Viceministrė Kristina Garuolienė – apie farmacijos politikos formavimą ir laukiančius pokyčius...

Nuo sausio 2 dienos sveikatos apsaugos viceministre pradėjo dirbti buvusi Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėja Kristina Garuolienė. Kadangi viena viceministrės kuruojamų sričių yra farmacija, farmacijos politikos formavimas, „Farmacijos ir laiko“ žurnalas viceministrei uždavė keletą klausimų, kokių pokyčių šalies farmacijos specialistams tikėtis, ko laukti artimiausioje ateityje.

Viceministre, kokie Jūsų pirmieji pastebėjimai pradėjus eiti naujas pareigas – kas, Jūsų akimis, šiandien sveikatos sistemoje ir konkrečiai farmacijos srityje yra negerai, kas kliūva labiausiai?

Šiandien turbūt didžiausios problemos, su kuriomis susiduriame, yra vaistų kainos, vaistų prieinamumas, jų įperkamumas, taip pat neracionalus vaistų vartojimas. Noriu pabrėžti, jog vaistai dažnai yra vartojami

toli gražu ne patys efektyviausi ir reikalingiausi. Apibendrindama tai, ką paminėjau, pasakysiu, kad stokojama bendro supratimo apie vaistą, apie vaisto vertę – tai yra didžiulė problema. Iš patirties žinau, kad žmonės neretai pamiršta svarbiausią dalyką – kad vaistai turi būti efektyvūs, vaistai turi gydyti, kad lygiai tokio paties poveikio vaistus galima įsigyti už kur kas mažesnę kainą ar priemoką. Taigi šią informaciją

tarp pacientų reikia skleisti kuo plačiau. Tik tą žinodami pacientai ilgainiui pakeis nusistovėjusią neteisingą nuostatą, kad geresnis, veiksmingesnis yra brangesnis vaistas.

 

Problemos, kurias išvardijote, daugiau susijusios su pacientų, vaistų vartotojų, elgesiu. O kas, Jūsų nuomone, taisytina iki šiol vykdytoje farmacinės veiklos, sveikatos politikoje?

Akivaizdu, kad kuo greičiau turi būti nustatytos gairės, kokia yra mūsų vaistų politika, ko mes ja siekiame. Svarbu nubrėžti, ar tam tikroms ligoms gydyti vaistai vartojami tinkamai ir tie, kurie konkrečiu atveju turėtų būti vartojami. Būtina kuo skubiau tobulinti tvarką, kad visiems pacientams būtų vienodai prieinami efektyvūs vaistai, ypač sergantiems sunkiomis ligomis, nes tik taip įmanoma pagerinti sveikatos rodiklius.

Gal jau numatyta, kaip šias problemas galima išspręsti?

Kaip tik šiuo metu rengiamos vaistų politikos gairės, numatytos Vyriausybės programoje, bus numatytos priemonės, kaip minėtas problemas efektyviai spręsti. Mūsų tikslas – gydytojams įdiegti nuostatą, kad tos pačios terapinės vertės vaistai daro tokį patį terapinį poveikį, taigi, kad gydytojai, skirdami pacientams vaistus, jaustų atsakomybę ir parinktų pigesnius tokios pačios terapinės vertės preparatus, nes jiems patikėta labai svarbi misija – skirstyti visuomenines lėšas. Labai norėtųsi, kad atsakingai dirbtų ir vaistininkai, t. y. parinktų pigesnius vaistus, su mažesnėmis priemokomis, nes kol kas pacientų permokos už tokios pačios terapinės vertės vaistinius preparatus sudaro didžiules sumas. Kitaip sakant, pacientai įsigyja tokios pačios terapinės vertės vaistus, tačiau sumoka kur kas daugiau, nei galėtų sumokėti.

 

Naujasis sveikatos apsaugos ministras profesorius Aurelijus Veryga neseniai viešai deklaravo, kad Lietuvoje reikia sukurti tokią konkurencinę aplinką, kad rinkoje neapsimokėtų būti brangiems vaistams. Kaip ketinama tą įgyvendinti? Kokių priemonių planuojate imtis, kad vaistai pagaliau pradėtų pigti?

Tikslą pasiekti padėtų vaistų kainodaros keitimas (atsižvelgiant į vaisto buvimo rinkoje ciklą, kai sukurtas vaistas su vieno gamintojo pasiūlyta kaina ateina į rinką, vėliau, pasibaigus patento laikotarpiui, kai tą pačią veikliąją medžiagą pradeda gaminti daug gamintojų, – dėl konkurencijos vaisto kaina mažėja). Šalyse, kuriose įdiegta efektyvi vaistų kainodara (Lietuvoje taip pat yra keli atvejai), atėjus į rinką generiniams vaistams, tos grupės vaistų kaina tesiekė tik apie 5 proc. buvusio patentinio vaisto kainos! Taigi stengsimės, kad visais etapais, kai vaistai yra rinkoje, būtų taikomos skirtingos – pačios efektyviausios – vaistų kainodaros priemonės, kurios padėtų ženkliai sumažinti vaistų kainą. Be abejo, labai svarbu diegti ir supratimą, kaip vaistus vartoti racionaliai, tai skatintų gydytojus skirti pacientams tos pačios terapinės vertės, tik pigesnius vaistinius preparatus – tada atsirastų pigesnių vaistų paklausa, o kartu sumažėtų ir jų kaina.

Dabar gaji suformuota nuomonė, kad pigesni vaistai yra ne tokie veiksmingi, todėl jie nėra populiarūs. Tai būtina kuo greičiau keisti.

 

Jei gyventojams įkalta į galvą, kad geriau veikia brangesni vaistiniai preparatai, greitai tokių įsitikinimų pakeisti turbūt negalima tikėtis...

Iš tiesų, pacientams labai stinga žinių, teisingo suvokimo. Ir nieko keista – šiais laikais vyrauja vartotojiškas požiūris į vaistus, neįsigilinant į labai svarbų dalyką, jog ta pati vaisto molekulė kitokia būti negali, vadinasi,

ji sukelia ir tokį patį gydomąjį efektą. Taigi kyla elementarus klausimas – koks tikslas už vaistus tiek daug permokėti? Juk paprastai permokama ne už terapinę vertę, o už kitokios formos tabletes, kitokios spalvos, galbūt patraukliau atrodančią pakuotę ir panašiai. Kai gyventojai įsisąmonins, kad pigesni vaistai nėra prastesni, situacija pasikeis, mažiau išlaidų bus ir jiems, ir valstybei. Žinoma, tam reikės laiko.

 

Elektroninės paslaugos sveikatos sistemoje, visų pirma – elektroniniai vaistų receptai. Kaip vertinate šį projektą, kuris, beje, vis dar nėra iki galo įdiegtas, kokių trūkumų matote jį įgyvendinant? Nors e. recepto sistemai nepagailėta daugybės milijonų, ji iki šiol stringa, sudėtinga naudoti, medikai susiduria su įvairiomis kliūtimis...

Suprantama, elektroninio recepto sistema šiuo metu nėra tokia, kokios laukta ir tikėtasi. Nusprendus ją diegti, manyta, kad tai bus efektyvi priemonė, padėsianti taupyti lėšas, gydytojų, vaistininkų ir pacientų laiką, racionaliau vartoti vaistus ir t. t. Deja, iki šiol e. recepto sistema Lietuvoje gerai neveikia, ja nėra plačiai naudojamasi. Kodėl? Paaiškėjo, kad ji – taisytina. Kitose šalyse įdiegtos elektroninio recepto sistemos visapusiškai pasiteisino, jos veikia nepriekaištingai: padeda gydytojams parinkti pacientui tinkamiausius ir pigiausius tos pačios terapinės vertės vaistus, užtikrinti racionalų vaistų ir jų dozių vartojimą (įvertina vaistų suderinamumą su kitais vartojamais vaistais, atsižvelgiant į savijautą, koreguoja dozes ir pan.), dėl to, be kitų pranašumų, pasitaiko kur kas mažiau atvejų, kai ligoniai patenka į gydymo įstaigą dėl netinkamo skirtų vaistų vartojimo. Pas mus e. recepto sistema tokiu mastu dar neveikia, todėl svarbu ją kuo greičiau patobulinti.

 

Vis dėlto mūsų gydymo įstaigose išrašomų elektroninių receptų skaičiai didėja, nepaisant to, kad kai kurie gydytojai skundžiasi paties proceso sudėtingumu.

Taip, kiekvieną mėnesį tokių receptų gydytojai išrašo vis daugiau, tendencijos – augančios, bet ne tokios, kokių norėtųsi, kad pajustume e. recepto naudą. Na, o kalbant apie e. recepto išrašymo sunkumus, tenka pastebėti, kad tas procesas iš tiesų yra sudėtingas, gydytojams reikėjo prie naujovės priprasti, prisitaikyti, bet, kaip minėjau, jau vyksta tobulinimo darbai, situacija turėtų greitai pasikeisti į gerą.

 

Dar labai įdomu, ką gerbiama viceministrė pasakytų apie vaistinių preparatų kainas Lietuvoje. Kaip žinoma, pas mus vaistų kainos yra kur kas didesnės nei kaimyninėse šalyse. Ar turite atsakymą, kodėl taip yra? Kaip šią problemą ketinate naikinti?

Viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje vaistų kainos yra didesnės nei, tarkime, Lenkijoje, ta, kad Lietuvos rinka palyginti nedidelė. Dar viena svarbi priežastis, kodėl vaistų kainos Lietuvoje nemažėja, – mano jau minėta ydinga nuomonė, esą brangesni vaistai yra geresni. Jei gyventojai įsitikinę, kad pigesni vaistai prasčiau veikia, jei perka brangesnius, taigi koks tikslas gamintojui juos piginti? Tik tuomet, kai visi suvoksime, kad pigesni tos pačios terapinės vertės vaistai veikia lygiai taip pat efektyviai, ims didėti jų paklausa, o tai irgi prisidės prie vaistų kainų mažėjimo, kartu ir visos sveikatos sistemos efektyvinimo.

 

Praėjusių metų pabaigoje Seimas priėmė sprendimą sumažinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą brangiems (kainuojantiems per 300 eurų) vaistams. Ar iš naujosios valdžios galima tikėtis PVM tarifo sumažinimo ir kitiems vaistams? Ar Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai neketina rengti ir teikti Seimui tokio įstatymo projekto?

Taip, pernai brangiems vaistams buvo sumažintas pridėtinės vertės mokesčio tarifas, tačiau dėl pigesnių vaistų PVM tarifo mažinimo šiandien svarstymų kol kas nėra.

 

Paskutinis klausimas: ar sunku buvo apsispręsti, gavus pasiūlymą kilti karjeros laiptais, eiti garbingas, bet kartu ir labai atsakingas sveikatos apsaugos viceministrės pareigas?

Man pasiūlytas postas apima labai daug veiklos sričių – pradedant farmacijos politika ir baigiant požiūrio į vaistus formavimu, be to, dar bus ir daugiau kuruojamų sričių, taigi natūralu, kad apsispręsti išties nebuvo lengva.

 

Linkime sėkmės!

Farmacija ir laikas,Nr.1, 2017m.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai