Atsako gydytoja ir psichiatrė-psichoterapeutė Zita Alseikienė

Gyd. Zita ALSEIKIENĖ Medicinos centras “Neuromeda”
 

[klausimas]Noriu sužinoti apie išsėtinę sklerozę - atsiradimo priežastis, simptomus, gydymą.
Natalija V., 59 m.[/klausimas]
Išsėtinė sklerozė - lėtinė progresuojanti nervų sistemos liga. Dažniausiai ja serga jauno amžiaus žmonės, moterys maždaug du kartus dažniau negu vyrai, ligos pikas būna 21-25 gyvenimo metais. Vienos teorijos, kuri paaiškintų ligos kilmę - nėra. Pastebėta, kad karšto klimato kraštuose šia liga sergama daug rečiau negu šalto drėgno klimato zonoje. Lietuva priklauso didelio sergamumo zonai (serga apie 100 žmonių iš 100 000 gyventojų). Manoma, kad ligai išsivystyti įtakos gali turėti mityba (didesnis riebalų kiekis maiste), dažnesnis alergijos pasireiškimas (maisto priedai, trąšos, antibiotikų vartojimas, daug profilaktinių skiepijimų), iš amalgamo plombų pamažu išsiskiriantis gyvsidabris bei lėtinis apsinuodijimas kitais sunkiaisiais metalais (pvz., švinu). Ligos progresavimą gali paskatinti psichologinės traumos, virusinės infekcijos, nevisavertė mityba, pervargimas, miego stoka, per didelis darbo krūvis.
Sirgti autoimuninėmis ligomis, kurioms priskiriama ir išsėtinė sklerozė, polinkis yra paveldimas (jomis sergant būna per didelis imuninės sistemos aktyvumas, ir imuninė sistema, vietoje to, kad “gintųsi” nuo svetimų veiksnių, ką ji ir turi daryti, pradeda “pulti” savus audinius ir organus). Sergant išsėtine skleroze imuninė sistema pažeidžia nervinių ląstelių skaidulų apvalkalus (kuriuos galima palyginti su apsaugine izoliacija), ir nervinė ląstelė, neatlikdama savo funkcijos, galiausiai žūva. Atliekant smegenų struktūrą parodantį tyrimą - branduolinį magnetinį rezonansą - įvairiose galvos ir nugaros smegenų vietose aptinkama sklerozinių plokštelių, nervinių ląstelių žuvimo ir apsauginių ląstelių išvešėjimo židinių.
Ligos simptomai yra labai įvairūs ir priklauso nuo sklerozinių plokštelių išsidėstymo vietos.
Ankstyvoje ligos stadijoje dažniausiai pastebimi tokie simptomai:
• Keisti nesimetriški galūnių dilgčiojimai, nutirpimai, peršėjimai ar skausmas, staigus jutimų sutrikimas, tam tikros kūno dalies nejautra.
• Pusiausvyros ir judesių koordinacijos sutrikimas. Gali svaigti galva, žmogus gali svyruoti, parkristi, suklupti, jam sunkiai sekasi lipti laiptais.
• Vienos, rečiau abiejų akių regos sutrikimas.
• Dvejinimasis akyse, skausmingi akies obuolio judesiai.
• Judėjimo sutrikimai, pvz., vienos galūnės silpnumas. Dėl to gali pradėti iš rankų kristi daiktai, einant “užkliūti” koja, o jaunas žmogus šokdamas gali pajausti bendraamžiams nebūdingą kojų nuovargį. Jaučiamas rankų ir kojų sunkumo jausmas, pėdos atrodo lyg švininės, sunku įveikti ilgesnius atstumus.
Nėra nė vieno simptomo, kuris būtų būdingas tik išsėtinei sklerozei, visi išvardinti simptomai gali atsirasti ir dėl kitų ligų. Dėl to atsiradus bet kuriam iš šių simptomų, dar neverta išsigąsti, kad galite sirgti išsėtine skleroze, bet būtina kreiptis į neurologą. Ligai būdinga, kad pirmi ligos požymiai po neilgo gydymo ar net negydžius visiškai praeina, bet kito ligos priepuolio metu pasikartoja anksčiau buvę ligos požymiai ir atsiranda naujų simptomų, kurių gali likti ir po gydymo. Tiek pirmųjų ligos simptomų atsiradimo metu, tiek jau keletą metų iki jų atsiradimo kai kurie ligoniai jaučia didelį nuovargį, nuotaikų kaitą.


Vėlesnėse ligos stadijose dažniausiai būna tokie simptomai:
• Jutimo sutrikimai, pvz., nutirpimas.
• Silpnumas.
• Nuovargis.
• Šlapinimosi sutrikimai.
• Lytinės funkcijos sutrikimai.
• Judėjimo ir pusiausvyros sutrikimai.
• Spazminiai raumenų paralyžiai.
• Protinių funkcijų sutrikimai.
Taip pat sergant išsėtine skleroze gali sutrikti kalba,
regėjimas, pasireikšti judesius sutrikdantis drebėjimas.
Ligai progresuojant gali atsirasti psichikos sutrikimų - apatija, dėmesio koncentracijos stoka, nuotaikos pakitimai. Nuotaika gali būti perdėtai pakili arba pablogėjusi. Nuotaikos pablogėjimas - depresija gali pasireikšti ne tik dėl galvos smegenų pažeidimo, bet ir dėl psichologinės traumos susirgus sunkia liga, dėl judėjimo ar kalbos sutrikimų, dėl sumažėjusio darbingumo.
Išsėtinės sklerozės gydymo būdai priklauso nuo ligos aktyvumo bei stadijos. Gydant išsėtinę sklerozę pirmiausia patariama pakankamai ilsėtis, nepervargti, vengti visų paūmėjimą provokuojančių faktorių. Rekomenduojama atlikti lengvus, atsargius pratimus, nes taip palaikomas sąnarių lankstumas ir mankštinami raumenys. Negalima rūkyti, vartoti alkoholinių gėrimų. Reikia šalinti infekcijos židinius: lėtinį tonzilitą, sinusitą, gydyti sugedusius dantis, nagų grybelio židinius ir kt. Svarbu išlaikyti psichologinę pusiausvyrą, tam gali prireikti psichoterapeuto pagalbos.
Manoma, kad nėštumas ligos recidyvų dažnio nedidina.
Vaisto, kuris visiškai išgydytų išsėtinę sklerozę, nėra. Skiriamos dvi gydymo kryptys: priepuolių gydymas ir priepuolių profilaktika stabdant ligos progresavimą. Ligos paūmėjimų metu skiriamas trumpalaikis hormonų kursas, gali būti skiriama imunitetą slopinančių vaistų.
Viena iš naujų išsėtinės sklerozės gydymo krypčių - veikti imuninę sistemą, o tokiu poveikiu pasižymi interferonai beta, kurie mažina smegenų uždegimą, retina recidyvų dažnį ir slopina ligos progresavimą. Vaisto veiksmingumas tiesiogiai priklauso nuo interferono beta dozės ir vartojimo dažnio - siekiama skirti didesnę dozę, švirkščiant ją po oda tris kartus per savaitę.
Veiksmingiausiai iš kol kas turimų vaistų išsėtinės sklerozės progresavimą stabdo iš žinduolių ląstelių gaminamas (todėl tapatus gaminamam žmogaus organizme) interferonas beta, kuris Lietuvoje registruotas rebifo (Rebif) pavadinimu.
Kiekvienam sergančiajam ir ligonių artimiesiems svarbu kuo daugiau žinoti apie savo ligą ir kuo kiekvienas sau gali padėti. Dėl to daugelyje respublikos miestų sėkmingai veikia sergančiųjų išsėtine skleroze savipagalbos klubai.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai