Galima nuraminti būsimąsias mamas, kad gripo virusas nesukelia jokių apsigimimų. Bet kuri sunki infekcinė liga gali sukelti komplikacijų, kurių metu gali įvykti savaiminis persileidimas. Tačiau Lietuvoje nėra registruota gripo sukeltų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo atvejų.
Manoma, kad paukščių gripo virusas gali turėti įtakos apsigimimams. Kol kas paukščių gripo atvejų pasaulyje palyginti nėra daug, ir išsamių tokio pobūdžio tyrimų nėra.
Susirgus gripu, vaisius gali būti nepakankamai aprūpinamas deguonimi. Kitos su gripu susijusios būklės – dehidratacija (skysčių netekimas), nulemta karščiavimo ir prakaitavimo, intoksikacija bei nepakankamas toksinų šalinimas – gali turėti įtakos persileidimui arba priešlaikiniam gimdymui. Panašios pasekmės galimos nėščiai moteriai susirgus kitomis sunkiomis infekcinėmis ligomis: gelta (kai pažeidžiamos kepenys), raudonuke, vėjaraupiais (nėštumo pradžioje ir pabaigoje) ir kt. ligomis. Kai raudonuke susergama per pirmuosius tris nėštumo mėnesius, vaisiaus apsigimimų tikimybė yra 93–98 proc.
Nėštumas tarsi patikrina moters imunitetą visų infekcinių ligų atžvilgiu. Manoma, kad, sergant infekcine liga, pagausėja medžiagų, kurios dalyvauja formuojantis imunitetui, t.y. interleukinų, sekrecija. O šie savo ruožtu gali skatinti virusų, tarp jų – ir gripo viruso, dauginimąsi.
Kaip jautriai reaguojama į neigiamus veiksnius, priklauso nuo moters imuniteto, darbo ir poilsio derinimo, mitybos, lėtinių ligų kontrolės bei žalingų įpročių. Alkoholis silpnina imuninę sistemą, todėl infekcinių ligų eiga būna sunkesnė, dažnesnės komplikacijos, ilgesnė ligos trukmė. Rūkymas ir tikėtina jo pasekmė – lėtinis bronchitas pažeidžia kvėpavimo takų epitelį ir taip sudaro palankias sąlygas virusui daugintis bei sunkina ligos eigą. Visa tai gali būti persileidimo ar priešlaikinio gimdymo priežastis. Gripas rūkančiai moteriai ir kūdikiui, patiriančiam deguonies trūkumą, labai nepageidautinas.
Gripo sezono metu reikia vengti masinio susibūrimo vietų (prekybos centrų, koncertų salių, visuomeninio transporto).
Šiandieninės medicinos praktikos požiūriu, skiepijimasis yra vienas iš asmens kultūros požymių.
Nuo gripo skiepijama saugiomis – vadinamosiomis negyvomis – vakcinomis. Gydytojui patarus, nėščias moteris skiepyti galima. Tačiau yra nuomonė, kad saugiau yra skiepytis šeimos nariams, ypač vaikams – taip į šeimą nepateks virusas. Susirgusius gripu šeimos narius reikia pagal galimybę izoliuoti. Juos slaugydama nėščia moteris turėtų užsidėti medicininę kaukę. Mūsų gydytojai, siekdami mažinti skiepų baimę (ji visiškai nepagrįsta), nėščioms moterims vis dėlto skiepytis nepataria. Pavyzdžiui, jeigu įvyktų persileidimas dėl visiškai kitų priežasčių, pasiskiepijusi moteris ir jos artimieji galbūt kaltintų save ir paskiepijusius medikus.
Planuojant šeimą, įvertinus, kad dirbtinis imunitetas išlieka apie vienerius metus, o gripo epidemija Lietuvoje paprastai būna sausio–vasario mėnesį, galima pasiskiepyti, pavyzdžiui, rugpjūtį, o pastoti planuoti po gripo epidemijos.
Ne nėščiosioms rekomenduojama skiepytis 1–2 mėn. iki gripo epidemijos (veiksminga pasiskiepyti, jei nepagalvota apie tai anksčiau, ir likus 2 savaitėms).
Kiti skiepai. Reprodukcinio amžiaus moterys turėtų pasiskiepyti nuo raudonukės (veiksminga 10 metų), taip pat suformuoti imunitetą nuo vėjaraupių, erkinio encefalito (veiksminga 5 metus) ir nuo hepatito B (10 metų). Skiepijama iki pastojimo.
Nėščiųjų, sergančių gripu, priežiūra ar gydymas nėra išskirtiniai.
Negalima sergant ar dar nepasveikus būti darbo kolektyve – tai rizika užkrėsti bendradarbius, gripo komplikacijų grėsmė taip pat turi sulaikyti lovoje.
Šeimos nariai turėtų saugotis užsikrėsti ir mažiau kontaktuoti su sergančiąja.
Gerai vėdinti patalpas, kasdien valyti drėgnu būdu.
Nosines ir rankšluosčius dažnai keisti ir virinti.
Vartoti lengvai virškinamą, be prieskonių maistą, kadangi fermentų, reikalingų virškinimui skatinti, aktyvumas karščiuojant nėra pakankamas.
Tinkamai gydyti medikamentais.
Nėščiosioms antivirusiniai vaistai gali turėti nepageidaujamą poveikį, todėl joms nerekomenduojami.
Taikomi bendrieji gripo gydymo principai. Jei temperatūra labai aukšta, būklė sunki, būtina gydyti stacionare.
Nekomplikuotas gripas gydomas namuose, skiriama simptomus mažinančių vaistų: nuo temperatūros ir kosulio, vitaminų su mikroelementais. Ligonį pagal galimybę reikėtų izoliuoti nuo kitų šeimos narių, ypač vaikų. Patariama gerti karštų gėrimų (aviečių ar liepžiedžių arbatos, karšto pieno su medumi ar trupučiu sviesto ir kt.), nes jie skatina prakaitavimą, sudrėkina burnos ir kvėpavimo takų gleivines. Taip tampa lengviau kvėpuoti, mažėja kosulys ir temperatūra. Karščiuojantis ligonis, temperatūrai pakilus laipsniu (kai ji didesnė nei 370C), netenka apie 400 ml skysčių per parą. Dėl to sutirštėja ir lėčiau cirkuliuoja kraujas, blogėja inkstų funkcija, organizme kaupiasi toksinės medžiagos, ligonio būklė sunkėja. Todėl karščiuojantis ligonis per parą turėtų išgerti apie 2–3 litrus skysčių. Kai temperatūra didesnė nei 380 C ar kai temperatūra mažesnė, bet skauda galvą, vargina nemalonus karščio pojūtis bei šaltkrėtis, kol atvyks gydytojas, galima išgerti vieną tabletę (500 mg) paracetamolio. Paracetamolio perdozavimas pavojingas dėl vaisto toksiškumo.
Antibiotikai gripo viruso neveikia, jų gydytojas gali skirti dėl bakterinių komplikacijų grėsmės ar joms jau ištikus.
Žiemą reikia nešioti patogius ir šiltus batus. Nušalus kojas, lėtėja kraujotaka, dėl to yra rizikos susirgti įvairiais uždegimais. Antra, reikia nešioti kepurę. Peršalimas gali suaktyvinti nosiaryklėje esančias įvairias bakterijas ir virusus, taip pat – ir sukeliančius meningitą (galvos smegenų minkštųjų dangalų uždegimą). Be to, dėl šalčio susitraukia galvos odos kraujagyslės. Dėl tokių spazmų blogėja plaukų mityba, jie gali pradėti tik slinkti ir retėti.
Nėštumas tarsi patikrina moters imunitetą visų infekcinių ligų atžvilgiu. Manoma, kad, sergant infekcine liga, pagausėja medžiagų, kurios dalyvauja formuojantis imunitetui, t.y. interleukinų, sekrecija. O šie savo ruožtu gali skatinti virusų, tarp jų – ir gripo viruso, dauginimąsi.
Kaip jautriai reaguojama į neigiamus veiksnius, priklauso nuo moters imuniteto, darbo ir poilsio derinimo, mitybos, lėtinių ligų kontrolės bei žalingų įpročių. Alkoholis silpnina imuninę sistemą, todėl infekcinių ligų eiga būna sunkesnė, dažnesnės komplikacijos, ilgesnė ligos trukmė. Rūkymas ir tikėtina jo pasekmė – lėtinis bronchitas pažeidžia kvėpavimo takų epitelį ir taip sudaro palankias sąlygas virusui daugintis bei sunkina ligos eigą. Visa tai gali būti persileidimo ar priešlaikinio gimdymo priežastis. Gripas rūkančiai moteriai ir kūdikiui, patiriančiam deguonies trūkumą, labai nepageidautinas.
Gripo sezono metu reikia vengti masinio susibūrimo vietų (prekybos centrų, koncertų salių, visuomeninio transporto).
Šiandieninės medicinos praktikos požiūriu, skiepijimasis yra vienas iš asmens kultūros požymių.
Nuo gripo skiepijama saugiomis – vadinamosiomis negyvomis – vakcinomis. Gydytojui patarus, nėščias moteris skiepyti galima. Tačiau yra nuomonė, kad saugiau yra skiepytis šeimos nariams, ypač vaikams – taip į šeimą nepateks virusas. Susirgusius gripu šeimos narius reikia pagal galimybę izoliuoti. Juos slaugydama nėščia moteris turėtų užsidėti medicininę kaukę. Mūsų gydytojai, siekdami mažinti skiepų baimę (ji visiškai nepagrįsta), nėščioms moterims vis dėlto skiepytis nepataria. Pavyzdžiui, jeigu įvyktų persileidimas dėl visiškai kitų priežasčių, pasiskiepijusi moteris ir jos artimieji galbūt kaltintų save ir paskiepijusius medikus.
Planuojant šeimą, įvertinus, kad dirbtinis imunitetas išlieka apie vienerius metus, o gripo epidemija Lietuvoje paprastai būna sausio–vasario mėnesį, galima pasiskiepyti, pavyzdžiui, rugpjūtį, o pastoti planuoti po gripo epidemijos.
Ne nėščiosioms rekomenduojama skiepytis 1–2 mėn. iki gripo epidemijos (veiksminga pasiskiepyti, jei nepagalvota apie tai anksčiau, ir likus 2 savaitėms).
Kiti skiepai. Reprodukcinio amžiaus moterys turėtų pasiskiepyti nuo raudonukės (veiksminga 10 metų), taip pat suformuoti imunitetą nuo vėjaraupių, erkinio encefalito (veiksminga 5 metus) ir nuo hepatito B (10 metų). Skiepijama iki pastojimo.
Nėščiųjų, sergančių gripu, priežiūra ar gydymas nėra išskirtiniai.
Negalima sergant ar dar nepasveikus būti darbo kolektyve – tai rizika užkrėsti bendradarbius, gripo komplikacijų grėsmė taip pat turi sulaikyti lovoje.
Šeimos nariai turėtų saugotis užsikrėsti ir mažiau kontaktuoti su sergančiąja.
Gerai vėdinti patalpas, kasdien valyti drėgnu būdu.
Nosines ir rankšluosčius dažnai keisti ir virinti.
Vartoti lengvai virškinamą, be prieskonių maistą, kadangi fermentų, reikalingų virškinimui skatinti, aktyvumas karščiuojant nėra pakankamas.
Tinkamai gydyti medikamentais.
Nėščiosioms antivirusiniai vaistai gali turėti nepageidaujamą poveikį, todėl joms nerekomenduojami.
Taikomi bendrieji gripo gydymo principai. Jei temperatūra labai aukšta, būklė sunki, būtina gydyti stacionare.
Nekomplikuotas gripas gydomas namuose, skiriama simptomus mažinančių vaistų: nuo temperatūros ir kosulio, vitaminų su mikroelementais. Ligonį pagal galimybę reikėtų izoliuoti nuo kitų šeimos narių, ypač vaikų. Patariama gerti karštų gėrimų (aviečių ar liepžiedžių arbatos, karšto pieno su medumi ar trupučiu sviesto ir kt.), nes jie skatina prakaitavimą, sudrėkina burnos ir kvėpavimo takų gleivines. Taip tampa lengviau kvėpuoti, mažėja kosulys ir temperatūra. Karščiuojantis ligonis, temperatūrai pakilus laipsniu (kai ji didesnė nei 370C), netenka apie 400 ml skysčių per parą. Dėl to sutirštėja ir lėčiau cirkuliuoja kraujas, blogėja inkstų funkcija, organizme kaupiasi toksinės medžiagos, ligonio būklė sunkėja. Todėl karščiuojantis ligonis per parą turėtų išgerti apie 2–3 litrus skysčių. Kai temperatūra didesnė nei 380 C ar kai temperatūra mažesnė, bet skauda galvą, vargina nemalonus karščio pojūtis bei šaltkrėtis, kol atvyks gydytojas, galima išgerti vieną tabletę (500 mg) paracetamolio. Paracetamolio perdozavimas pavojingas dėl vaisto toksiškumo.
Antibiotikai gripo viruso neveikia, jų gydytojas gali skirti dėl bakterinių komplikacijų grėsmės ar joms jau ištikus.
Žiemą reikia nešioti patogius ir šiltus batus. Nušalus kojas, lėtėja kraujotaka, dėl to yra rizikos susirgti įvairiais uždegimais. Antra, reikia nešioti kepurę. Peršalimas gali suaktyvinti nosiaryklėje esančias įvairias bakterijas ir virusus, taip pat – ir sukeliančius meningitą (galvos smegenų minkštųjų dangalų uždegimą). Be to, dėl šalčio susitraukia galvos odos kraujagyslės. Dėl tokių spazmų blogėja plaukų mityba, jie gali pradėti tik slinkti ir retėti.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau