karščio, todėl jį skalbti reikėtų ne šiltesniame nei 40 laipsnių temperatūros vandenyje ir lyginti tik šiltu lygintuvu.
100 proc. natūralus viskozės gaminys suteikia kūnui malonų pojūtį. Audinys „vėsina“, kai karšta, yra švelnus, „nekanda“, todėl rūbai iš viskozės labai patogūs dėvėti vasarą. Be to, viskozės audiniai minkšti, kiek švyti.
Beje, vis dar vyrauja nuomonė, kad viskozė yra sintetinis pluoštas. Tačiau iš tikrųjų jį turėtume apibūdinti kaip dirbtinį, pagamintą iš natūralios medžiagos – medžio plaušo, artimo naudojamam gaminant celiuliozę. Todėl viskozė gerai praleidžia orą – leidžia kūnui „kvėpuoti“. Dėl šios savybės kokybiškų švarkų pamušalai visada siuvami iš audinių, kurių sudėtyje yra bent 50 proc. viskozės pluošto.
Gana daug žmonių yra alergiški sintetiniams audiniams. Tokiu atveju reikėtų pirkti rūbus iš natūralių audinių – medvilnės, lino, vilnos, šilko.
Medvilniniai rūbai gerai praleidžia prakaitą, yra praktiški, juos sveika nešioti. Nors rūbai iš medvilnės lengvai skalbiami, tačiau greičiau praranda gražią išvaizdą.
Labai sveika lininiai rūbai, ypač šiltuoju metų laiku, sergantiesiems tokiomis odos ligomis, kaip alerginis dermatitas, psoriazė ir pan. Nors linas dėl natūralumo yra labai glamžus, dėl to jaudintis neverta – daugelyje užsienio šalių vaikščioti suglamžytu lininiu kostiumėliu yra savotiškai madinga ir gražu tiek moteriai, tiek vyrui.
Pasak Kristinos Juozapavičienės, renkantis švarką taip pat derėtų atkreipti dėmesį į gaminio sudėtį. Patvarūs, kokybiški yra švarkai, kurių sudėtyje apie 77 proc. medvilnės ir 23 proc. lino. Tačiau šie natūralūs audiniai turi vieną minusą – jie blunka.
Odos taip pat nedirgina medvilnės (60 proc.) ir šilko (40 proc.) pluoštų derinys. Tokie drabužiai labai gražūs, ploni, permatomi, natūraliai glamžosi. Juos malonu dėvėti ne tik vasarą, bet ir kitu metų laiku.
Naudingas patarimas: jei jūsų oda jautri, geriau pirkite baltos spalvos drabužius, nes dažų sudedamosios dalys gali dirginti ir sukelti alergiją. Pabandykite dėvėti marškinėlius, palaidines, pagamintas iš medvilnės su elastanu (apie 95 proc. medvilnės, apie 5 proc. – elastano).
Įdomi naujovė – natūralaus bambuko pluošto drabužiai (iš bambuko išaustas natūralus siūlas). Galima įsigyti rūbų iš natūralaus rami pluošto, kuris gaminamas iš tūkstantmečio Kinijos augalo žolės.
Kuo sportiniai rūbai skiriasi nuo drabužių, dėvimų kasdien?
Visų pirma, sportinė apranga turi būti lengva, greitai išgarinti prakaitą. Būtent šios audinio savybės leidžia kūnui kvėpuoti ir apsaugo nuo greito atvėsimo.
Antra, sportiniai rūbai turi nesiglamžyti, palaikyti formą.
Todėl optimaliausias audinių derinys – medvilnė (70–95 proc.) ir elastanas (apie 5–30 proc.).
Kuo audinyje daugiau dirbtinio pluošto, tuo rūbas stipresnis, geriau palaiko formą, greičiau džiūsta. Ši taisyklė, aišku, galioja ne tik sportinėms kolekcijoms. Kita vertus, jei sportuosime apsitempę medvilninėmis kelnėmis, nenuostabu, kad po kelių treniruočių atrodysime neestetiškai. Būtent elastanas suteikia tvirtumo, apsaugo gaminį nuo išsitampymo. Drabužius, kurių sudėtyje yra elastano, galima dažnai skalbti ir lengva prižiūrėti.
Pasak Tomo Motiejaičio, tokie drabužiai puikiai tinka mažo intensyvumo sportiniams pratimams, pavyzdžiui, pilates, jogai, kurių metu kūnas neprakaituoja arba suprakaituoja labai nedaug.
Tuo tarpu dalyvaujant aktyviose aerobikos, dviračių treniruotėse, sportuojant su treniruokliais patartina įsigyti sportinius rūbus iš supplex medžiagos, kuri savotiškai panaši į medvilnę: yra minkšta, švelni, greitai išgarina prakaitą ir džiūsta.
Jei aktyviai sportuosite su medvilniniais marškinėliais, jie greitai bus šlapi ir nemaloniai „kvepės“.
Didelio intensyvumo sportui galima rinktis marškinėlius ar palaidines, pagamintas iš stipraus, minkšto ir elastingo meryl pluošto. Jis greitai sugeria prakaitą, o speciali antibakterinė apdaila saugo nuo nepageidaujamo prakaito kvapo.
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę