Išmokę kontroliuoti ligą, jausimės sveikesni. Alergiškas žmogus atostogauja

Mokslininkai alergiją jau vadina šio amžiaus rykšte. Alergiškų žmonių vis daugėja. Šia liga serga apie 10–20 proc. žmonių, o įvairių ūminių, epizodinių ir trumpalaikių alergijos požymių pasitaiko net 20–40 proc. asmenų. Medikai sako, kad, jei išmoktume kontroliuoti savo sveikatos būklę, galėtume jaustis daug sveikesni. Kaip tai padaryti, klausiame gydytojos alergologės Astos BUDĖNIENĖS.
 

Kas yra alergija ir alergenai?


Alerginė liga – iškreiptas mūsų organizmo imuninės sistemos atsakas į natūralias medžiagas. O alergiją sukeliančios medžiagos vadinamos alergenais. Tai bet kuri aplinkos medžiaga, su kuria susiduriama buityje, darbe ir gamtoje. Jų patekimo į organizmą būdai skirtingi – su maistu, pro kvėpavimo takus, odą, injekcijas ar įgėlus vabzdžiams. Labai įvairios medžiagos gali sukelti alergiją – vieniems namų dulkės, mikroskopinės erkutės, gyvūnų plaukai ar seilės, kitiems – maisto produktai, o gal žiedadulkės ar vaistai, vabzdžių nuodai, kosmetika ir t.t.
 

Kodėl tos pačios medžiagos vieniems sukelia alergiją, o kitiems – ne?


Galbūt tai yra genetiškai paveldima. Tiesa, žmogus gimsta ne paveldėjęs konkrečią alerginę ligą, bet su įgimtu polinkiu susirgti kuria nors alergine liga.
 

Kokios alergijos formos būdingos vasaros sezonui?


Vasarą yra įvairių alerginių ligų pasireiškimų. Vienas iš dažniausių yra šienligė – alergija žiedadulkėms, kuri žinoma nuo Kristaus laikų kaip Rožių liga. Šienligė dažniausiai pasireiškia nosies, akių ir gerklės reakcijomis: vargina sloga, gerklės perštėjimas, akių paraudimai, ašarojimas, kartais bėrimai. Nustačius, kokiai žiedadulkių grupei žmogus jautrus, alergiją galima gydyti, sumažinant organizmo jautrumą (desensibilizuojant).
Ligos simptomus veiksmingai palengvina gydymas medikamentais, pvz., vietiniais nosies steroidais. Pradėti gydyti uždegimą reiktų 10–14 dienų ar net 4 savaites prieš žydėjimo sezoną arba tik atsiradus simptomams bei tęsti 2–3 sav. ar net ilgiau (iki 6 sav.) po žydėjimo sezono, kad sumažėtų nosies gleivinės uždegimas ir padidėjęs jaudrumas, kuris užtrunka ir pasibaigus sezonui.
Kita gana dažna alergijos pasireiškimo forma vasaros sezonu – alergija vabzdžių įkandimams. Dažnas atostogautojas susiduria su šiuo nemaloniu reiškiniu, tačiau pavojingiausia reakcija yra tiems, kurie ypač jautrūs bičių, širšių, vapsvų įkandimams.
Baisiausia, kai tai nutinka pirmą kartą, tačiau, jei žmogus žino, kam yra alergiškas, apsilankęs pas gydytoją alergologą jis gauna rekomendacijas, ką tokiu atveju daryti. Gamtoje toks žmogus visada su savimi turi turėti adrenalino, kurio, įkandus vabzdžiui, reikia susileisti į bet kurią kūno vietą (rekomenduotina kuo arčiau įgėlimo vietos), ir vaistų nuo alergijos.
Dažnai pasitaiko alergija po uodų, muselių įkandimo. Tokiam atvejui tinka tepalai ir geriamieji preparatai nuo alergijos.


Vartojant kai kurių medikamentų ir veikiant ultravioletiniams spinduliams, pasitaiko fotosensibilizacijos nuo kai kurių tepalų nuo uždegimo, vaistų vėžiui gydyti, antibiotikų. Todėl būtina skaityti šių vaistų instrukcijas, ar jose neparašyta, kad, vartojant preparato, nerekomenduojama degintis saulėje. Kai kuriems žmonėms pasireiškia kontaktinės alergijos nuo įvairių augalų – pavyzdžiui, yra žmonių, kurie negali basi braidyti po žolę.
 

Kaip apsisaugoti vykstant į kelionę?


Planuojant atostogas, jei esate alergiškas – iš anksto, prieš 2–4 sav. pradėti gydyti uždegimą vietiniais nosies steroidais. Važiuojant atostogauti prie ežero, į gamtą ar mišką, alergiškiems žmonėms reikėtų pasiimti gydytojo paskirtų vietinių nosies steroidų (pvz., minėtojo Flixonase) ar esant tik lengvai alergijos formai – antihistamininių geriamųjų preparatų ir įvairių tepalų, kremų, losjonų, atbaidančių vabzdžius ir erkes (pastarųjų reikia bijoti dėl jų pernešamų užkrečiamųjų ligų), taip pat naudoti kremus su filtrais, apsaugančiais nuo ultravioletinių spindulių.
Reikia prisiminti, kad nerekomenduotina maudytis žydinčiame vandenyje, nes nuo jo taip pat gali išberti. Pavojinga maudytis nežinomuose vandens telkiniuose – jei jie bus užteršti chemikalais, išsimaudžius oda gali išsausėti ir suragėti, tuomet gydymas gali trukti dešimtis metų.
 

O kaip egzotiškuose kraštuose?


Svečiuojantis kitokio klimato kraštuose rekomenduojame naudoti tas pačias apsaugos priemones, tiesiog alergiški žmonės turi labiau pasisaugoti, – juk svetur daugiau egzotinės augmenijos, o ir saulė būna karštesnė.
 

Tai kur geriau atostogauti?


Alerginių reakcijų prie jūros yra kur kas mažiau. Pajūryje vietose pavasaris ateina porą savaičių vėliau nei kitose Lietuvos, todėl žmonės, sergantys šienlige, tas porą savaičių praleidę prie jūros gali tarsi aplenkti tam tikrų augalų žydėjimo periodą.
Nevertėtų pamiršti, kad kalnų oras yra ypač grynas ir sveikas.
 

Kaip stiprinti imunitetą?


Grūdintis, vartoti kuo mažiau antibiotikų, atkreipti dėmesį į mitybą.
Tiesa, alergiški žmonės dažniau yra miesto gyventojai. Tą lemia aplinkos tarša, dažnesnis nesveiko, atvežtinio, chemikalais apdoroto maisto vartojimas.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai