Dalį aritmijų sukelia vegetacinės nervų sistemos funkcijos pakitimas. Ši sistema, išskirdama biologiškai veiklias medžiagas (adrenaliną, acetilcholiną ir kitas), reguliuoja širdies darbą.
Įgimtos aritmijos - kai funkcionuoja įgimti papildomi širdies laidumo takai. Jais plinta elektrinis širdies sujaudinimas, sukeliantis tachikardijos (pernelyg dažno širdies plakimo) priepuolius. Aritmijos gali būti įgimtų širdies ydų palydovės (pvz., prieširdžių pertvaros defekto ir pan.).
Kita aritmijų atsiradimo priežastis yra ūminis širdies raumens uždegimas - miokarditas (kai į organizmą patenka infekcija, pavyzdžiui, sergant gripu) arba alergija (iškreipta organizmo reakcija į vaistus ar cheminius produktus, esančius aplinkoje).
Didelę dalį aritmijų sukelia išeminė širdies liga (dalinis ar visiškas širdį maitinančių kraujagyslių, t.y. koronarų, užakimas dėl aterosklerozinių plokštelių atsiradimo).
Aritmijas gali sukelti širdies raumens hipertrofijos. Ji padidėja padidėjus kraujo spaudimui, dėl didelių fizinių krūvių ar genetinių defektų.
Kai kurių aritmijų kilmės nustatyti kol kas neįmanoma (vadinamosios idiopatinės širdies raumens ligos, skilvelio struktūros defektas - displazija).
Aritmijos gali kilti dėl genetinių ar kokių nors išorinių faktorių (maisto užterštumo konservantais, pesticidais ar aplinkos oro taršos).
Sveikas žmogus dirbančios širdies neturi jausti. Jaučiamas tik dažnas, retas arba neritmiškas plakimas. Jei tai pradeda kartotis dažnai (širdies suspurdėjimas, permušimai, nelygūs plakimai, “iškritimai”) - reikia manyti, kad tai jau ligos - aritmijos - simptomai.
Širdis per minutę plaka vidutiniškai 70 kartų. Patikrinti, ar jos ritmas geras, galime matuodami pulsą ramybės būsenoje. Tereikia prieinamose vietose (ties riešu, kaklo arterija ar kitur) paskaičiuoti tvinksnius per minutę. Pabandykime patys nusistatyti preliminarią diagnozę:
• Ekstrasistolės (priešlaikiniai širdies susitraukimai arba permušimai).
• Tachikardija (padidėjęs dažnis, kai širdis plaka daugiau kaip 90 kartų per minutę).
• Bradikardija (kai ji plaka mažiau kaip 60 kartų per minutę).
• Įvairios širdies blokados - prieširdžių, prieširdžių skilvelių jungties ar pačiuose skilveliuose.
Sinusinės, prieširdžių (viršskilvelinės) aritmijos yra mažiau pavojingos. Pačios pavojingiausios yra širdies skilvelių aritmijos. Dėl tokios aritmijos žmogus gali staiga mirti, nes, atsiradus skilvelių virpėjimui ar tachikardijai, nutrūksta kraujotaka. Pats ligonis negali pajusti, kur yra aritmijos židinys, tai gali parodyti tik tyrimai, pvz., paprasta elektrokardiograma.
Jei medikai nustato aritmiją, reikia išsiaiškinti jos kilmę ir nuspręsti, gydyti ją ar ne. Jei tai gerybinė aritmija dėl vegetacinės disfunkcijos (tokią aritmiją junta apie 70 proc. žmonių), galime būti ramūs - vaistų nuo aritmijos nereikia. Tačiau jei aritmija kyla dėl išeminės širdies ligos, ypač esant sustorėjusiam ir blogiau funkcionuojančiam širdies raumeniui - ji pavojingesnė. Jei aritmijos atsiranda dėl širdies raumens patologijos (miopatijų, miokarditų) ar išeminės širdies ligos, negydant būklė gali progresuoti iki visiško širdies veiklos nepakankamumo. Tuomet vaistai jau nebepadės ir vienintelis išsigelbėjimas gali būti širdies persodinimas.
Širdies ritmo sutrikimus diagnozuoti padeda:
• Elektrokardiogramos užrašymas. Ilgalaikis (24 val.) elektrokardiogramos rašymas specialiu Holterio aparatu (pridedamu prie širdies srities). Po to kompiuteriu nustatoma, kiek ir kokių aritmijų ar širdies blokadų buvo stebimuoju laikotarpiu.
• Kraujo tyrimas (ar yra imuninių arba genetinių pokyčių), norint nustatyti širdies įgimtas ar uždegimines ligas).
• Cholesterolio ir jo frakcijų tyrimas (labai svarbu nustatant aterosklerozę).
• Cukraus tyrimas (ar nėra cukrinio diabeto).
• Elektrolitų (kalio, natrio, magnio) ir metabolitų (medžiagų apykaitos produktų) koncentracijos kraujo serume tyrimas.
• Širdies rentgenologinis tyrimas.
• Širdies ištyrimas ultragarsu (nustato anatominius širdies pokyčius bei funkcinį pajėgumą).
• Kai kuriais sudėtingesniais atvejais naudojamos invazinės (kruvinos) diagnostinės procedūros (kai į širdį pro stambias kraujagysles kišami laidai ir elektrinė širdies veikla užrašoma pačioje širdyje, arba kai rentgenu kontrastuojamos širdies kraujagyslės ir nustatoma jų būklė). Šios procedūros atliekamos Kauno, Vilniaus universitetinėse ligoninėse bei Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje.
Gydoma sukėlusi priežastis. Jei aritmijas sukelia išeminė širdies liga, reikia gydyti ją, jei problemos kyla dėl padidėjusio kraujospūdžio - reikia jį kontroliuoti. Jei aritmijos kyla dėl nervų sistemos disfunkcijos - reikia sureguliuoti vegetacinę nervų sistemą (vaistais, taip pat keičiant gyvenimo būdą, naudojant psichoterapiją, klimato terapiją, kurorto terapiją).
Yra ir vaistų, kurie neleidžia kilti aritmijoms. Jais gydoma apie trečdalis visų aritmijų. 10-15 proc. aritmijų gydomos invaziniu būdu (įkišus kateterius pro stambiąsias kraujagysles) ir lazeriu, kitais šiuolaikiniais metodais. Tokių procedūrų metu sunaikinami papildomi laidumo takai ar aritmogeniniai židiniai. Po jų dalis ligonių visiškai pasveiksta. Sunkių aritmijų atvejais šiandien jau vis rečiau daromos operacijos atveriant krūtinės ląstą. Širdį stiprina ir jos veiklos sutrikimus šalina magnio, kalio preparatai, specialūs medžiagų apykaitą gerinantys vaistai, pavyzdžiui, mildronatas, riboksinas
Kaip ir beta ar kalcio kanalų blokatoriai, magnis taip pat yra veiksmingas širdies veiklos reguliatorius: jis blokuoja kalcio kanalus, stabilizuoja ląstelės membraną ir saugo nuo “streso hormonų” (adrenalino, noradrenalino, acetilcholino ir kt.) poveikio.
Holzgartnerio (Miunchenas) mokslinis tyrimas su 1160 ligonių, sergančių aritmijomis, labai akivaizdžiai parodė magnio terapijos efektyvumą skiriant kasdien po 12-24 mmol (300-600 mg) magnio citrato (“Magnesium Diasporal”®/“Protina”). Po 6-10 savaičių gydymo magniu širdies ritmas sulėtėjo 29 proc. Reikia pažymėti, kad magnis veikia tik padidėjusį širdies susitraukimų dažnį. Beveik trečdaliui pacientų mažiau reikėjo kitų vaistų nuo širdies ligų. Gydymo magniu rezultatai buvo įvertinti kaip “labai geri” 39 proc. atvejų ir “geri” 43 proc. atvejų. Taip pat nebuvo jokios neigiamos sąveikos su kitais vaistais nuo širdies ligų.
Svarbiausia - sveikas gyvenimo būdas. Tačiau žmogaus gyvenimas priklauso ne tik nuo jo paties, bet ir nuo socialinės, psichologinės, ekonominės, ekologinės, darbinės aplinkos. Ką gali padaryti pats žmogus, vengdamas širdies ligų? Laikytis darbo ir poilsio režimo, tausoti nervų sistemą, tinkamai maitintis, nenutukti. Būtinas fizinis aktyvumas - širdies veiklos stimuliatorius.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau