Endometriozė

Lotyniškai endometrium yra gimdos gleivinė. Endometriozė yra liga, kurios metu gimdos sienelėje arba moters lytiniuose bei kituose organuose veša audiniai, savo struktūra ir funkcija panašūs į gimdos gleivinę. Tai dažniausiai pasitaiko reprodukcinio amžiaus moterims (26-45 m.). Statistiniai duomenys rodo, kad kasmet užregistruojama per 700 naujų šios ligos atvejų. Ji diagnozuojama 8-15 proc. ginekologinėmis ligomis sergančių ir 27.4 proc. dėl jų operuojamų ligonių.
 

Tobulėjant diagnostikos būdams endometriozė vis dažniau diagnozuojama. Jos priežastys aiškinamos įvairiomis teorijomis, iš kurių realiausios yra implantacinė, embrioninė ir metaplazminė. Labiausiai paplitusi yra implantacinė teorija, kuri aiškina, kad sutrikus pagumburio-hipofizės funkcijai, sutrinka menstruacinis ciklas ir tada gimdos gleivinės ląstelės su krauju pro kiaušintakius gali patekti į pilvo ertmę ir implantuotis kiaušidėse, kiaušintakiuose, gimdos raiščiuose, pilvaplėvėje, žarnose arba su limfa ir krauju patekti į kitus organus. Ši teorija laikoma teisingiausia, nes pastebėta, jog endometrioze susergama dažniausiai po įvairių chirurginių intervencijų: abortų, laparatomijų, diatermochirurginių procedūrų.
Embrioninė teorija turi mažiau šalininkų, tačiau manoma, kad turi įtakos embriono vystymosi anomalijos, t.y. ligos užuomazgos susiformuoja dar iki gimimo. Pastebėta, kad šia liga dažniau serga mergaitės ir merginos, kurioms nustatomi sklaidos trūkumai genitalijose ar šlapimą išskiriančiuose organuose (dviragė, dviguba gimda, rudimentinis gimdos ragas, inkstų ir žarnyno anomalijos).
Ir, pagaliau, metaplazminė teorija aiškina, kad veikiant estrogenams, uždegimui ar mechaninei traumai, susidaro endometriumo audiniai. Ši teorija remiasi tuo, kad endometrioze suserga vyrai, kurie dėl prostatos vėžio buvo ilgai gydomi estrogenais.


Palankias sąlygas endometriozei sudaro vaikystėje persirgtos infekcinės ligos: reumatas, tonzilitas, parotitas, difterija, raudonukė ir kt. Yra nuomonių, kad yra šeimyninis polinkis sirgti šia liga - serga mama, seserys, tetos.
Taigi galima pasakyti, kad endometriozė yra bendra organizmo liga, nes pagumburio-hipofizės sistemos sutrikimai sukelia ne tik kiaušidžių, bet ir kitų organų patologinius pakitimus.
 

Endometriozės klasifikacija


Gali būti lytinių organų (genitalijų) ir kitų organų (ekstragenitalinė) endometriozė.
Lytinių organų endometriozė skirstoma į vidinę, kai jos židiniai yra gimdos raumeniniame sluoksnyje, ir išorinę, kai židiniai už gimdos kūno ribų, t.y. gimdos kaklelyje, kiaušintakiuose, kiaušidėse, makštyje, užgimdinėje įduboje, tarpvietėje, gimdos raištyje.
Ekstragenitalinė endometriozė pagal lokalizaciją skirstoma į žarnyno, šlapimo pūslės, pooperacinių randų, bambos ir kitų organų.
Vidinė lytinių organų endometriozė yra trijų laipsnių:
Pirmas laipsnis: židiniai yra tik šalia endometriumo (vidinio gimdos sluoksnio).
Antras laipsnis: židiniai išplitę iki pusės raumeninio sluoksnio (miometriumo).
Trečias laipsnis: židiniai aptinkami visame miometriume. Jie gali būti difuziniai arba mazgų formos (adenomiozė).
 

Pagrindiniai simptomai:


1. Skausmas prieš mėnesines ir pirmomis mėnesinių dienomis. Mėnesinės tampa gausios ir ilgos, gali būti “tepimai” rudomis išskyromis prieš ir po mėnesinių.
2. Dispareunija - tai skausmas lytiškai santykiaujant. Gali būti skausmas virš sąvaržos, tuštinimosi sutrikimai.
Visų šių požymių intensyvumas priklauso nuo ligos išplitimo.
Dažniausiai pasitaiko kiaušidžių endometriozė. Pro kiaušintakius endometriumo ląstelės patekusios į kiaušides taip pat cikliškai sekretuoja ir juose kaupiasi kraujas, susidaro rudo turinio (seno kraujo) pripildytos cistos, kurios nuolat didėja. Įplyšus kiaušidės jungiamojo audinio (fibrozinei) kapsulei, senas kraujas išsilieja į pilvo ertmę. Jei visa tai vyksta pamažu, susidaro sąaugos su plačiuoju raiščiu, gimda, žarnų kilpomis, taukine. Išsiliejusiame turinyje yra endometriumo ląstelių, kurios yra gyvybingos ir jos implantuojasi kituose organuose, sukeldamos naujus ligos židinius. Jei cista plyšta staiga, išryškėja ūmaus pilvo klinika: stiprus pilvo skausmas, pykina, moteris gali vemti, išryškėja pilvaplėvės dirginimo požymiai. Tokiu atveju reikia skubiai operuoti.
Jei cistos turinys išteka po truputį, moteris skundžiasi pilvo apačios skausmu, kuris stiprėja prieš mėnesines ir nevaisingu metu.
Trečioje vietoje yra užgimdinės įdubos endometriozė. Ji išsivysto, kai plyšta endometrioidinės cistos arba mėnesinių kraujas pro kiaušintakius patenka į užgimdinę įdubą. Pasireiškia tuo, kad skausmas vis stiprėja, apima mažąjį dubenį, tiesiąją žarną, kryžkaulio sritį, sutrinka ir pasidaro skausmingas tuštinimasis, skausmingi lytiniai santykiai.
Gimdos kaklelio endometrioze susergama dėl jo traumos po gimdymo, aborto, po gimdos kaklelio operacijų, prideginimo. Būdingiausias požymis - tai “tepimas” keturias penkias dienas prieš mėnesines. Diagnozuoti kaklelio endometriozę galima apžiūrint ir atliekant kolposkopiją. Matome pūslytes su tamsios spalvos sekretu (krauju), kurios prieš mėnesines didėja, vėliau trūksta ir prasideda “tepimas”.
Gydymo pasirinkimas priklauso nuo pacientės amžiaus, simptomų, ligos trukmės, požiūrio į vaisingumą, prieš tai skirto gydymo, kontraindikacijų ir, be abejo, nuo to, ar endometriozė diagnozuota pirmą kartą, ar yra grįžtama jos forma.
Jeigu simptomų nėra, galima gydymo neskirti, bet tokią moterį reikia stebėti. Būtina sureguliuoti darbo ir poilsio režimą, stiprinti imuninę sistemą, gerinti kepenų detoksikacinę funkciją, sureguliuoti lytinį gyvenimą (neigiamą poveikį turi nutrauktas lytinis aktas).
Jeigu simptomai vargina, reikia slopinti endometriozės židinių funkcinį aktyvumą, malšinti skausmą, neleisti susidaryti sąaugoms su kitais organais.
Gydymas yra konservatyvus ir chirurginis, jis parenkamas individualiai. Konservatyvus gydymas turi būti kompleksinis: gydoma nuo uždegimo, stiprinama imuninė sistema, skiriamas rezorbcinis gydymas ir hormonų terapija (progestinai, gestagenai).

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai