Širdies ligos – aktualiausia sveikatos problema

Neseniai, balandžio mėnesį, minėjome Pasaulinę sveikatos dieną. Šių metų dienos akcentas – arterinė hipertenzija. Būtent ši liga visame pasaulyje laikoma prioritetine sveikatos problema. Ir tai suprantama: vienas iš trijų pasaulio suaugusiųjų serga hipertenzija, ir net 13 proc. (2009 m. duomenimis) visų mirčių sukelta aukšto kraujospūdžio. Kaip nesusirgti širdies ligomis? Kokios kiekvienam prieinamos priemonės atitolintų šias ligas?

 

Liūdnai pirmaujame

 

Pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuva užima vieną pirmaujančių vietų Europos Sąjungoje (ES). Europos Komisijos paskelbto tyrimo rezultatai rodo, kad 2010 m. Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirė daugiausia vyrų ir moterų, palyginti su kitomis ES šalimis: iš 100 tūkst. gyventojų – beveik 430 vyrų ir 230 moterų, o, pvz., Prancūzijoje atitinkamai vos 50 ir 19 (ES vidutinis mirtingumas, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, yra 156 vyrai ir 81 moteris).

Nerimą kelia tai, kad hipertenzija jaunėja. Valstybinės ligonių kasos informacijos sistemos SVIEDRA duomenimis, 2006–2011 m. sveikatos priežiūros įstaigose kasmet buvo užregistruojama po maždaug vieną naują hipertenzijos atvejį 1000-čiui vaikų (0–17 m.).

Tačiau būtent širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti, imantis prevencinių priemonių, kurių pagrindą sudaro gyvensenos koregavimas. Juk svarbiausi šių ligų rizikos veiksniai yra nesveika mityba (per didelis riebalų, cholesterolio, druskos kiekis), rūkymas, nejudrumas, antsvoris, negydomas padidėjęs kraujo spaudimas ar cukrinis diabetas. Plačiau panagrinėsime vieną veiksnių – gausų riebalų vartojimą.

 

Gyvulinius riebalus keisti augaliniais

 

Po riebaus valgio visuomet pagausėja riebalų kraujyje. Išeitis? Keisti mitybos įpročius (mažinti gyvulinių riebalų ir riebių produktų, t.y. sočiųjų riebalų rūgščių kiekį), mankštintis, mesti svorį. Maiste turi būti kuo daugiau nesočiųjų (augalinių) riebalų rūgščių, nes jos nedidina kraujo cholesterolio kiekio, neskatina aterosklerozės. Seniai žinoma, kad iš nesočiųjų riebalų rūgščių mūsų organizmui naudingiausios yra omega-3 polinesočiosios riebalų rūgštys. Jų gausu šaltųjų jūrų žuvyse, ypač daug skumbrėje, lašišoje, tune, silkėje, upėtakyje. Medikai rekomenduoja bent 3 kartus per savaitę valgyti patiekalų iš šaltųjų jūrų žuvies.

Įdomu, kiek valgant žuvį į mūsų organizmą patenka omega-3 rūgščių? Nustatyta, kad 100 g silkės yra apie 1,5–2,3 g, skumbrės – 1,2–1,9 g, lašišos – 1,3–2,2 g, tuno – 0,3–1,3 g, konservuoto tuno – 0,2–0,3 g omega-3 riebalų rūgščių. Kiaušinyje yra tik 0,2 g šių rūgščių, o raudonoje mėsoje (100 g) – tik 0,04 g. Priminsime: rekomenduojama omega-3 riebalų rūgščių paros norma yra 1–2 g. Polinesočiųjų omega-6 riebalų rūgščių reikia vartoti saikingai, nes nėra įrodyta, kad daug vartoti sveika.

 

Žuvų taukų nauda

 

Apie žuvų taukų naudą žinome iš mūsų mamų, jos apie tai sužinojo iš savo mamų, ir t.t. Kuo naudingi žuvų taukai? Tuo, kad tai natūralus vitaminų A ir D šaltinis. Vitaminas D būtinas kalciui pasisavinti, kaulams ir dantims. Vitaminas A – akims, odai ir gleivinei, be to, jis veikia kaip antioksidantas. Taip pat žuvų taukuose yra ir vitaminų B1, B2, B12, niacino, folio rūgšties, pantoteno rūgšties, kalcio, kalio, fosforo, jodo, fluoro, vario, cinko.

Žuvų taukai vertingi, nes tai vienas svarbiausių polinesočiųjų omega 3 riebalų rūgščių (dokozaheksaeno (DHR) ir eikozapentaeno (EPR)) šaltinių. Moksliniai tyrimai įrodė, kad DHR ir EPR rūgštys svarbios normaliai širdies veiklai. DHR rūgštis taip pat yra svarbi normaliai smegenų funkcijai palaikyti ir netgi gali padėti išsaugoti regėjimą. Kadangi organizmas pats šių rūgščių negamina, jų būtinai turime gauti su maistu. Jei manome, kad mityba nevisavertė, nevalgome pakankamai žuvies, paprasčiausias būdas aprūpinti organizmą būtinomis omega 3 riebalų rūgštimis – vartoti papildų, pvz., Live Well OMEGA 3.

 

Omega-3 rūgščių savybės:

°     mažina kraujo riebalų kiekį („blogojo“ cholesterolio, trigliceridų). Nustatyta, kad 30 g žuvų taukų cholesterolio kiekį sumažina 7 proc.;

°     mažina kraujo klampumą, trombų susidarymo riziką;

°     normalizuoja kraujo spaudimą;

°     skatina audinių atsinaujinimo procesus;

°     gerina kraujagyslių elastingumą;

°     teigiamai veikia nervų sistemą: gerina atmintį, padeda įveikti stresą, depresiją;

°     stiprina imunitetą.

Be teigiamo poveikio širdžiai, akims ir smegenims, žuvų taukai padeda reguliuoti svorį, padidina serotonino, atliekančio svarbų vaidmenį reguliuojant nuotaiką, miegą, seksualumą, apetitą ir t.t., gamybą. Taigi, atsižvelgdamas į gausybę teigiamų žuvų taukų savybių, kone kiekvienas ras priežasčių, dėl ko turėtų jų vartoti.

 

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai