Kas vyksta lėtine obstrukcine plaučių liga sergančio asmens organizme?

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga, trumpinama kaip LOPL – tai lėtinės eigos palaipsniui progresuojanti liga, susijusi su nuolatine kvėpavimo takų obstrukcija ir audringa uždegimine reakcija, pasireiškiančia įkvėpus žalingų dalelių, chemikalų ar dujų. Kvėpavimo takų praeinamumo sumažėjimas ir uždegiminės reakcijos sukelia negrįžtamus bronchų ir plaučių pažeidimus. Tačiau LOPL nėra susijusi tik su kvėpavimo funkcijos sutrikimais – jos metu kenčia visas organizmas. Ši liga yra jau trečioji mirties priežastis ir penktoji neįgalumo priežastis visame pasaulyje. Vis dėlto dar ne visi žino, kuo ji tokia pavojinga. Jūsų dėmesiui pristatome trumpą ir aiškią informaciją apie tai, kas vyksta žmogaus organizme, kai jis serga LOPL. 

 

Kai nebegali įkvėpti visais plaučiais

Pagrindinė LOPL patogenezės grandis – tai kvėpavimo takuose ir plaučiuose besivystantis uždegimas. Kadangi vienas svarbiausių LOPL rizikos veiksnių yra tabako rūkymas, manoma, kad po ilgalaikio rūkymo, dažniausiai trunkančio ilgiau kaip 10-15 metų, pažeistos kvėpavimo takų epitelio ląstelės pradeda pernelyg audringai reaguoti į tabako dūmuose esančius teršalus. Kai kuriais, tačiau retesniais atvejais, tokį ląstelių jautrumą nulemia ir genetika, tačiau teigiama, kad net apie 90 procentų LOPL atvejų yra susiję su ilgalaikiu rūkymu. Taigi tuomet, kai kvėpavimo takuose ir plaučiuose prisikaupia itin jautrių ląstelių, kiekvienas naujas sudirginimas aplinkos veiksniais skatina stiprias uždegimines reakcijas. Dėl padidėjusio fermentų (ypač proteazių) aktyvumo audiniai nuolat negrįžtamai žalojami, todėl pradeda rastis įvairių fibrozinių jų pakitimų – trumpai tariant, audiniai tiesiog randėja ir nebegali tinkamai atlikti savo normalios funkcijos. Formuojasi plaučių emfizema, bronchektazės. Pradeda siaurėti bronchai, didėja gleivių gamyba, todėl sutrinka kvėpavimo funkcija. Formuojasi vadinamieji „oro spąstai“.

 

Įvairūs mikroorganizmai tik ir laukia progos

Kvėpavimo takai pažeidžiami įvairiomis prasmėmis, tad sutrinka ir jų apsauginės funkcijos – pradeda kauptis įvairūs patogenai, pavyzdžiui, bakterijos, virusai, grybeliai ir kt. Taip patenkama į užburtą ratą, kai įvairios infekcijos tik pasunkina ligos eigą, o LOPL eigos pasunkėjimas į jautrius kvėpavimo takus „įsileidžia“ dar daugiau patogenų. Jei žmogus nemeta rūkyti arba neatsisako žalingos darbo ir gyvenimo aplinkos, tuomet plaučių ir kvėpavimo takų būklė blogėja dar sparčiau. Paprastai tariant, paciento organizmui pradeda trūkti deguonies, o kraujyje padidėja anglies dioksido kiekis.

 

Kūno raumenys nyksta, tampa vis sunkiau normaliai judėti

Tad nekontroliuojant LOPL ir leidžiant jai vystytis toliau, gali būti pažeidžiami ir kiti organai bei organų sistemos, pavyzdžiui, atsiranda struktūrinių raumenų pokyčių (prasideda jų atrofija), o pats pacientas pastebi, kad sumažėja raumenų ištvermė, jėga. Galimybės judėti apribojamos ne tik dėl raumenų masės ir ištvermės mažėjimo, bet ir dėl žmogaus baimės judėti, nes judėjimo metu ir vėl atsiranda dusulys. Taigi raumenys silpnėja ir dėl nuolatinio deguonies trūkumo, ir dėl sumažėjusio asmens aktyvumo. Tad čia visai nesunku pastebėti dar vieną ydingą ratą – žmogus juda mažiau, raumenys atrofuojasi, mažėja jų jėga ir ištvermė. Kamuoja nuolatinis nuovargis ir silpnumas, nesinori nieko daryti. Vieną dieną tampa sunku net nusiprausti duše ar tiesiog apsirengti, tad pažengusia LOPL sergantys asmenys gali didžiąją dienos dalį praleisti lovoje. Dėl susilpnėjusių raumenų funkcijų sumažėja ir žmogaus judėjimo galimybės, tačiau kai raumenys visai nemankštinami, jų atrofija tik spartėja.

Sunkiai kvėpuojanti statinės formos krūtinė

Prisideda ir kitos problemos – retėja kaulai (vystosi osteoporozė), vis sunkesnis darbas tenka širdžiai ir kraujagyslėms (didėja šios organų sistemos ligų rizika), atsiranda labai didelė depresijos tikimybė, nes dažnas LOPL sergantis pacientas tiesiog uždaro save nuo socialinio gyvenimo. Jam atrodo, kad taip „tiesiog paprasčiau“, nes tuomet nepradės viešojoje vietoje kamuoti sunkiai valdomas dusulys ir kt.  LOPL sergančio asmens kūnas įgauna tipinę formą – jo krūtinė tampa statinės formos, o visas kūnas – labai liesas ir silpnas. Dėl deguonies trūkumo veidas gali įgauti melsvą atspalvį.

 

LOPL gydyti niekada ne per vėlu

Geriau nelaukti tokios dienos, kai LOPL sergantis asmuo net nebesugebės įkvėpti įkvepiamųjų vaistų, kurie, beje, šiomis dienomis labai pažangūs ir daugeliu atvejų – itin efektyvūs. Kuo anksčiau pradedama gydyti LOPL, tuo geresnės gydymo prognozės. Tad labiausiai reikėtų susirūpinti vyresniems nei 40 metų asmenims, kurie labai ilgą laiką rūko ir dirba kenksmingomis sąlygomis bei patiria bent vieną ar kelis toliau išvardintus simptomus: dusulį, kosulį, skrepliavimą, fizinio krūvio tolerancijos mažėjimą. Dažnesnis sirgimas kvėpavimo takų infekcijomis taip pat gali būti reikšmingas ženklas, kad jau metas akyliau susirūpinti savo sveikata.

 

Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė

Susiję straipsniai

Mūsų draugai