Alergija maistui – kartais pakanka tik bučinio

Šiandien apie alergijas kalbame dažnai – anksčiau ne taip dažnai pasitaikantis reiškinys jau tapo kasdienybe. Apie alergijas imame galvoti dažniau – parduotuvėse renkamės ne tik tai, ką mėgstame, bet tai, ką galime vartoti. Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) informacinės sistemos  duomenimis, Lietuvoje iš 1 000 gyventojų net 45-iems pasireiškė vienokios ar kitokios rūšies alergija. Alergija maistui pasižymėjo vienas žmogus iš 1000. Manoma, kad neoficialūs alergiškų žmonių skaičiai būtų didesni dešimtis kartų.

Apie alergiją maistui, jos simptomus, dažniausius sukėlėjus, kaip nustatyti ligą ir ją suvaldyti, pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Neringa Stirbienė.

Svarbu teisingai atskirti, kas yra alergija

Gydytoja teigia, kad svarbu suprasti, jog ne kiekvienas negalavimas suvalgius tam tikro produkto yra alergija. Jei simptomai pasireiškia dėl to, kad organizme nėra tam tikrų fermentų ar esantys nepakankamai funkcionuoja (pavyzdžiui, sakoma, kad asmuo netoleruoja pieno cukrų laktozės), tai dar ne alergija maistui. Ne alergija bus ir tuomet, kai išbers be saiko prisivalgius kokio nors biologiškai aktyvaus produkto, pavyzdžiui, sukirtus kilogramą mandarinų.

Reakcijos į maistą, kurių metu dalyvauja žmogaus imuninė sistema, vadinamos alerginėmis. Imuninės sistemos funkcija yra palaikyti sveikatą, kovoti su organizmą atakuojančiomis infekcijomis ir kitais pavojais. Kartais nutinka taip, kad imuninė sistema į tam tikrą maisto produktą ima reaguoti kaip į pavojingą organizmui, taip sukeldama alerginę reakciją.  

 

Alergija maistui dažniausiai prasideda kūdikystėje, ankstyvoje vaikystėje. Alergiją kai kuriems alergenams, pavyzdžiui, pienui, kiaušiniams, vaikai išauga, kitiems (pavyzdžiui, riešutams, žuviai) – gali likti visą gyvenimą. Kai kuriais atvejais,  maistui gali pasireikšti bet kokiame amžiuje – metų metus valgius vieną ar kitą produktą, vieną dieną pajausti, kad šis produktas sukelia alerginę reakciją.

Alergija maistui nėra paveldima. Vis dėlto gydytoja pastebi, kad šeimoje, giminėje esant alergiškų žmonių, alergijos išsivystymo tikimybė yra didesnė.

Alergijos maistui simptomai: nuo bėrimo iki pavojingo dusulio

Alergijos maistui simptomai paprastai pasireiškia per 2 val. po valgio. Tačiau labai dažnai alergija prasideda ir po kelių minučių. Tik labai retais atvejais alerginė reakcija gali pasireikšti po keturių–šešių valandų ar net vėliau.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja N. Stirbienė atkreipė dėmesį, kad alergija maistui gali pasireikšti ne tik suvalgius tam tikro produkto, bet ir po kontakto su juo. Jai teko gydyti vaiką, alergišką kiaušinio baltymui po to, kai jis prisilietė prie tešlos, kurios sudėtyje buvo žalio kiaušinio. Kontakto su tešla vietoje vaikui atsirado dilgėlinės bėrimas.

Negana to, kartais nereikia net pačiam prisiliesti.  Gydytoja prisimena atvejį, kai pienui alergiškam vaikui dilgėlinės bėrimą sukėlė tėvų bučiniai. Pasirodo, tėvai vaiką pabučiavo prieš tai atsigėrę kavos su pienu.

N. Stirbienei teko gelbėti ir pacientą, kuriam suvalgius žuvies ištino veidas ir kaklas, prasidėjo dusulys. Tokia pati alerginė reakcija žmogų ištiko ir suvalgius žirnių sriubos. Šiuo atveju nedelsiant buvo atlikti išsamūs tyrimai. Paaiškėjo, kad paciento organizmas jautrus žuvims (lašišai, silkei, tunui, menkei) bei žirniams ir kitiems ankštiniams (žemės riešutams, sojai).

Alergija maistui yra gana klastingas negalavimas, kurį perprasti kartais nėra paprasta. Pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms, sergantiems alergine sloga, niežti burną ar gerklę suvalgius žalių vaisių ar daržovių. Tai nereiškia, kad jie alergiški tiems vaisiams ar daržovėms. Pasirodo, niežulį sukelia kryžminės reakcijos į žiedadulkes. Tai vadinama burnos alergijos sindromu. Tokiais atvejais alergenas gali būti sunaikintas kaitinant maistą, kurį vėliau galima vartoti be problemų. Taigi jei žmogus yra alergiškas, pavyzdžiui, beržo žiedadulkėms, valgydamas žalią morką, obuolį ar lazdyno riešutus gali jausti burnos niežėjimą. Norint išvengti tokių nemalonių pojūčių, tereikia morką, obuolį ar lazdyno riešutus apdoroti termiškai.

Verta žinoti ir įsidėmėti:

Alerginės reakcijos į maistą simptomai gali pasireikšti per odą, virškinamąjį traktą, širdies ir kraujagyslių sistemą, kvėpavimo takus.

Simptomai gali pasireikšti:

- dilgėline,

- patinimu,

- bėrimais,

- kūdikiams gali būti atpylinėjimas, viduriavimas.

 

 Išsivysčius anafilaksijai:

- kvėpavimo sutrikimu, dusuliu, kosuliu,

- gerklės sutinimu, sunkesniu rijimu,

- liežuvio sutinimu, dėl ko sunku kalbėti ir kvėpuoti,

- pulso susilpnėjimu, padažnėjimu, kraujospūdžio sumažėjimu,

- odos išblyškimu ar pamėlynavimu,

- galvos svaigimu ar alpuliu.

 

Sunkiausia alerginė reakcija - anafilaksija

Alergijos maistui simptomai gali būti įvairaus stiprumo – nuo švelnių iki labai sunkių. Pati sunkiausia alerginė reakcija – anafilaksija. Ji gali būti pavojinga gyvybei. Dažniausiai anafilaksija apibūdinama kaip sunki bendra alerginė reakcija. Jai užklupus, pažeidžiamos kelios organizmo sistemos – odos, kvėpavimo, kraujotakos, virškinimo.

Vienas dažniausių anafilaksijos požymių – viso kūno dilgėlinė, patinimas, dėl gerklų pabrinkimo ar bronchų spazmo sutrikęs kvėpavimas. Negana to, gali išsivystyti hipotenzija (neįprastai žemas kraujo spaudimas sumažėjus kraujagyslių ir raumenų įtampai). Taip pat gali prasidėti spazminiai pilvo skausmai, viduriavimas, sunkiais atvejais – išsivystyti anafilaksinis šokas, žmogus gali prarasti sąmonę.

 

Pirma pagalba anafilaksijos atveju – adrenalino injekcija

Anafilaksinė reakcija kokiam nors maisto produktui jo suvalgius gali pasireikšti labai staiga – vos per kelias minutes. Kaip ir visų alerginių ligų, anafilaksijos atvejų dažnėja tarp bet kurio amžiaus žmonių. Anafilaksinė reakcija yra labai sunki, o negydant – mirtina būklė. Šios reakcijos atveju reaguoti reikia labai greitai: anafilaksinio šoko ištiktą nelaimėlį gali išgelbėti 0,3–0,5 ml adrenalino injekcija į šlaunies raumenis išorinio paviršiaus viduryje.

Tai padarius vis tiek būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą. Yra specialūs adrenalino automatiniai injektoriai (užpildyti švirkštai), kuriais greitai suleidžiama reikiama adrenalino dozė. Pasitikrinkite, ar turite tokį švirkštą savo pirmosios pagalbos vaistinėlėje. Ištikus anafilaksiniam šokui, adrenalinas gali išgelbėti jūsų ar jūsų šeimos nario gyvybę.

Dažniausios alergijos – dėl septynių produktų

Kiekvienas maisto produktas gali sukelti alerginę reakciją, bet 7 maisto produktai sukelia apie 90 proc. visų alerginių reakcijų:

- kiaušiniai,

- pienas,

- riešutai,

- žuvis,

- jūrų gėrybės,

- kviečiai,

- sojos.

Kai kurios sėklos, pavyzdžiui, sezamas, garstyčios (viena pagrindinių pagardų ir padažų sudedamųjų dalių) yra dažnai pasitaikantys alergenai.

Vaikams alergiją dažniausiai sukelia pienas, kiaušiniai, kviečiai, žemės riešutai. Ilgainiui vaikai gali išaugti alergines reakcijas pienui ir kiaušiniams. Alergija riešutams dažniausiai išlieka visą gyvenimą.

Dažniausi alergenai suaugusiesiems yra riešutai, žuvis ir jūrų gėrybės. Dėl alerginės slogos žiedadulkėms gali pasireikšti burnos alergijos sindromas valgant termiškai neapdorotus vaisius ir daržoves.

Alergiją privalu tirti ir gydyti

Įtariant alergiją maistui, rekomenduojama kreiptis į gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą. Gydytojai paprastai aiškinasi, kuo žmogus skundžiasi, t. y. kokie simptomai ir kada pasireiškia, per kiek laiko praeina, su kokiais maisto produktais sieja simptomų atsiradimą. Jei vargina bėrimai, naudinga turėti ir gydytojui per konsultaciją parodyti bėrimų nuotrauką, nes pavyzdžiui, dilgėlinės bėrimas gali išnykti per kelias valandas ir per konsultaciją jis jau nebus matomas.  

Atsiradus alergijai maistui, gydytojas alergologas pirmiausia paskiria reikiamus tyrimus. Maisto alergijai diagnozuoti atliekami odos dūrio mėginiai, odos dūrio-dūrio mėginiai (kai speciali odos mėginių adatėlė įduriama į maisto produktą, o vėliau – į odą), kraujo tyrimai, kuriais nustatomi specifiniai imunoglobulinai E (IgE) maisto produktams. Jau yra galimybė nustatyti specifinius IgE alergenų komponentus. Tai yra alergeno dalys, kurios rodo, ar yra tikroji alergija maistui, ar alergija atsirado dėl kryžminių reakcijų į žiedadulkes. Specifinių IgE alergenų tyrimas padeda įvertinti alerginių reakcijų riziką ir numatyti alergijos išaugimo riziką. Kartais diagnostikai taikoma eliminacinė dieta, kai rekomenduojama nevalgyti įtartino maisto produkto 2–4 savaites ir stebima, koks tokios dietos poveikis.

Pats tiksliausias tyrimas – vadinamasis auksinis standartas – provokacinis oralinis mėginys su maistu. Tyrimas atliekamas stacionare arba dienos stacionare. Pacientui duodama valgyti įtartino maisto produkto pamažu didinant dozes.

Provokaciniai mėginiai gali būti atviri, kai gydytojas ir pacientas žino, su kokiu maisto produktu atliekamas tyrimas. Mėginiai gali būti  ir abipusiai slapti, kontroliuojami placebo. Tokiais atvejais gydytojas ir pacientas nežino, ar duodamas tam tikras paslėptas maisto produktas (pavyzdžiui, riešutų milteliai šokolado masėje), ar placebas (pavyzdžiui, tik šokolado masė).

Odos mėginių rezultatai žinomi jau po 15 min. Specifinių IgE tyrimo kraujyje rezultatų gali tekti palaukti – tyrimas laboratorijoje dažniausiai užtrunka iki 1 savaitės.

Alergija kai kuriam maistui – visam gyvenimui

Jei buvo diagnozuota alergija maistui, geriausias būdas apsisaugoti – vengti alergiją sukeliančio maisto produkto. Rekomenduojama vengti ne tik to konkretaus maisto produkto, bet ir jo gaminių bei produktų, į kurių sudėtį įeina konkretus alergenas, todėl patartina atidžiai skaityti etiketes ant maisto produktų, pasidomėti ir žinoti, kokiais kitais pavadinimais gali būti pavadintos tos sudedamosios dalys, kurių reikia vengti.

Nuo 2014 m. gruodžio 13 d. visoje Europos Sąjungoje įsigaliojo reglamentas dėl informacijos apie maistą tiekimo vartotojams. Reglamente nurodyta, kad ant maisto pakuotės turi būti išskirtos medžiagos, pasižyminčios alergizuojančiomis savybėmis. Šios medžiagos ženklinimo etiketėje išskiriamos kitu šriftu, stiliumi ar fono spalva. Dažniausiai išryškinama juoda spalva.

Nuo maisto alergijos kenčiantys žmonės dažnai domisi, ar jie visuomet bus alergiški. Nėra tikslaus atsakymo į šį klausimą. Yra vilties, kad alergija pienui, kiaušiniams, kviečiams ir sojoms gali ilgainiui praeiti arba galima išaugti. O štai atsikratyti alergijos riešutams, žuviai ir jūrų gėrybėms tikriausiai nepavyks. Ji išlieka visą gyvenimą.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai