Ką reikia žinoti apie karščiavimą?

Karščiavimas gali pasireikšti kaip uždegimo, infekcijos, apsinuodijimo, kokios nors kitos ligos ar organizmo būklės simptomas. Pakilusi kūno temperatūra yra apsauginė organizmo reakcija. Jeigu temperatūra pakyla iki +38,5 °C, organizme žūsta dauguma bakterijų ir virusų, jie jau nebegali daugintis. Todėl karščiavimas yra normali gynybinė organizmo reakcija, kurią ne visuomet būtina slopinti. Sukarščiavus nereikia stengtis iš karto slopinti pakilusios kūno temperatūros, o reikia ieškoti karščiavimą sukėlusios priežasties.

 

Kaip pasireiškia karščiavimas

 

Tikriausiai visiems teko patirti, ką reiškia karščiuoti. Kylant kūno temperatūrai, paprastai krečia šaltis, pašiurpsta oda, gali skaudėti galvą, sąnarius ir raumenis, jaučiamas nuovargis, sumažėja gebėjimas susikaupti. Karščiuojant dažnai pasireiškia ir apetito sumažėjimas. Organizmas taip susitvarko, kad neeikvotų energijos virškinimui, todėl nereikia karščiuojančio žmogaus primygtinai versti valgyti.

Kai kūno temperatūra ausyje pakyla iki 38–39 °C, vadinama vidutine, kai karštis pakyla iki 39–40,5 °C, – aukšta, o, kūno temperatūrai pakilus daugiau nei 40,5 °C, ji vadinama hiperpiretine ir yra pavojinga žmogaus gyvybei.

Kylant kūno temperatūrai, sutrinka įvairių organų ir sistemų funkcijos. Tai gali pasireikšti susiaurėjusiomis odos ir vidaus organų kraujagyslėmis, be to, organizmas netenka vandens, padidėja deguonies poreikis, sutrinka skysčių ir elektrolitų pusiausvyra. Karščiuojant didelis krūvis tenka širdies ir kraujagyslių sistemai, todėl pradeda stipriau plakti širdis, gali sutrikti širdies ritmas ir net vystytis širdies nepakankamumas.

 

Kaip pasimatuoti temperatūrą

 

Kūno temperatūrą galima išmatuoti įvairiose kūno vietose: pažastyje, burnoje, kaktoje arba išangėje.

Populiariausias matavimo būdas – pažastyje gyvsidabrio termometru nėra labai tikslus.

Temperatūrą matuojant skirtingais termometrais, skiriasi ir matavimo laikas. Pavyzdžiui, jei naudositės gyvsidabrio termometru, kūno temperatūrą pažastyje išmatuosite per 5–7 minutes, o jei pasirinksite skaitmeninį termometrą, pakaks jį palaikyti burnoje vos keletą sekundžių, be to, temperatūros matavimo rezultatas bus labai tikslus.

Jaunos mamos rūpinasi savo karščiuojančiais mažyliais, neretai joms tenka pamatuoti vaiko temperatūrą. Kūdikiams ir mažesniems nei 4 metų vaikams temperatūra dažniau matuojama išangėje. Tačiau ši procedūra yra labai nemaloni ir traumuojanti, todėl, kai tik vaikas paauga tiek, kad jam galima pamatuoti temperatūrą kitoje kūno vietoje, matavimą išangėje reikėtų pamiršti.

Jei stipriai karščiuojama, būtina reguliariai matuoti kūno temperatūrą, nes pagal temperatūros pokyčius kartais galima nustatyti vieną ar kitą ligą.

 

Temperatūra ir prakaitavimas

 

Visi žinome, jog karščiuojant svarbu gerti daugiau skysčių, kad būtų kompensuotas padidėjęs jų netekimas kvėpuojant, garinant pro odą ir prakaituojant ir tam, kad būtų paskatintas prakaitavimas. Kai tik karščiuojantis žmogus ima prakaituoti, jo kūno temperatūra krenta.

Prakaitavimą galima paskatinti duodant gerti daugiau šiltų skysčių (arbatos, sultinio) ir ligonį apklojus šiltomis antklodėmis. Tačiau būkite atsargūs, šių priemonių galima imtis tik tada, jei žinote, kad karščiuojančio žmogaus kraujotaka nėra sutrikusi. 

Jei aukštos temperatūros nepavyksta sumažinti patiems, naudojant namuose turimas priemones, jei atkaklus karščiavimas tęsiasi daugiau nei 1–2 dienas arba atsiranda papildomų pavojingų simptomų, tokių kaip bėrimai, vėmimas, vangumas ir kt., ilgai nedelsdami skambinkite šeimos gydytojui. Ypač svarbu nedelsti, jei karščiuojantis pacientas yra kūdikis arba mažas vaikas. Geriau išsikvietus gydytoją išgirsti nuraminimą, kad nieko blogo nėra, negu pavėluoti su pagalba, kai gyvybė pakimba ant plauko.

 

Karščiuodami nesimaudykite

 

Daugelis karščiuojančiųjų jaučia diskomfortą dėl gausaus prakaitavimo krentant temperatūrai. Tada norisi ne tik pasikeisti baltinius, bet ir palįsti po dušu. Tačiau esant ūminiam ligos periodui, kai karščiuojate, maudytis po dušu arba vonioje nepatariama. Mat, esant aukštai temperatūrai, siaurėja kraujagyslės, padidėja deguonies poreikis, didesnį krūvį tenka pakelti širdies ir kraujagyslių sistemai. Todėl verčiau ramiai sau gulėkite lovoje, gerkite daug šiltų skysčių ir sėkmingai prakaituokite, o suprakaitavę ne skubėkite į vonią, o iš karto persirenkite.

Jeigu karščiuodami vis tiek nutarsite išsimaudyti, rizikuojate, kad gali paūmėti liga ar net atsirasti kitų ligos komplikacijų. Tik praėjus ūminiam karščiavimo periodui, kai temperatūra nukrenta ir kurį laiką tokia ir laikosi, galima trumpai išsimaudyti po dušu ar vonioje su jūros druska arba eteriniais aliejais. Tačiau po vonios malonumų apsisiauskite šiltu chalatu, apsimaukite šiltas vilnones kojines ir stenkitės nesušalti. Geriausia po vonios išgerti karšto gėrimo ir palįsti po šiltais patalais. 

 

Kaip elgtis esant aukštai temperatūrai

 

Gausiai gerkite. Karščiuojant organizmui reikia kuo daugiau skysčių. Praktiškai gerti reikia nuolat su nedidelėmis pertraukomis ir pakankamai daug, kol pasveiksite. Rinkitės liepžiedžių arba aviečių lapų arbatą su medumi, taip pat galite gerti ir negazuotą kambario temperatūros mineralinį vandenį.

 

Leiskite sau miegoti. Padėkite savo organizmui kovoti su ligos sukėlėju, todėl daugiau laiko praleiskite miegodami arba tiesiog ilsėdamiesi. 

 

Išmėginkite kompresus. Dažnai karščiuojančiam žmogui pasiūlome šaltą kompresą ant kaktos. Tai įprasta pagalbos priemonė aukštos temperatūros simptomams palengvinti. Tačiau kompresą galima uždėti ne tik ant kaktos, bet ir ant blauzdų. Tai galima padaryti šaltame vandenyje sudrėkinus rankšluostį, išgręžus ir juo apsukus blauzdas nuo kelių (jų neuždengiant) iki čiurnų. Kad nesušlaptų patalynė, šlapią kompresą galima apvynioti kitu rankšluosčiu arba plėvele. Tokį blauzdų kompresą patartina laikyti ne ilgiau kaip 10 minučių. Vėliau šią procedūrą galima vėl pakartoti. 

 

Atsargiai vartokite vaistus nuo karščiavimo. Būkite atsargūs vartodami vaistus karščiavimui mažinti. Stenkitės neviršyti nurodytos vaisto paros dozės, nes tai gali sukelti ne tik kraujotakos sutrikimus, bet ir kitų rimtų komplikacijų. Temperatūrą mažinti reikėtų tik tada, kai ji sukelia diskomfortą, pavyzdžiui, kai stipriai skauda galvą, sąnarius arba raumenis ir kai ta temperatūra viršija 38 °C.

Jei jau sukarščiavote, stenkitės padėti savo organizmui įveikti infekciją. O pasveikę pasirūpinkite savo kūno grūdinimu, suteikite jam galimybę ilgai jums tarnauti.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai