Nuoširdus savęs pažinimas – kelias į išgijimą

Paula Nur (Noor) Jacobs – Didžiosios Britanijos psichoterapeutė, praktikuojanti privačiai ir dirbanti Penny Brohn Vėžio slaugos klinikoje (buv. Bristolio vėžio klinika). Ji taip pat vadovauja Sufijų centrui Jungtinėje Karalystėje ir veda meditacinius grupinius bei individualius užsiėmimus – atsiskyrimus (angl. retreat) įvairiose pasaulio šalyse. Domėtis gydymu Paula pradėjo dar būdama vaikas, kai jos motina susirgo išsėtine skleroze. Matydama, kaip liga paveikia tiek sergantįjį, tiek šeimą, ji savo dėmesį nukreipė į žmogaus asmeninio bei dvasinio tobulėjimo skatinimą. Spalio mėnesį p. Nur Jacobs atvyks į Lietuvą, tad šiame „Sveiko žmogaus“ numeryje – išskirtinis interviu su šia moterimi.
 

Prašome plačiau papasakoti apie Jūsų vėžio kliniką ir darbą joje.


Vėžio klinikoje žmonės, sergantys įvairių stadijų vėžiu, susitinka tam, kad kartu atrastų geriausius ir tinkamiausius kelius judėti pirmyn. Kaip gyventi su tokiu iššūkiu? Ar reikia ką nors keisti gyvenime? Kodėl būtent šis vėžys? Kodėl aš? Kodėl dabar? Būdama šių diskusijų ir užsiėmimų vadove, aš daug kalbu apie poreikį subalansuoti kūną, emocijas, protą bei sielą. Taip pat ir apie medicinos šaką, vadinamą psichoneuroimunologija. Palyginti neseni tyrimai (pradėti apie 1980 m.) yra patvirtinę, kad tai, kuo tikime, kaip galvojame ir ką jaučiame, paveikia kūną iki pat ląstelių.
Pacientai vėžio centre dirba su gydytojais, mitybos specialistais, psichoterapeutais – taip jie vykdo savo gijimo planus šalia įprastinio gydymo – chemoterapijos, radioterapijos, chirurgijos. Žmonės taip pat užsiima tinkama mankšta, meditacija, relaksacija.
 

Kokia Jūsų teorija apie žmogaus sveikatą, ligas?


Apie sveikatą kažkokios išskirtinės teorijos neturiu. Liga – tai mūsų gyvenimo dalis. Teko pastebėti, kad Vakarų kultūros medicina dažnai pamiršta paprasčiausią žmogišką jautrumą, rūpinimąsi pacientu nepaverčiant jo tyrimų objektu.
Kitas mano pastebėjimas yra tai, kad žmonės dažnai suserga, nes labai to bijo – tarsi kokios bausmės. Daugelis žmonių lygiai taip pat bijo ir mirties – lyg tai būtų nesėkmė.
Įdomu ir tai, kad net ir žmonės, aktyviai besirūpinantis savo dvasine būsena, mano, kad tas rūpestis padės jiems nesusirgti. Kad kažkokia Aukštesnioji jėga suteiks jiems imunitetą. Tai nesamonė. Liga yra gyvenimo dalis – nei nelaimė, nei kaltė. Galbūt galėtume tai pavadinti paslaptimi.
 

Kaip vyksta Jūsų gydymas?


Savo darbu norėčiau padėti žmonėms sukurti kūrybiškesnį santykį su savimi. Tiek savo privačiame darbe, tiek klinikoje akcentuoju paciento atsakomybę už rezultatą ir pokyčius. Gydymo esmė – atsikratyti negatyvių emocijų, įsitikinimų, pakeisti elgesį ir atrasti gyvenimo prasmę. Tai mes vadiname „širdies keliu“, kuris yra nuostabus procesas.
Gydymas vyksta individualiai arba grupėse keletą savaičių. Dvi dienas dirbame mes, o likusias penkias – kiti klinikos specialistai. Vykdomi įvairūs užsiėmimai – meditacija, savipagalba pagal specialias technikas.
Taip gydomi ne tik vėžiu sergantieji, bet ir visi, susidūrę su bet kokiomis kitomis sunkiomis ligomis.


 

Kokia Jūsų pacientų nuomonė apie tokį gydymo metodą?


Žmonės, atvykę į kliniką, įgauna naujų jėgų. Daugelis pasakoja, kad jų gyvenimas pasikeitė, daugeliui vėžys ir jo gydymas tampa tarsi gyvenimo kelione, daug daugiau apimančiu gydymu, nei jie galėjo įsivaizduoti.
 

Kaip manote, ko reikia žmogaus sveikam gyvenimui?


Žmonės vis dar turi daug natūralumo, nuoširdumo, prisirišimo prie žemės, rūpinimosi šeima ir artimaisiais. Tačiau visų mūsų gyvenimai yra pilni streso.
Manau, kad svarbiausia yra gyventi gerai sutariant su pačiu savimi, savo širdimi. Reikia pasitikėti savo vidiniu balsu, trokšti tobulėti. Be abejonės, reikia išmokti atskirti, kas gyvenime iš tiesų svarbu, o kas yra tik vienas iš daugelio skubių dalykų.
Žmogui taip pat būtina užsiimti tuo, ką jis mėgsta. Balansas gyvenime – štai ko reikia.
 

Prašome papasakoti apie savo darbą ne tik klinikoje.


Pagrindinės mano darbo vietos – Hereford Bristolis ir Oksfordas, bet apskritai dirbu su žmonėmis įvairiose pasaulio vietose, jei tik mane pakviečia. Buvau Jekaterinburge, taip pat Latvijoje. Į Latviją vesti užsiėmimų vyksiu ir šį spalį.
Aš neieškau darbo – jis pats mane susiranda. Taip ir keliauju po pasaulį.
Spalio mėnesį atvykstu į Lietuvą. Myliu jūsų šalį ir jūsų žmones. Čia grįžtu, nes esu nuolat kviečiama vesti seminarų. Jie skirti žmonėms, besidomintiems ar susidūrusiems su sveikatos ir geros savijautos problemomis.
 

Žingsniai sveikimo link


· mokėjimas atsipalaiduoti;
· nerimo ir streso valdymas;
· tinkama mityba, reguliarūs pratimai ir gilus miegas;
· meditacinės veiklos praktikavimas;
· buvimas sąlytyje su savimi – patiriant autentiškas laisvai tekančias emocijas;
· entuziazmas ir susidomėjimas gyvenimu ir kitais;
· susidorojimas su depresija;
· džiaugsmas ir juokas kasdien;
· prasmės ir tikslo radimas;
· buvimas mylimais.

 

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai