Alerginis sezoninis konjunktyvitas – tai alerginis akių junginės uždegimas, kuris pasireiškia augalams žydint.
Pas mus augalų žydėjimo sezonas paprastai tęsiasi nuo kovo iki rugsėjo mėnesio pradžios. Kovo mėnesį žydi alksniai, vėliau – lazdynai, beržai ir kiti medžiai. Gegužę sužydi varpinės pievų žolės, rugpjūtį jas pakeičia įvairios piktžolės. Visų šių augalų alergenai gali sukelti akies junginės uždegimą.
Alerginis sezoninis konjunktyvitas, viena iš polinozės (šienligės) klinikinių formų, – dažniausia alerginės akių ligos forma. Dažniausiai susergama ankstyvame amžiuje, iki trečiojo gyvenimo dešimtmečio. Alergiški žiedadulkėms žmonės konjunktyvitu suserga labai dažnai dėl to, kad junginė, kaip ir nosies gleivinė, turi tiesioginį kontaktą su aplinka ir jame esančiais alergenais.
Imunoglobulino E (IgE) ir alergeno sąveika suaktyvina putliąsias ląsteles, kurios išskiria mediatorius. Vėliau junginėje susikaupia eozinofilų, neutrofilų, limfocitų, savo ruožtu irgi išskiriančių mediatorius, ir tai dar labiau didina alerginį uždegimą.
Dažniau serga žmonės, turintys polinkį sirgti atopinėmis ligomis, t.y. kai yra genetinių priežasčių gaminti imunoglobuliną E aplinkos alergenams, tarp jų ir žiedadulkėms.
Neretai žmogus serga ne tik alerginiu sezoniniu konjunktyvitu, bet ir alerginiu nuolatiniu konjunktyvitu. Pražydus augalams, kuriems jis yra alergiškas, ligos požymiai sustiprėja.
Alerginis sezoninis konjunktyvitas dažniausiai pažeidžia abi akis. Jos parausta, ašaroja, labai niežti, gali padidėti traiškanojimas, ypač rytais. Paprastai regėjimas nesutrinka, nes pažeidžiama tik junginė. Tačiau regai gali trukdyti intensyvus ašarojimas.
Objektyviai matomas akies junginės, dengiančios akies obuolį ir vokus, paraudimas, išsiplėtusios kraujagyslės ir paburkimas.
Vienas iš pagrindinių kriterijų, padedančių diagnozuoti alerginį sezoninį konjunktyvitą, yra tai, kad paciento būklė pablogėja jam išėjus į lauką, pabuvus gamtoje saulėtą vėjuotą dieną, kada didžiausia žiedadulkių koncentracija ore. Ligonio būklė smarkiai pagerėja lietingą dieną. Tai būdingas alergijos žiedadulkėms požymis. Be to, ligos požymiai pasikartoja kasmet tuo pačiu laikotarpiu.
Labai dažnai sergantiesiems alerginiu sezoniniu konjunktyvitu kartu būna ir alerginis rinitas, neretai – ir bronchų astma ar alerginis odos uždegimas.
Atliekant laboratorinius tyrimus kraujyje ir akių junginėje nustatomas padidėjęs eozinofilų, ląstelių, turinčių reikšmės alerginio uždegimo raidai, kiekis. Padidėja bendrasis imunoglobulino E kiekis arba nustatomi žiedadulkių alergenams specifiniai E klasės imunoglobulinai. Alergija žiedadulkėms patvirtinama odos dūrio su žiedadulkių alergenais mėginiais.
Alerginių ligų profilaktika skirstoma į pirminę, antrinę ir tretinę.
Pirminė profilaktika – tai tokios priemonės, kurios padeda apsaugoti žmogų, turintį didesnį genetinį polinkį įsijautrinti aplinkos alergenams.
Tai padaryti nėra lengva, nes polinkis sirgti alergine liga yra paveldimas. Jeigu alergine liga serga vienas iš tėvų, tai 30 proc. tikimybė, kad ja sirgs ir vaikas, jei serga abu tėvai, ši tikimybė padidėja iki 70 proc.
Šiuo atveju veiksmingiausia profilaktika yra nėštumo metu. Būsimoji motina turėtų nerūkyti, neturėti kontakto su gyvūnais, nebūti dulkėtoje aplinkoje. Įrodyta, kad kūdikių žindymas yra efektyvi alerginių ligų profilaktikos priemonė.
Antrinė profilaktika – saugoti žmones, kurie jau yra įsijautrinę, t.y. nustatyta, kad jie jautriau reaguoja į aplinkos alergenus, tačiau ligos požymių dar nėra.
Profilaktikos priemonės – neaudrinti, neerzinti organizmo. Tokiam žmogui reiktų patarti pasirinkti darbą, kur nebūtų didelio kiekio dulkių ar žiedadulkių, galinčių sukelti alergiją.
Tokie pacientai, kuriems jau yra nustatytas padidėjęs jautrumas žiedadulkėms, turėtų apgalvotai pasirinkti atostogų vietą. Jiems geriau kalnuotoje vietovėje ar prie jūros, kur mažesnis žiedadulkių kiekis, nei kur nors miškuose ar kaimo turizmo sodyboje.
Tretinė profilaktika – žmonių, sergančių alerginiu konjunktyvitu, saugojimas nuo ligos paūmėjimo. Tikslas – kiek įmanoma sumažinti ligos požymius.
Svarbiausias dalykas – vengti kontakto su alergenu.
Kaip ir antrinės profilaktikos atveju, apie tai reiktų pagalvoti renkantis atostogų vietą, laiką.
Be to, tokiems ligoniams patartina grįžus iš lauko nusiplauti veidą ir akis virintu vandeniu, kasdien trinkti galvą, atėjus į patalpą persirengti drabužius. Sergant alerginiu konjunktyvitu būtina nešioti akinius. Jie neleidžia žiedadulkėms patekti tiesiai ant junginės.
Patalpos turi būti vėdinamos tam tikru paros metu. Tai turėtų būti daroma ankstyvą rytą arba vėlyvą vakarą, kada žiedadulkių kiekis ore minimalus, arba po lietaus, kai žiedadulkės nukrenta ir nebesklando ore. Atidarius langą, ant lango rėmo galima pritvirtinti specialų žiedadulkių nepraleidžiantį tinklą arba audeklo gabalą.
Sergančiojo automobilis turėtų būti su kondicionieriumi, reikia nepamiršti keisti filtrų, kurie sulaiko žiedadulkes.
Yra įrodyta, kad visiškai išvengti kontakto su alergenu neįmanoma.
Pagrindiniai vaistai nuo sezoninio alerginio konjunktyvito – antihistamininiai preparatai. Histaminas yra pagrindinis mediatorius, išsiskiriantis iš putliųjų ląstelių vykstant alergeno ir imunoglobulino E sąveikai, sukeliantis visus minėtus alerginio konjunktyvito požymius.
Antihistamininiai vaistai gali būti vartojami sistemiškai (tabletėmis) arba akių lašų forma.
Iš tablečių reiktų rinktis naujuosius, II kartos antihistamininius vaistus, kurie yra selektyvūs histamino I tipo receptorių blokatoriai (pavyzdžiui, ebastinas, loratadinas, cetirizinas ir jų metabolitai – desloratadinas, feksofenadinas).
Jų poveikis stiprus, tačiau jie neblokuoja kitų receptorių, nepraeina pro hematoencefalinį barjerą, t.y. nemigdo, neslopina, netrukdo vairuoti automobilio, atlikti kitų darbų, kai reikia budrumo ir dėmesio, neturi kitų nepageidaujamų poveikių, būdingų pirmosios kartos preparatams, t.y. jų vartojant nedžiūsta burna, nepasunkėja šlapinimasis, neužkietėja viduriai.
Svarbu tai, kad naujieji antihistamininiai preparatai gydo ir gretutines alergines ligas – alerginį rinitą ar alerginį dermatitą. Be to, jie patogūs – dažniausiai vartojami vieną kartą per parą.
Gydoma ir antihistamininiais akių lašais (pavyzdžiui, azelastinu, emedastinu, levokabastinu). Pradžioje reikia lašinti 4 kartus, vėliau – 2 kartus per parą.
Dažnai vartojami ir putliųjų ląstelių stabilizatoriai (lodoksamidas, natrio kromoglikatas, nedokromilis), neleidžiantys išsiskirti mediatoriams. Jie retai sukelia šalutinių poveikių.
Gliukokortikoidų akių lašais gydomos tik labai sunkios alerginio konjunktyvito formos ir trumpą laiką, prižiūrint specialistui, kadangi padidėja nepageidaujamų poveikių grėsmė, tarp jų ir kataraktos bei glaukomos išsivystymo rizika.
Jeigu konjunktyvitas pasireiškia kartu su alerginiu rinitu ar astma, gali būti taikoma specifinė imunoterapija. Reiktų atkreipti dėmesį, kad gydymas alergeno vakcina skiriamas ne tada, kai pasireiškia požymiai, o prieš prasidedant sezonui. Jį skiria gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas, nes tai nėra pats saugiausias gydymo metodas. Tačiau tai vienintelis gydymo būdas, kuris gali pakeisti ligos eigą, – mažinama pati alergija ir padidėjęs jautrumas.
Pagalbinė alerginio konjunktyvito gydymo priemonė yra akių kompresai. Labai dažnai pacientai daro klaidą – naudoja šiltus kompresus, dar blogiau – ramunėlių nuovirą. Tas dar labiau pablogina ligos eigą. Kompresai turėtų būti šalti ir paprasto virinto vandens.
Jeigu jaučiamas akies sausumas ar ašarojimas, galima patarti naudoti dirbtines ašaras.
Alerginis konjunktyvitas nėra mirtina liga, bet ji labai nemaloni.
Alergiškų žiedadulkėms pacientų gyvenimo kokybė prasidėjus augalų žydėjimui smarkiai pablogėja. Nukenčia ir psichologiniai, ir socialiniai gyvenimo kokybės aspektai. Paraudusios ir ašarojančios akys trukdo bendrauti, dirbti, mokytis, nes alerginis konjunktyvitas, kuriuo, kaip minėta, labiau serga jauni žmonės, dažniausiai pasireiškia egzaminų laikotarpiu. Tad tikrai būtina padėti pacientams, nepalikti savieigai ir paskirti tinkamą terapiją.
Alerginis sezoninis konjunktyvitas gydomas ilgą laiką, ilgiau nei pusę metų, nes vaistai turi būti vartojami visą sezoną, nuo ankstyvo pavasario iki rudens. (Reiktų pradėti gydyti 2 savaites prieš numatomą augalų žydėjimą ir tęsti dar 2 savaites, kai ore jau nebūna žiedadulkių). Tad nepaprastai svarbu, kad vaistai būtų saugūs ir neturėtų turėti nepageidaujamo poveikio. Visas šias galimybes suteikia naujausios kartos antihistamininiai preparatai. Įrodyta, kad jie reikšmingai pagerina pacientų gyvenimo kokybę.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau