Kasmet minima Pasaulinė astmos diena - tikrai ne šiaip sau

Pasaulis kasmet mini Pasaulinę astmos dieną. Ją organizuoja Pasaulinė astmos iniciatyva (angl. GINA - Global Initiative for Asthma). Pasaulinė astmos diena minima kiekvienų metų gegužės pradžioje – taip siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šią klastingą ligą, kurios diagnozių nepaliaujamai daugėja kasmet. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis šiuo metu pasaulyje astma serga net apie 339 milijonus žmonių, o 2016 metais pasaulyje dėl astmos mirė daugiau nei 400 tūkstančių žmonių. Lietuvoje šios ligos atvejų kasmet diagnozuojama taip pat nemažai, todėl mūsų šalis – ne išimtis.

 

Manoma, kad daug lemia dabartinis gyvenimo būdas ir aplinka

Nors astma kaip liga minima dar pačiuose seniausiuose istoriniuose šaltiniuose, sergamumas ja šiomis dienomis ne mažėja, o tik didėja. Pastebėta, kad bronchų astmos diagnozė vaikystėje labai dažnai susijusi su kitomis alerginėmis ligomis, pavyzdžiui, alerginiu rinokonjunktyvitu arba atopiniu dermatitu ir vaikas neretai būna alergiškas įvairiems įkvepiamiesiams alergenams, kai kuriems maisto produktams, pavyzdžiui, pienui, kiaušiniams, braškėms, žuviai, riešutams ir t.t.

Taip pat spėjama, kad daug įtakos ligos išsivystymui bet kuriame gyvenimo laikotarpyje turi labai užteršta ir dulkėta aplinka, kitos lėtinės ligos (pavyzdžiui, gastroezofaginio refliukso liga), įvairūs klimato pokyčiai, didelis stresas, genetinis faktorius, infekcinės kvėpavimo takų ligos. Nors astmos gydymo galimybės tobulėja, mirtingumo rodikliai, deja, išlieka panašūs. Taip yra ir dėl to, kad ne visi laiku atkreipia dėmesį į astmos simptomus, o tai yra gana didelė problema mažiau išsivysčiusiose šalyse.

 

Negydoma ir tinkamai nekontroliuojama liga menkina gyvenimo kokybę

Astmos paūmėjimui būdingi itin nemalonūs simptomai, tokie kaip kvėpavimo sunkumai, dusulys, veržimo ir spaudimo jausmas krūtinėje, kosulys, skrepliavimas ir švokštimas. Gali pasireikšti ir ne visi simptomai, tačiau sunkios astmos atveju pasireiškia ne tik mirties baimę keliantis kvėpavimo sunkumas, bet gali sutrikti miegas, atsirasti emocinių ir socialinių problemų ir didelių baimių judėti ar gyventi normalų gyvenimą.

Astmos paūmėjimai gana dažnai pasireiškia naktį arba ankstyvą rytą, o dienos metu juos gali išprovokuoti patys įvairiausi faktoriai – netgi šaltesnis oro gūsis, aktyvesnis fizinis krūvis, didesnė nervinė įtampa, įvairių alergenų pasirodymas aplinkoje, susijaudinimas, aštresni kvapai (netgi paprasčiausi kvepalai) ir t.t.

Tarp pačių priepuolių pacientai paprastai jaučiasi gana gerai, tačiau paūmėjimai gali tęstis ir kelias minutes (kartotis keletą kartų per dieną) ir net kelias savaites, o paūmėjimų metu dusylys ir kiti nemalonūs simptomai gali tik stiprėti. Organizmui nuolat trūksta deguonies – kuo paūmėjimai dažnesni ir sunkesni, tuo jos trūksta labiau, todėl sutrinka paciento miegas, atsiranda nuolatinis nerimo jausmas, bendras silpnumas ir negalavimas, judėjimo ir aplinkos baimė, hipoksijos požymiai.

 

Astma šiandien gydoma pažangiais vaistiniais preparatais, tačiau labai svarbus ir gyvenimo būdo koregavimas

Ši liga yra lėtinė, nuo jos nepasveikstama, tačiau yra nemažai atvejų, kai astma, kurioje buvo susirgta vaikystėje, gyvenimo eigoje tiesiog išnyko. Vis dėlto šios lėtinės ligos sugrįžimo rizika išlieka visą gyvenimą – būna ir taip, kad pacientas visą dešimtmetį nejaučia jokių simptomų, tačiau susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, netikėtas astmos priepuolis smogia ir vėl – ir neretai astma grįžta daug sunkesnės formos, nei buvo prieš tai.

Šiandien vaistų, skirtų astmai gydyti, pasirinkimas itin platus. Vieni labiau tinkami greitajam priepuolio simptomų kontroliavimui (jo metu plečia bronchus, lengvina priepuolio simptomus), kiti malšina uždegimines reakcijas ir padeda išvengti dažno priepuolių pasireiškimo, gerina bendrą būklę ir savijautą. Svarbu ne tik tai, kokios vaistinės medžiagos ar jų deriniai vartojami, bet ir tai, kokie inhaliatoriai naudojami ir ar jų naudojimo technika yra teisinga.

Astma sergantiems pacientams taip pat labai svarbu vengti užterštos aplinkos, stebėti savo mitybą, saugotis priepuolius galinčių išprovokuoti alergenų ir fizikinių faktorių, pavyzdžiui, stipraus skersvėjo. Vis dėlto nereikėtų užmiršti ir fizinio aktyvumo svarbos – nors astmos priepuolį gali išprovokuoti didesnis fizinis krūvis, šia liga sergantiems asmenims pritaikyta mankšta itin svarbi, nes tik taip įmanoma palaikyti gerą fizinio krūvio toleranciją ir gerą fizinę bei emocinę sveikatą. Taigi šios ligos gydyme labai svarbus ir emocinis faktorius – pacientas turi vengti nervinės įtampos, stengtis susigyventi su liga ir tikėti, kad šiuolaikinis gydymas gali padėti gyventi visiškai pilnavertį gyvenimą – tokį, koks jis būtų ir tuomet, jei žmogus nesirgtų šia klastinga liga.

 

Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė

Susiję straipsniai

Mūsų draugai