Kraujotakos sutrikimai verčia sunerimti

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti.

 

Svarbiausias gyvybės laidas

 

„Žmogaus gyvybinės funkcijos priklauso nuo to, kiek sveika yra širdis ir visos organizmo kraujagyslės, kuriomis tekėdamas kraujas perneša deguonį ir reikalingas maisto medžiagas į visus organus, audinius ir ląsteles. Taigi, atsiradus kraujagyslių pažeidimams ir sutrikus kraujotakai, sutrinka ir audinių aprūpinimas, o tai turi neigiamą poveikį visoms organizmo sistemoms – atsiranda širdies, nervų sistemos, kojų ir organų pažeidimų, negaudamos deguonies ir maisto medžiagų, smegenų ląstelės jau po kelių minučių ima žūti“, – pastebi vidaus ligų gydytoja Rita Kauliuvienė.

Kaip vieną iš pagrindinių kraujotaką trikdančių veiksnių gydytoja pamini padidėjusią vadinamojo blogojo cholesterolio koncentraciją kraujyje (dislipidemiją), kuri išsivysčiusiose šalyse laikoma viena svarbiausių visuomenės sveikatos problemų. Cholesteroliui kaupiantis kraujagyslių sienelėse, sumažėja kraujagyslių elastingumas, jos susiaurėja, ilgainiui arterijos gali apskritai užsikimšti.

Kita iš rimčiausių pablogėjusios kraujotakos priežasčių yra kraujospūdžio padidėjimas. Dėl ilgą laiką trunkančio arterinio kraujospūdžio padidėjimo ilgainiui pažeidžiami organai taikiniai – kraujagyslės, širdis, inkstai, smegenys, padidėjęs kraujo spaudimas vidutiniškai 3–4 kartus padidina insulto riziką. Dėl ilgalaikio padidėjusio kraujospūdžio sutrikus širdies kraujotakai, sutrinka širdies raumens mityba, apmirus kurios nors srities raumens ląstelėms, vystosi miokardo infarktas, smarkiai padidėja mirties rizika.

 

Kada reikia susirūpinti?

 

„Sutrikusios kraujotakos požymių yra ne vienas, jie priklauso nuo to, kurioje vietoje kraujotaka yra pažeista, – sako gydytoja. – Sutrikus periferinei kraujotakai, galima jausti rankų ir kojų pirštų šalimą, ima varginti galūnių silpnumas, pabrinkimas, blauzdų skausmas einant, pakaitiniai šlubčiojimai. Dėl sutrikusios kraujotakos net gali atsirasti odos spalvos pokyčių (galūnė pablykšta, ypač ją pakėlus), odos sausumas, dėl pažeistos galūnės kraujotakos sumažėja temperatūra, atsiranda galūnių jautrumo pokyčių, tokių kaip tirpimas, dilgčiojimas, skruzdžių bėgiojimo pojūtis, mažesnis jautrumas.

Galvos kraujotakos sutrikimai pasireiškia galvos svaigimu, skausmu, pusiausvyros sutrikimu. Šie sutrikimai dažniausiai vargina vyresnio amžiaus asmenis. Ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, visuomenei senstant, lėtinės smegenų išemijos – įvairios kilmės ilgalaikio galvos smegenų kraujotakos sutrikimo – atvejų daugėja. Ilgalaikis smegenų kraujotakos sutrikimas skatina neuronų degeneraciją, atrofiją, sutrikdo kasdienę veiklą, blogina gyvenimo kokybę.

„Jeigu pablogėjo širdies kraujotaka, imsite jausti angininius spaudžiančio pobūdžio skausmus, gali atsirasti širdies „drebėjimas“, svaigulys, oro trūkumas fizinės veiklos metu, skausmas širdies srityje, – vardija kraujotakos sutrikimo požymius gydytoja Kauliuvienė. – Pajutus tokius simptomus, reikėtų nedelsti ir ieškoti pagalbos.“

 

Kas gali padėti?

 

„Labai svarbu yra mankšta ir kapiliarus stiprinantys pratimai. Beje, žmonės, pajutę galūnių ar blauzdų skausmą, labai dažnai stengiasi nejudėti, bet taip tik daro sau meškos paslaugą. Fizinis krūvis stiprina kolateralinę kraujotaką, padeda organizmui kovoti. Tik, be abejo, negalima persistengti, pradėti po truputį ir krūvį didinti pamažu. Jei, pavyzdžiui, vargina kojų skausmas, pradžioje gal paeisite tik keletą metrų, po truputį atstumą didinkite“, – pataria R. Kauliuvienė.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, ar tinkamai maitinamės. Į savo valgiaraštį vertėtų įtraukti kraujotaką gerinančių daržovių, tokių kaip česnakai, aitriosios paprikos, ridikai, ridikėliai, krienai, porai. Juose esančios veikliosios medžiagos mažina kraujo krešėjimą, cholesterolio kiekį kraujyje. Taigi fizinį krūvį reikia derinti su sveika mityba, kad organizmas apsirūpintų reikalingomis medžiagomis, vitaminais ir mikroelementais.

Vienas iš labai svarbių mūsų organizmui mineralų yra magnis. Jis reikalingas daugelio fermentų veiklai, be jo negali vykti metabolinės reakcijos. Magnis labai reikalingas kraujagyslėms, kaulų ir raumenų, nervų sistemai, svarbus normaliam širdies ritmui palaikyti, spaudimui reguliuoti. „Magnis atpalaiduoja kraujagyslių lygiuosius raumenis, atsipalaidavus raumenims, mažėja kraujagyslių spazmas, gerėja kraujotaka“, – aiškina magnio poveikį gydytoja.

Tačiau iš ko galime suprasti, kad magnio trūksta? Vienas iš magnio trūkumo požymių – raumenų spazmai, naktinis mėšlungis. Ima dilgčioti ar tirpti rankų ir kojų pirštai. Pastebėjus tokius simptomus, būtina pasistengti papildyti šio mineralo atsargas.

Magnio dažniausiai ima trūkti, kai nepakankamai gaunama su maistu, t.y. kai nesubalansuota mityba, laikomasi svorį mažinančių dietų, badaujama. Tokiais atvejais reikėtų pavartoti maisto papildų, kurių sudėtyje yra magnio. Vienas tokių yra „Live well Gudobelė+ Magnis“, kuriame magnis yra suderintas gudobele.

 

Kodėl gudobelė?

 

Gudobelė turi įrodytą kardiotoninį poveikį, ji retina širdies susitraukimų dažnį, didina širdies raumens tonusą, stiprina kraujo apytaką koronarinėse ir smegenų kraujagyslėse, veikia raminamai. Gudobelė tinka sergant ateroskleroze, išemine širdies liga, ji mažina padidėjusį arterinį spaudimą, padeda įveikti nemigą, ypač širdies ligomis sergantiems ligoniams.

Dar vienas teigiamas gudobelės poveikis – ji mažina cholesterolio kiekį, o jis, kaip minėta, yra vienas iš svarbiausių širdies ligų rizikos veiksnių. Cholesterolis siaurina kraujagyslių spindį, o širdies vainikinių kraujagyslių susiaurėjimas pablogina kraujotaką, todėl atsiranda skausmai širdies plote, nes į širdį patenka mažiau kraujo.

„Tiktai reikia žinoti, kad gudobelės poveikis pasireiškia ne iš karto, jos reikia pavartoti ilgiau. Gudobelė ypač tinka vyresnio amžiaus žmonėms, vadinamajai „senai širdžiai“, – priduria gydytoja.

Tačiau kodėl vertėtų pavartoti maisto papildo „Live well Gudobelė+ Magnis“, kuriame dera šios dvi naudingos medžiagos, o ne kiekvienos jų atskirai? Gydytoja R. Kauliuvienė pastebi, kad tokius maisto papildus, kuriuose suderinamos kelios reikalingos medžiagos, yra daug patogiau vartoti, nereikia gerti kelių skirtingų tablečių, ko ypač nemėgsta vyresnio amžiaus asmenys.

Beje, dar viena teigiama šio maisto papildo savybė yra ta, jog pakanka tik vienos tabletės per dieną, kad organizmą papildytume medžiagomis, tokiomis reikalingomis mūsų širdžiai ir kraujagyslėms.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai