Kas yra odos baltmė?

Odos baltmė (vitiligo arba  melanocitopenija) yra įgyta arba įgimta odos liga. Sergant šia liga ant veido, galūnių ar bet kurios kitos kūno vietos formuojasi baltos dėmės. Teigiama, kad ji diagnozuojama vienam arba dviems žmonėms iš šimto. Ši liga nėra pavojinga gyvybei ir sveikatai, ji nesukelia jokių fizinių pojūčių, pavyzdžiui, skausmo. Ja neįmanoma užsikrėsti. Odos baltme sergantys pacientai paprastai jaučia didžiulį diskomfortą ir kremtasi dėl savo išvaizdos. Ypatingai slegia tai, kad  liga linkusi neprognozuojamai progresuoti ir dažniausiai pasireiškia itin jauname amžiuje. 

 

Baltmės atsiradimo mechanizmas

Kiekvieno žmogaus odos spalvą nulemia pigmentas melatoninas. Jis atsakingas ir už akies rainelės bei gleivinių spalvą. Melatoninas kaupiasi pigmentinėse ląstelėse (melanocituose). Kai melatoniną kaupiančių melanocitų tam tikrose vietose labai sumažėja arba iš viso nelieka, tuomet tie odos ir gleivinių ploteliai tampa pastebimai šviesesni arba visiškai bespalviai. Išoriškai matomos baltos dėmės. Kuo tamsesnė oda, tuo didesnis kontrastas ir baltų plotų pastebimumas. 

 

Baltmės priežastys

Manoma, kad baltmė yra autoimuninė liga, kurios metu organizmas pats naikina pigmentines ląsteles (melanocitus). Baltmė gali būti paveldima (įgimta) arba įgyta. Pastebima, kad baltmės vystymuisi įtakos turi saulės poveikis, didelė nervinė įtampa, chemikalų ir laisvųjų radikalų sukelti odos pažeidimai ir kitos ligos ar imuninės sistemos pažeidimai, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, Adisono liga ar skydliaukės veiklos sutrikimai.

Ištirta, kad tiems, kurie serga baltme, dažnai trūksta tam tikrų mikroelementų ir vitaminų, svarbių ne tik imuninės sistemos veiklai ir apsaugai nuo žalingų aplinkos poveikių, bet ir visiems gyvybiškai reikšmingiems organizmo biocheminiams procesams. Tokių mikroelementų ir vitaminų pavyzdžiai yra cinkas, varis, selenas, vitaminai C ir E bei kai kurie B grupės vitaminai. 

 

Baltmės simptomai ir vystymasis

Sergant baltme atsiranda ne tik įvairaus dydžio baltos spalvos dėmės ant odos, bet netgi gali pasikeisti ir rainelės (akių spalvotosios dalies) spalva. Net ir labai jaunam žmogui, kurio amžius nesiekia 20 metų, gali pražilti plaukai ir antakiai bei blakstienos. Išblykšta ir burnos, nosies ir kitų gleivinių spalva. Kai kuriais atvejais dėl tokių išorinių pokyčių kyla psichologinių problemų.

Baltmė gali apimti įvairias kūno vietas, o dėmės būna įvairaus dydžio ir formos. Kartais būdingas dėmių simetriškumas. Tokia baltmė vadinama generalizuota baltme ir pasitaiko dažniau, nei segmentinė baltmė, kurios metu balkšvos dėmės formuojasi išskirtinai vienoje kūno dalyje ar pusėje; vėliau jų progresavimas gali sustoti, o simetriškumas nepastebimas. Trečiajam tipui, kuris vadinamas lokalia baltme, būdinga tai, kad atsiranda tik viena ar kelios dėmės bet kurioje kūno vietoje ir plinta tik toje konkrečioje vietoje.

Ši liga neprognozuojama – gali atsirasti vos viena maža saulėje neįdeganti dėmelė. Eiga įvairi – didėja viena dėmė ir (arba) atsiranda daugiau dėmių, kurios vėliau susilieja, kartais savaime išnyksta. Ilgainiui baltmė gali apimti netgi visą kūną, o kai kuriais atvejais jos vystymasis iš viso sustoja. 

 

Tyrimai, skirti baltmei diagnozuoti

Didelę reikšmę turi artimų giminaičių sergamumas baltme ir paciento gyvenimo būdas. Gydytojas išsamiai apklausia pacientą (surenka anamnezę) ir apžiūri odą, pasitelkdamas specialią įrangą. Diagnozei patikslinti atliekami specialūs kraujo tyrimai ir (arba) odos biopsija. 

 

Baltmės gydymas ir pažeistos odos priežiūra

Baltmės gydymo metodai komplikuoti ir specifinio gydymo nėra. Kai kuriems pacientams taikomas gydymas ultravioletiniais spinduliais arba lazeriu, tačiau šie būdai veiksmingi ne visiems. Vos tik prasidėjus ligai gali būti skiriami hormoniniai tepalai. Ypatingai sunkiais atvejais parenkamas imuninę sistemą veikiantis gydymas. Dažnai gydymas tiesiog neveiksmingas.

Jeigu pacientas labai kremtasi dėl savo ligos, būtina jam padėti ir stebėti, kad nepasireikštų depresija. Gali pagelbėti psichologo konsultacijos ir bendravimas su tą pačią ligą išgyvenančiais asmenimis. Būtina padrąsinti liga sergančius pacientus ir parodyti jiems, kad tai nėra pasaulio pabaiga. Šiomis dienomis odos baltmė nekliudo netgi tapti modeliu.

Itin svarbi mityba – neturi trūkti nei vitaminų, nei mineralų. Baltme sergantiems pacientams itin naudingi cinkas, selenas ir varis – būtina pasirūpinti šiais mikroelementais turtingais maisto produktais.

Baltme sergantiems pacientams odą saugoti vasarą kritiškai būtina – blyškūs plotai labai jautrūs, todėl rekomenduojama naudoti kokybiškus apsauginius kremus ir nepiktnaudžiauti saulės voniomis. 

 

Autorius: farmacininkė Rūtelė Foktienė. 

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai