Alerginio pobūdžio kosulys – gydyti, negalima ignoruoti

Pavasariui atėjus ne vienam žmogui šis metų laikas tampa periodu, kuris, norisi, jog praeitų kuo greičiau. Vieniems nuo šienligės ašaroja akys, vargina sloga, kitiems – atsiranda kosulys.

Gydytojų teigimu, alerginio pobūdžio kosulys dažnai vargina alergiškus vaikus, ypač tuos, kurie turi jautrius kvėpavimo takus, serga bronchų astma...Tad ką gi daryti tėveliams, kurie nori padėti savo nuolat kosintiems mažyliams?

Astma – įvairaus amžiaus žmonių liga, bet dažniausiai sergama vaikystėje

„Iš kur tas toks nevaldomas vaiko kosulys naktį?“, - teiravosi sunerimusi mama. Tuomet gydytojas paaiškino, jog terminas „astminis bronchitas“  būtent ir apibrėžia alerginio tipo kosulį. Jį privaloma gydyti, nes vaikams tokie kosulio priepuoliai gali komplikuotis į virusinę  infekciją, gali atsirasti bronchitas ar plaučių uždegimas.

Yra žinoma, jog dažniausia bronchine astma serga maži vaikai. Vaikams iki 2-3 metų bronchinę astmą dažniausiai išprovokuoja infekciniai virusai, taip pat šią ligą žmogus gali paveldėti arba ji gali atsirasti dėl aplinkos įtakos ir organizmo individualių savybių.

Pasitaiko nemažai mišrios astmos atvejų. Tokio tipo astmą sukelia alergenai, infekcijos ir drėgnas oras.

Štai kodėl kartais tėveliams būna itin sunku suprasti, jog kosulys, kuris nuolat vargina vaiką – tai ne tik nuo bronchinės astmos, jis prasidėjo nuo alergijos. Būna taip, kad iš pradžių vaikas susirgęs tik dūsta, tačiau vaikui augant atsiranda alergijos požymių – įvairūs bėrimai, reakcija į maistą – po kelerių metų jau gali būti nustatoma, jog vaikas yra kam nors alergiškas. Alergiją vaikams gali sukelti ne tik žiedadulkės, bet ir gyvūnų plaukai, namų dulkių erkutės.

Kas skatina sezonines alergines kvėpavimo takų ligas?

Nusilpęs imunitetas. Po žiemos nusilpęs vaikų imunitetas skatina atsirasti sezoninėms alerginėms kvėpavimo takų ligoms. Natūralu, jog tuomet, kai vaikai pervargę, per ilgą žiemos laikotarpį mažai gauna saulės spindulių, juos dažniau vargina įvairios ligos.

Drėgnas klimatas ir oro tarša. Pastebima, jog drėgnojo klimato šalyse, tokiose kaip Lietuva, akivaizdžiai pablogėja alergiškų žmonių būklė: kvėpavimo takus neigiamai veikia drėgmė. Tiesa, dėl alerginių kvėpavimo takų ligų atsiradimo yra kaltas ne tik klimatas, bet ir aplinka. Padidėjusi aplinkos tarša tampa dar viena priežastimi susirgti kvėpavimo takų ligomis. Mūsų gatvėse, o ypač po žiemos, padaugėja purvo, ore nuolat sklando kietosios dalelės, kurios įsiskverbia į kvėpavimo takus ir juos ima dirginti.

Pelėsis. Namų aplinka taip pat gali tapti „nedraugiška“ vaiko sveikatai. Pavasarį, vos tik pasibaigia šildymo sezonas, kol dar orai būna vėsus ir drėgni, būtuose ima rastis pelėsis, daugintis grybelis, o šis, kaip žinia, yra labai pavojingas žmonių sveikatai. Jei tokiu oru nuolat kvėpuoja vaikas, kuris turi polinkį į bronchinę astmą, nieko keisto, jog jį ima varginti kosulys, gali prasidėti taip vadinamas spazminis kosulys.

Alergenai. Pavasaris tampa tikra kančia tiems vaikams, kurie yra alergiški žiedadulkėms. Vaikų jautrūs bronchai turi atremti visas tas žiedadulkes, gauna papildomą krūvį, dėl to ir pasireiškia tokie simptomai kaip kosulys, sloga, ašaroja akys. Kiekvienam vaikui alerginės reakcijos pasireiškia individualiai: vienas vaikas gali  tik sloguoti, ašaroti, o kitas jau gali kosėti ar net dusti.

Taigi, tėvams pravėrus gydytojų duris, gydytojams tenka nustatyti, kas kaltas dėl vaikų kosulio – virusas ar visgi alergenas? Atsakius į šį klausimą yra labai svarbu vartoti tik gydytojo paskirtus vaistus, nerizikuoti vaiko sveikata ir neužsiimti savigyda.

 

L. Rimgailė

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai