Keliautojų diarėja – neišvengiamas mokestis už įspūdžius?

Ruošdamiesi į keliones, planuodami atostogas, tikimės tik džiugių pasaulio pažinimo akimirkų, ištrūkdami iš rutinos norime pasinerti į naujų pojūčių, įspūdingų krašto vaizdų ar žmonių sukurtų šedevrų pasaulį. Deja, ne visuomet lūkesčiai sutampa su realybe, o koją tam pakišti gali kad ir netikėtai kelionėje pašlijusi sveikata. Pvz., dėl viduriavimo, kuris taip plačiai paplitęs, kad jau seniai vertinamas kaip atskira negalavimų kategorija ir turi savo pavadinimą – keliautojų diarėja. Tačiau ir šiems netikėtumams galima pasiruošti.

 

Pirmauja tarp keliautojų ligų

 

Viduriavimas užima pirmąją vietą tarp visų kitų kelionėse patiriamų negalavimų. Tai ne sunkiausia, tačiau dažniausia keliautojų liga. Manoma, kad apie 40 proc. keliautojų į besivystančias šalis per 48 val. nuo atvykimo patiria viduriavimo epizodų. Keletas patarimų, kaip išvengti šios itin nemalonios būklės:

 

Patarimas Nr. 1 Karštis skatina mikroorganizmų dauginimąsi. Todėl nerekomenduojama produktų, vaisių ar daržovių pirkti pakelėse, iš gatvės prekeivių. Geriau apsilankyti parduotuvėje, kurioje yra šaldytuvai. Svarbu, kad tinkamumo vartoti laikas būtų nepasibaigęs.

Patarimas Nr. 2. Aštrus maistas mažiau pavojingas. Rytuose, egzotiškuose kraštuose sveikatai mažiau pavojaus kelia tradicinės virtuvės patiekalai, jie yra aštresni, juose daugiau prieskonių, kurie ne tik suteikia skonį, bet ir naikina bakterijas. Be abejo, žmonės, kurie netoleruoja aštraus maisto, jo neturėtų valgyti.

Patarimas Nr. 3. Nerekomenduojama valgyti iš karto daug neįprastų, egzotiškų produktų. Ragaukime po truputį. Pasinerti į vietinės virtuvės skonių jūrą labai smagu, tačiau daryti tai stačia galva nevertėtų. Tai pavojinga ne tik dėl viduriavimo, bet ir didina alergijos tikimybę, juk nežinome, kaip į egzotišką produktą sureaguos organizmas.

Patarimas Nr. 4. Keliautojų diarėją gali sukelti ne tik nekokybiški ar mums nauji produktai, bet ir pakitusi vandens kokybė, stresas (beje, ne tik neigiamos, bet ir teigiamos emocijos). Todėl prie naujų sąlygų reikėtų pratintis po truputį, nepersivalgyti, negerti gėrimų su ledukais. Mat žarnyno lazdelės ir žemoje temperatūroje gali išlikti apie 2–8 dienas.

Patarimas Nr. 5. Asmens higienos laikymasis mažina užsikrėtimo, o kartu ir viduriavimo riziką. Didesnė tikimybė viduriuoti yra žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, jaunesnio amžiaus. Rizika priklauso ir nuo šalies, į kurią vykstame.

 

Probiotikai gali būti naudingi

 

Mūsų organizme gausų įvairiausių bakterijų. Daugiausia jų gyvena virškinamajame trakte – tai vadinamoji mikrobiota. Žarnyno bakterijos gali būti kenksmingos, naudingos ir neutralios mūsų sveikatai. Tikrieji „draugai“, arba naudingos bakterijos, – tai Bifidobacterium, Lactobacillus, Bacteroides, kt.

Kai žmogus sveikas, žarnyne vyrauja visų mikroorganizmų balansas. Tačiau dėl įvairių jau minėtų priežasčių jis gali sutrikti. Tokia būklė vadinama disbakterioze. Disbakteriozė nėra savarankiška liga, tai kitų ligų ar būklių simptomas, pvz., viduriavimo. Dažniausiai ūmiai prasidėjęs viduriavimas praeina savaime, tačiau visada jo metu sutrinka žarnyno mikrobiota. Kas padės ją atkurti?

Probiotikai – gerosios organizmo bakterijos. Jie gaminami iš žmogaus mikrobiotos rūšių arba jų genetiškai modifikuotų variantų, dažniausiai iš laktobakterijų ir bifidobakterijų. Taip pat probiotikams gali būti priskiriami ir kai kurie mieliagrybiai.

Ką daro ir kada patariama vartoti probiotikų? Probiotikai atkuria žarnyno mikrobiotą, t. y. „užsėja“ žarnyne gerąsias bakterijas ir neleidžia klestėti tokioms žalingoms žmogui bakterijoms, kaip Staphylococcus, Proteus, Streptococcus, Candida genties grybai. Probiotikai išskiria medžiagas, kurios teigiamai veikia fiziologines funkcijas ir organizmo imunines reakcijas: gerina virškinamąjį procesą, mažina alerginių reakcijų riziką, teigiamai veikia imuninę sistemą ir netgi mažina riziką susirgti vėžiu. Kad probiotikai veiksmingi, įrodyta tyrimais.

Taigi probiotikai vasaros metu, siekiant išvengti keliautojų diarėjos, gali būti labai naudingi. Tiesa, norėdami išvengti viduriavimo kelionėje, tam turėtume pasiruošti iš anksto, o probiotikų reikėtų pradėti vartoti prieš kelias savaites iki kelionės pradžios.

Svarbu: prie probiotikų nepriprantama, todėl nereikia bijoti jų vartoti ir manyti, kad jeigu jų mūsų organizmas gaus papildomai, tai pats „atsipalaiduos“ ir nemokės tinkamai subalansuoti žarnyno pusiausvyros.

 

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai