Bunda erkės

Daugelis svajoja apie artėjantį pavasarį, vasarą, kaip galimybę ilgiau pabūti gamtoje, rinkti uogas ar grybus, bet tuo pat metu bijo, kad neįsisiurbtų erkė ir neapkrėstų pavojinga liga. Ir ne be pagrindo. 2001 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 298 sergantieji erkiniu encefalitu (tarp jų 26 vaikai), iš kurių trys - mirė. Nė vienas iš jų nebuvo pasiskiepijęs nuo šios ligos. Didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu užregistruotas Šiaulių, Panevėžio, Akmenės, Radviliškio, Kėdainių, Kupiškio, Kauno rajonuose. Apie erkinį encefalitą bei apie tai, kaip jo išvengti ir kodėl reikia skiepytis, pasakoja KMU alergologė-pulmonologė Eglė Vaitkaitienė.
 

Erkės suaktyvėja pavasarį ir būna aktyvios iki spalio-lapkričio mėnesio. Erkių paplitimą skatina klimato, ekologinės būklės pokyčiai. Esant šiltai žiemai, jos neįšąla, todėl yra pavojingos jau kovo mėnesį. Užsikrėtusios erkės, siurbdamos žmogaus kraują, sukelia sunkias ligas - erkinį encefalitą, Laimo ligą ir kt.
Galimas ir kitas užsikrėtimo būdas - per nevirintą karvės ir ožkos pieną bei termiškai neapdorotus iš jo pagamintus produktus.
Pastaraisiais metais Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, erkių padaugėjo. Kas penkta dešimta erkė yra užsikrėtusi erkinio encefalito virusu.
Svarbiausia, kad erkių yra visur, kur yra žolės: ne tik miške, bet ir sode, parke, po nušienauta žole, šiene.
Erkė dažniausiai įsisiurbia į kaklą, paausius, kirkšnį, pažastis, kojų ar rankų lenkimo sritis - tose vietose, kur oda ploniausia.
 

Erkinis encefalitas - sunki virusinė liga


Ji pasireiškia sunkiu galvos smegenų ar jų dangalų uždegimu. Inkubacinis periodas tęsiasi 1-2 savaites, tačiau gali užtrukti ir iki mėnesio.
Liga prasideda staiga, simptomai dažnai panašūs į gripo. Temperatūra pakyla iki 38-39oC, vargina silpnumas, šaltkrėtis, pykinimas, kartais vėmimas ar viduriavimas.
Erkinis encefalitas ilgam sutrikdo darbingumą - apie 35 proc. atvejų būna sunkių liekamųjų reiškinių (galvos skausmų, atminties bei psichikos sutrikimų), sukeliančių neįgalumą. Ypač pavojingas sveikatai nugaros smegenų pažeidimas (mielitas), kuriam būdingi kaklo ir pečių lanko raumenų paralyžiai, raumenų masės mažėjimas.
 

Nuo erkinio encefalito saugo skiepai


Norint sumažinti erkės įsisiurbimo riziką, einant į gamtą reikia tinkamai apsirengti: šviesiais drabužiais, ilgomis kelnėmis, marškiniais su prie kūno prigludusiais rankogaliais, ant galvos užsidėti kepurę. Rekomenduojama vartoti repelentus, atbaidančius erkes. Tačiau tai tik pagalbinės apsaugos priemonės.
Kadangi žmogus gali nejausti erkės įkandimo, be to, nėra išrasta veiksmingų vaistų, naikinančių erkinio encefalito virusą, šiandien vienintelė patikima apsisaugojimo priemonė yra skiepai. Tinkamiausias metas skiepytis - žiemos pabaiga - pavasario pradžia.


Specialistai rekomenduoja naudoti patikimas vakcinas. Pavyzdžiui, saugi ir gerai toleruojama yra firmos “Chiron Behring GmbH” vakcina Encepur® . Ji gaminama be papildomų medžiagų, konservantų, todėl tinka ir alergiškiems žmonėms. Yra skirtingos dozės vaikams ir suaugusiems žmonėms. (Beje, vaikus galima skiepyti nuo vienerių metų amžiaus.) Kad išsivystytų ilgalaikis apsauginis imunitetas, reikalingos trys vakcinos dozės. Tarp pirmosios ir antrosios turi būti 1-3 mėnesių intervalas. Trečioji vakcinos dozė skiriama po 9-12 mėnesių. Vėliau kas treji metai būtina atlikti revakcinaciją (viena injekcija metams).
Po trijų vakcinos dozių net 98 proc. paskiepytų asmenų susiformuoja patikimas imunitetas.
Pirmąją ir antrąją vakcinos dozes patartina sušvirkšti žiemą, kad didžiausias imunitetas susidarytų pavasarį, kai erkės suaktyvėja.
Nuo erkinio encefalito reikėtų pasiskiepyti visiems, nes Lietuva priklauso padidėjusio pavojaus susirgti erkiniu encefalitu zonai. Be to, šios ligos gydymas ir reabilitacija kainuoja dešimteriopai brangiau nei skiepai. Didesnės rizikos grupei priklauso miškų, parkų, sodų priežiūros darbuotojai, taip pat mėgstantys žvejoti, rinkti žoles, uogas, kitas miško gėrybes ar šiaip praleidžiantys laisvalaikį gamtoje.
 

Kur skiepytis?


Vilniuje:
Užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos centras, Kalvarijų g. 153, tel.: (8~5) 215 9273.
D.Vidzėnienės IĮ „Skiepai“,
Vilniaus g. 25, tel.: (8~698) 20 163.
Kaune:
Kauno II klinikinė ligoninė,
Josvainių g. 2, tel.: (8 ~ 37) 30 60 90.
Kalniečių PSPC, Savanorių pr. 369, tel.: (8~37) 40 14 01.
Klaipėdoje:
J.Malūkienės „Imunoprofilaktikos tarnyba“, Liepojos g. 45, tel.: (8 ~ 46) 31 47 93.
Skiepytis nuo erkinio encefalito galima ir artimiausiuose sveikatos priežiūros centruose, šeimos klinikose.

Susiję straipsniai

  • Nelaiminga Laimo liga ir erkinis encefalitas, sugrįžtantys su pavasariu

    Voragyviai erkės pavojingos ne tik mėgstantiems pasivaikščioti po mišką, bet ir tiems, kurie niekada neišeina toliau kaip į miesto parką – užfiksuota daugybė atvejų, kai erkė įsisiurbė grįžus iš jo. Už degtuko galvutę mažesnis padarėlis gali sukelti nebepataisomų pasekmių. Todėl, įtarus bet kurią iš erkės platinamų ligų, būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus....

    Skaityti daugiau
  • Bunda erkės

    Daugelis svajoja apie artėjantį pavasarį, vasarą, kaip galimybę ilgiau pabūti gamtoje, rinkti uogas ar grybus, bet tuo pat metu bijo, kad neįsisiurbtų erkė ir neapkrėstų pavojinga liga. Ir ne be pagrindo. 2001 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 298 sergantieji erkiniu encefalitu (tarp jų 26 vaikai), iš kurių trys - mirė. Nė vienas iš jų nebuvo pasiskiepijęs nuo šios ligos. Didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu užregistruotas Šiaulių, Panevėžio, Akmenės, Radviliškio, Kėdainių, Kupiškio, Kauno rajonuose. Apie erkinį encefalitą bei apie tai, kaip jo išvengti ir kodėl reikia skiepytis, pasakoja KMU alergologė-pulmonologė Eglė Vaitkaitienė....

    Skaityti daugiau
  • Visuomenė ir infekcinės ligos

    Pasaulio medikai pastaraisiais metais vis dažniau susiduria su naujomis infekcinėmis ligomis. 2004 m. pradžioje pasirodė nerimastingų pranešimų apie pirmuosius žmonių mirties nuo paukščių gripo atvejus Azijos šalyse. Nors į Lietuvą paukštiena iš Azijos neimportuojama, infektologijos specialistai perspėja dėl ligos grėsmės. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta komisija parengė “Pasirengimo gripo pandemijai planą”. Ypač didelių padarinių paukščių gripas galėtų turėti, jeigu juo susirgtų ir žmonės. Gripo pandemijos kyla maždaug kas 10 bei 40 metų. Paskutinioji gripo pandemija prieš keturis dešimtmečius (1964 m.) pasaulyje nusinešė 800 tūkst. gyvybių. Lietuvoje 2002 m. buvo 9 maliarijos atvejai, 2001 m. vienas asmuo mirė nuo leišmanijozės. Pastarasis atvejis įrodė, kad būtina užtikrinti operatyvų vaistų retoms ligoms gydyti tiekimą. O kad tai aktualu, rodo ir 2003 m. pasaulį ištikęs SŪRS (staigus ūminis respiracinis sindromas). 2003 m. liga prasidėjo Azijos žemyne. Per trumpą laiką užregistruoti susirgimai 27 pasaulio bei 11 Europos šalių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, per 2003 m. SŪRS susirgo 8098 žmonės, iš jų 774 mirė. Tuo tarpu Lietuvoje sergamumas daugeliu žinomų infekcinių ligų nemažėja. Pasiutligės židiniai registruojami visoje šalyje. Dėl šios ligos 2000 m. medikų pagalbos prireikė 12 800 asmenų. Lietuvoje nepalanki situacija sergamumui erkiniu encefalitu bei Laimo liga mažinti. Šalyje kasmet registruojama 10-15 tūkst. susirgimų žarnyno infekcinėmis ligomis, palyginti dažni šigeliozės ir salmoneliozės protrūkiai. ...

    Skaityti daugiau

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai