LOPL – vis stiprėjantis žudikas, kurį įmanoma suvaldyti

Itin dažnai vieną ar kitą negalavimą esame linkę priskirti pervargimui, amžiui, stresui ar netinkamam gyvenimo būdui. Net jei grėsmingai dažnėjantys simptomai atrodo įtartini, neskubame į gydymo įstaigas – verčiau laukiame... laisvesnio laiko, geresnio oro, atostogų ar talono pas gydytojus ir t. t. Tačiau dauguma ligų nėra linkusios išgyti savaime – jos provokuoja vis blogesnę ligonių būklę ir tampa pernelyg greitos mirties priežastimi. Viena tokių – lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL).

Ir dirbdamas, ir laisvalaikiu kenkė sau

Antanas – stalius, kuris kelis dešimtmečius darbuojasi medienos srityje ir savo darbą vertina kaip itin mielą „dūšiai“. Vyras niekada negalėjo net pagalvoti, kad jo mėgiama veikla „su medžiu“, paties žodžiais, taps nepagydomos ir sudėtingos lėtinės obstrukcinės plaučių ligos priežastimi. „Man nuo pat jaunystės patiko ir dirbti su medžiu, ir laisvalaikiu su juo „žaisti“. Toks pomėgis pagimdė daugybę dailių medinių baldų, rankdarbių, kurie dabar puikuojasi ne tik mano, bet ir kaimynų, draugų, giminių kiemuose“, – save atradęs džiaugėsi Antanas. Tačiau vis dažniau jo žmona pastebėdavusi, kad vyras kasdien kosti, ypač rytais sunkiai atgauna kvapą, nes, rūpestingos staliaus žmonos tvirtinimu, kosulį lydėdavo ir dusulys, ir „spjaudymas nežinia ko“. Antanas, kosėjo daugiau nei 5-erius metus, neklausė žmonos raginimų pasirodyti daktarui, mat bijojo, kad uždraus rūkyti. Cigaretės vyrą lydėjo daugiau nei 30 metų – šio pomėgio atsisakyti jam atrodė per daug sudėtinga. Bet mažėjant jėgoms, Antanas, aptinkamas vis dažniau prisėdantis, o ne besidarbuojantis, sutiko apsilankyti pas gydytoją, nors pats manė, kad visa tai – senatvė, nuovargis, o ne kokia nors liga. Tačiau medikai, įvertinę Antano būklę (kelis dešimtmečius trunkantį rūkymą bei kasdienį darbą dulkių apsuptyje, nenaudojant saugos priemonių), atlikę tyrimus, buvo jam negailestingi: diagnozė – nepagydoma, plaučius ir bronchus negrįžtamai pažeidusi lėtinė obstrukcinė plaučių liga.

Klaidinantys simptomai

Medikai tvirtina, kad lėtinė obstrukcinė plaučių liga gali pasireikšti skirtingai, ji gali būti susijusi su gretutinėmis ligomis, todėl išskirti tik LOPL būdingus bruožus nėra lengva. Taip pat šios ligos simptomai skiriasi esant ankstyvajai ir vėlyvesnėms ligos stadijoms. Tačiau yra keli esminiai obstrukcinės plaučių ligos simptomai. Tai:

  • lėtinis „rūkaliaus“ kosulys, trunkantis ne vienus metus;
  • skrepliavimasis (ypač rytais);
  • dusulys (dažnai kartu su švokštimu) einant, lipant laiptais, prausiantis ir pan.;
  • situacijos, kai vis dažniau prireikia atgauti kvapą;
  • nuovargis.

,,Sergant lėtine obstrukcine plaučių liga, kamuoja nuolatinis, kelerius ar keliolika metų trunkantis, kosulys bei skrepliavimas, – tvirtina Vilniaus universiteto profesorius, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas, gydytojas pulmonologas Edvardas Danila. – Šie simptomai pasireiškia nuolat, o sustiprėja ligai paūmėjus. Vis dėlto jie retai priverčia ligonį patį kreiptis į gydytoją. Mat rūkantis žmogus pripranta prie tų simptomų ir dažniausiai mano, kad tai – tik paprastos rūkymo pasekmės, nevertina jų kaip ligos (LOPL) išraiškos. Tik atsiradus dusuliui ir sumažėjus fiziniam pajėgumui, dauguma ligonių kreipiasi į gydytoją.“ Negydomi šie simptomai dažnėja, stiprėja ir ima vos ne kiekviename žingsnyje trukdyti žmogui. Kartu pažeidžiami ne tik plaučiai, bronchai, bet ir kiti organai bei audiniai (pavyzdžiui, stingant deguonies kenčia smegenys, širdies ir kraujagyslių sistema). Taip pat nerūkantieji neturėtų savęs raminti ir laukti, kol savaime pasveiks, nes, nors rūkymas yra viena iš pagrindinių LOPL priežasčių, šia liga serga ir niekad nerūkę žmonės.

LOPL riziką dažniausiai sukelia tabako rūkymas, aplinkos teršalai, genetinis polinkis ir sunkios respiracinės infekcijos vaikystėje. ,,Apie trečdalį visų rūkalių suserga LOPL, – žmones, kurie turėtų sunerimti, įvardija profesorius. – Rūkymas (taip pat ir pasyvusis) lemia apie 80 proc. visų LOPL atvejų. Maždaug 15–20 proc. LOPL kamuojamų žmonių ši liga ištinka dėl oro teršalų (dažniausiai užterštu oru kvėpuojama darbo vietoje). LOPL skatina sąveika su mediena, medvilne, gyvulių mėšlu, grūdais, augalų atliekomis, anglies, silicio ir kitomis dulkėmis, automobilių kuro degimo produktais.“

Grėsminga statistika

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga – progresuojantis, nepagydomas susirgimas, kuris pasaulyje kamuoja vis daugiau žmonių. Svarbu kuo anksčiau šią ligą diagnozuoti – tada ji lengviau suvaldoma. Dažnai girdime sakant, kad ši liga – visai negirdėta, tačiau jos statistika gana grėsminga: kiekvienais metais mūsų šalyje nuo šio negalavimo miršta 1 tūkstantis lietuvių. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, Lietuvoje obstrukcine plaučių liga serga apie 3 proc. suaugusiųjų, daugiausia – maždaug 10 proc. – sudaro vyresnio amžiaus vyrai. Visame pasaulyje LOPL diagnozuota 210 milijonų žmonių. Tai kelia didžiulį nerimą, mat ligonių skaičius grėsmingai didėja. Lėtine obstrukcine plaučių liga suserga vis daugiau žmonių, be to, šis negalavimas dažnai diagnozuojamas per vėlai, kai jau neįmanoma jo suvaldyti. Matant tokią situaciją, atrodo, kad LOPL jau maždaug po dešimtmečio gali tapti trečiąja pagrindine mirties priežastimi (po širdies sistemos ligų ir insulto).

Tie skaičiai atrodo ne itin aktualūs ir įdomūs, kol šeimoje ar giminėje susiduriama su šia liga. Verta atkreipti dėmesį į medikų pastabas vien dėl to, kad LOPL yra nepagydoma, be to, sergamumas ja sparčiai didėja, o diagnozavus šią ligą pradinėse stadijose, įmanoma kontroliuoti jos eigą ir pagerinti ligonio gyvenimo kokybę. Situaciją blogina tai, kad į ne vienos ligos simptomus žmonės nekreipia dėmesio arba vertina juos kaip būdingus jų amžiaus grupei ir pan. – todėl liga aptinkama jau vidutinio sunkumo ar sunkios stadijos.

Ar įmanoma užkirsti kelią šioms niūrioms prognozėms?

,,Veiksmingiausiai LOPL progresavimas būtų sustabdytas, metus rūkyti, – mano gydytojas pulmonologas E. Danila. – Aktyvus skatinimas mesti rūkyti būtų pirmasis svarbus žingsnis, kurį reikėtų žengti, norint pagerinti padėtį.“ Profesorius tvirtina, kad LOPL gydymo sėkmė daugiausia priklauso ne nuo gydytojo, ne nuo „valdžios“ ir įvairių aplinkybių, o nuo paties žmogaus noro padėti sau bei savo artimiesiems, kuriuos jo liga taip pat tiesiogiai ar netiesiogiai paveikia. Lietuvoje turimi visi šiuolaikiniai LOPL gydyti būtini vaistai. Šie vaistai yra prieinami ligoniui, nes didesnę jų kainos dalį kompensuoja valstybė. ,,LOPL sergantis žmogus tikrai gali gauti tinkamą gydymą. Tereikia jam pačiam rūpintis savo sveikata. Svarbiausia, ką jis pats gali padaryti – tai mesti rūkyti“, – paprastą, bet itin veiksmingą receptą pateikia profesorius.

Kitos, gydytojo nuomone, veiksmingos, priemonės: laiku atlikta diagnostika, tinkamas gydymas ir LOPL paūmėjimų prevencija. Diagnozavus LOPL ankstyvojoje stadijoje, įmanoma pristabdyti šios ligos progresavimą ir, šiek tiek pakeitus gyvenimo būdą, vartojant medikamentus, toliau džiaugtis gyvenimu. Medikai tvirtina, kad, jei pats žmogus pasiryš atsisakyti rūkymo, išlaikyti gerą fizinę formą, be to, pasitelks į pagalbą vaistus, LOPL neatrodys jam tokia grėsminga. Gydytojo E. Danilos įsitikinimu, taip pat įvairių tyrimų duomenimis, ligonio būklė ir prognozės veiksmingiausiai gerėja, kai jis laikosi paskirto gydymo: taisyklingai vartoja įkvepiamus vaistus, yra fiziškai aktyvus ir skiepijasi nuo gripo.

Dažniausiai LOPL gydoma kvėpavimo takus atveriančiais inhaliatoriais, stengiantis, kad į plaučius patektų ir būtų iškvėpta kuo daugiau oro. Medicinos pasiekimai kasdien ligoniams atveria vis geresnių perspektyvų. Taigi ir sergantiesiems lėtine obstrukcine plaučių liga nevertėtų pasirašyti sau liūdniausio nuosprendžio. Tačiau taikyti veiksmingiausią gydymą įmanoma, tik kuo anksčiau nustačius LOPL.

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai