„Ir vėl sustojo skrandis“ arba „jaučiu sunkumą skrandyje“ yra labai dažnai nuskambantys ir, atrodo, labai įprasti nusiskundimai. Tačiau kokia gali būti tokių negalavimų kilmė? Kuo pasireiškia ir kaip diagnozuojama dispepsija? Kaip ji gydoma?
Kas yra dispepsija ir kaip ji pasireiškia?
Dispepsija – tai gana dažnas negalavimas arba sindromas. Manoma, kad ji būdinga apie 20 procentų visų gyventojų. Tad nemalonius dispepsijos simptomus gali justi net kas penktas žmogus, nepriklausomai nuo jo amžiaus. Šie nemalonūs ir varginantys simptomai apima:
Manoma, kad dispepsijos sindromas, kaip ir gastroezofaginio refliukso liga, labiau paplitęs išsivysčiusiose šalyse. Skaičiuojama, kad dėl dispepsijos simptomų į gydytojus kreipiasi mažiau kaip pusė jos varginamų pacientų. Dispepsijos priežastys aiškios ne visuomet – jei nerandama jokios organinės patologijos, tuomet svarstoma dėl funkcinės dispepsijos diagnozės (ji nustatoma daugiau nei pusei pacientų, kurie skundžiasi dispepsijos simptomais).
Kaip diagnozuojama dispepsija?
Taigi pirmiausiai ieškoma galimų dispepsijos priežasčių. Jei dispepsija sukelta tikslios priežasties, tuomet stengiamasi gydyti pagrindinę ligą. Žinoma, kad dažniausiai pasitaikančios su organine patologija susijusios dispepsijos priežastys yra H. pylori sukelta infekcija, išsivysčiusi skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligė, gastroezofaginio refliukso liga, kitos virškinimo trakto ligos, pavyzdžiui, skrandžio ar kasos vėžys, lėtinis pankreatitas, virškinimo trakto parazitinių ar uždegiminių ligų sukeltos pasekmės. Dispepsija gali atsirasti ir dėl tam tikrų vaistų vartojimo – būtina paminėti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, kalio ir geležies preparatus, širdies glikozidus, teofiliną, gliukokortikoidus ir kitas vaistines medžiagas. Teigiama, kad dispepsijos sindromo simptomai gali būti susiję ir su sisteminėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, jungiamojo audinio ligomis, kitais medžiagų apykaitos sutrikimais ir kt.
Vis dėlto itin didelei daliai, bent 3 pacientams iš keturių, nepavyksta rasti jokios organinės patologijos – tuomet diagnozuojama funkcinė dispepsija ir stengiamasi nemalonius simptomus pažaboti kitais būdais.
Kokie tyrimai atliekami?
Pradedama nuo paciento anamnezės surinkimo ir įprastų laboratorinių tyrimų: bendro kraujo tyrimo, šlapimo tyrimo, išmatų tyrimo. Itin svarbūs tyrimai yra endoskopija, echoskopija, nes jų metu nustatoma nemažai ligos priežasčių, kai pacientui būdinga organinė patologija. Praverčia biocheminiai kraujo tyrimai, kurie suteikia informacijos apie kepenų fermentų aktyvumą, kitų fermentų kiekius. Viena dažniausiai nustatomų priežasčių yra H. pylori sukelta opaligė, todėl reikia nedelsiant pradėti jos gydymą vaistais ir specialia dieta. Jaunesniems pacientams įprastai nerandama jokių organinių patologijų, tačiau ir jiems gali būti nustatoma H. pylori sukelta infekcija arba gastroezofaginio refliukso liga. Vis dėlto visuomet reikėtų atkreipti dėmesį į tam tikrus pavojaus signalus ir juos patiriantiems pacientams atlikti išsamesnius tyrimus nepriklausomai nuo jų amžiaus. Minėtiesiems pavojaus signalams priskiriami šie ir panašūs simptomai: neaiškios kilmės kūno masės mažėjimas; kraujavimo iš virškinimo trakto požymiai (juodos išmatos ar matomi kraujo likučiai jose); anemija (kurios priežastis nežinoma); sutrikusi rijimo funkcija, dažnas vėmimas, skausmas ryjant maistą ar gėrimus, onkologinių ligų istorija šeimoje, čiuopiami dariniai, sutrikęs tuštinimasis ir kt.
Kaip gydoma dispepsija?
Kadangi viena dažniausių dispepsijos priežasčių yra H. pylori infekcija, priežasčių paieška dažniausiai prasideda būtent nuo jos. Jei ji aptinkama, nedelsiant skiriamas gydymo režimas, kurio labai svarbu kruopščiai laikytis – tik taip infekcija bus sunaikinta iki galo ir, tikėtina, netrukus grįš normali virškinimo funkcija.
Kitas svarbus aspektas – skrandžio rūgštingumo mažinimas. Dažniausiai vartojami protonų siurblio inhibitoriai (PSI). Neretu atveju jie vartojami net apie 2 mėnesius. Vienos populiariausių vaistinių medžiagų, priklausančių PSI grupei, yra omeprazolas, pantoprazolas ir kt.
Kai kuriais atvejais trumpalaikiam vartojimui skiriama prokinetikų (domperidono, metoklopramido), kurie padeda sumažinti nemalonius pykinimo ir šleikštulio pojūčius bei vėmimo tikimybę, tačiau jie vartojami ypatingais atvejais, nes jiems būdingas neurotoksinis poveikis ir kiti nepageidaujami reiškiniai. Kadangi dispepsija pakankamai dažnai turi psichologinį atspalvį, gydytojas gali nuspręsti skirti ir psichotropinių vaistų ir (arba) psichoterapiją.
Neretai naudingi ir virškinimo fermentai, ypač jei stebimas jų nepakankamumas. Mezym skrandyje neirios tabletės vartojamos tuomet, kai vyrauja kasos egzokrininės funkcijos nepakankamumas (kaip fermentų pakeičiamoji terapija). Mezym dozė priklauso nuo kasos egzokrininės funkcijos nepakankamumo intensyvumo. Optimali dozė nustatoma individualiai. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau