Kosulys: „paprastas“ ar pavojingas?

Kosulys yra organizmo apsauginis refleksas, atveriantis kvėpavimo takus ir šalinantis susikaupusį sekretą arba svetimkūnius. Tai gilus įkvėpimas ir gerklų lygiųjų raumenų susitraukimas esant uždaram balso plyšiui. Atsidarius balso plyšiui, su didele jėga pašalinamas oras. Stipraus iškvėpimo metu kvėpavimo takai suspaudžiami. Pro suspaustus kvėpavimo takus greita oro srovė pašalina gleives ir kitas į juos pakliuvusias daleles ir taip padeda jiems išsivalyti. Kosulys yra apsauginės kvėpavimo takų sistemos dalis.
 

Koks jis būna?


Sausas kosulys – neproduktyvus kosulys, kai neatkosima skreplių; tampa drėgnas, kai bronchai pradeda gaminti daugiau gleivių.
Sausas kosulys geriausiai gydomas vaistais, kurie slopina norą kosėti. Sausas kosulys nenaudingas, dirgina krūtinę, sukelia nemalonius pojūčius.
Drėgnam kosuliui būdinga skreplių atkosėjimas, to nėra, kai kosulys sausas. Kosėjimas, kai kosulys drėgnas, yra naudingas, kadangi gleives reikia pašalinti iš organizmo. Sauso kosulio metu iš kosėjimo jokios naudos nėra.
Geriausias būdas kovoti su šiuo kosuliu yra padėti kosėjimo procesui. Tai daroma vaistais ir skysčiais, kurie padeda suskystinti gleives.
 

Kosulio pobūdis priklauso nuo jo priežasties


Kosulys, ypač šaltuoju metų laiku, būdingas daugeliui peršalimo ligų (kaip simptomas) – nuo paprastos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos iki virusinio gripo.
Kosulį sukelia bronchų dirginimas, kuris atsiranda dėl daugybės priežasčių: kvėpavimo takų infekcijų, bronchų hiperaktyvumo, bronchų astmos, bronchito, pneumonijos, piktybinių ir gerybinių navikų, kvėpavimo takų svetimkūnio, kitų sistemų veiklos sutrikimų ir kt.
Ūminiam bronchitui būdingas vidutinio intensyvumo kosulys, iš pradžių sausas, vėliau drėgnesnis, skreplių atkosima nelabai gausiai (skrepliai gleivėti, pūlingi); lėtiniam bronchitui taip pat būdingas kosulys ir gausesnis, bet retesnis skrepliavimas.
Sergant plaučių uždegimu, kosima beveik visais atvejais, atkostima vidutiniškas kiekis tąsių, dažnai gelsvų skreplių, skrepliavimas gali būti ir epizodinis.
Kokliušui būdingas sausas kosulys ir kosulio priepuoliai.


Sergant laringitu kosulys iš pradžių sausas, vėliau drėgnas, atkrenkščiama ir atkosima gleivių.
Ūminis laringotracheitas pasižymi lojančiu kosuliu.
Bronchinės astmos atveju neretai, ypač kai astma komplikuoja bronchitą, prisideda sausas dirginantis kosulys, kartais atkosima nedaug gleivingų skreplių.
 

Gydant kosulį svarbiausia neleisti jam virsti lėtiniu


Kai sunkiai atsikosima, pagrindinė priemonė, veiksminga kosuliui palengvinti, yra pakankamas skysčių vartojimas. Tai mažina sekreto klampumą, padidina jo kiekį kvėpavimo takuose, dėl to sumažėja gleivinės dirginimas, ligonis gali daug geriau atkosėti susikaupusius skreplius.
Varginantį neproduktyvų kosulį galima ir patartina kelias paras slopinti medikamentais (kol kosulys taps drėgnas – drėgnas kosulys neslopinamas) .
Kai kosulys produktyvus (atkosima skreplių), duodama sekretą skystinančių ir atsikosėjimą gerinančių vaistų (ekspektorantų).
Teigiama, kad atsikosėjimą lengvinantys preparatai – termopsio žolė, vaistinė piliarožė, mukaltinas, pertusinas, anyžių nuoviras ir lašai ir kt. – refleksiškai dirgina bronchų gleivinę, todėl padaugėja sekreto ir sumažėja jo klampumas.
Mukolitikai (acetilcisteinas, ambroksolis) skystina skreplius, skatina gleivių pasišalinimą, todėl lengvina kvėpavimą. 

Kosulio pobūdis priklauso nuo jo priežasties


Kosulys, ypač šaltuoju metų laiku, būdingas daugeliui peršalimo ligų (kaip simptomas) – nuo paprastos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos iki virusinio gripo.
Kosulį sukelia bronchų dirginimas, kuris atsiranda dėl daugybės priežasčių: kvėpavimo takų infekcijų, bronchų hiperaktyvumo, bronchų astmos, bronchito, pneumonijos, piktybinių ir gerybinių navikų, kvėpavimo takų svetimkūnio, kitų sistemų veiklos sutrikimų ir kt.
Ūminiam bronchitui būdingas vidutinio intensyvumo kosulys, iš pradžių sausas, vėliau drėgnesnis, skreplių atkosima nelabai gausiai (skrepliai gleivėti, pūlingi); lėtiniam bronchitui taip pat būdingas kosulys ir gausesnis, bet retesnis skrepliavimas.
Sergant plaučių uždegimu, kosima beveik visais atvejais, atkostima vidutiniškas kiekis tąsių, dažnai gelsvų skreplių, skrepliavimas gali būti ir epizodinis.
Kokliušui būdingas sausas kosulys ir kosulio priepuoliai.
Sergant laringitu kosulys iš pradžių sausas, vėliau drėgnas, atkrenkščiama ir atkosima gleivių.
Ūminis laringotracheitas pasižymi lojančiu kosuliu.
Bronchinės astmos atveju neretai, ypač kai astma komplikuoja bronchitą, prisideda sausas dirginantis kosulys, kartais atkosima nedaug gleivingų skreplių.
 

Gydant kosulį svarbiausia neleisti jam virsti lėtiniu


Kai sunkiai atsikosima, pagrindinė priemonė, veiksminga kosuliui palengvinti, yra pakankamas skysčių vartojimas. Tai mažina sekreto klampumą, padidina jo kiekį kvėpavimo takuose, dėl to sumažėja gleivinės dirginimas, ligonis gali daug geriau atkosėti susikaupusius skreplius.
Varginantį neproduktyvų kosulį galima ir patartina kelias paras slopinti medikamentais (kol kosulys taps drėgnas – drėgnas kosulys neslopinamas) .
Kai kosulys produktyvus (atkosima skreplių), duodama sekretą skystinančių ir atsikosėjimą gerinančių vaistų (ekspektorantų).
Teigiama, kad atsikosėjimą lengvinantys preparatai – termopsio žolė, vaistinė piliarožė, mukaltinas, pertusinas, anyžių nuoviras ir lašai ir kt. – refleksiškai dirgina bronchų gleivinę, todėl padaugėja sekreto ir sumažėja jo klampumas.
Mukolitikai (acetilcisteinas, ambroksolis) skystina skreplius, skatina gleivių pasišalinimą, todėl lengvina kvėpavimą.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai