Operavo medikų brigada
Povilas Žemaitis susirgo 28-erių. Ėmė šlubčioti, įsiskaudėjo kairiąją ranką ir koją. „Kūnas nebeklausė, darėsi vis sunkiau, – ligos pradžią mena 41-erių metų kaunietis. – Per trylika metų – nuo darbingo sveiko žmogaus iki negalios.“ Vaistai iš dalies padėjo, bet pastaraisiais metais dėl jų šalutinio poveikio kūnas darėsi it sukaustytas, būklė blogėjo: „Galėdavau būti susirietęs, bet išsitiesti jau negalėjau. Ir užmigti neįmanoma buvo. ...Sakoma, jog šuo kariamas pripranta. O žmogus, įsitikinau, nemiegodamas ar mažai miegodamas išgyvena. Apie chirurginį gydymą, apie nuolatinę neurostimuliaciją buvau tik straipsnį skaitęs. JAV pirmoji operacija atlikta prieš 15 metų. Nesitikėjau, kad taip greitai – ir Lietuvoje.“
Anksčiau sportavęs ir pasiekęs aukštų rezultatų kaip lengvaatletis, būti pirmuoju kauniečių neurochirurgų pacientu Povilas nenorėjo. Vėliau, kai jau žinojo apie du sėkmingus atvejus, drąsintis nebereikėjo. „Operacijoje dirbo didelė medikų brigada – man atrodė, kad visos klinikos ant kojų (operavo doc. J.Šidiškio vadovaujama medikų grupė – aut. past.). O aš pats pakilau po dešimties valandų. Neurostimuliacijos poveikis – ji pradėta mėnuo po operacijos – labai pagerėjusi savijauta. Tiek veido, tiek kūno raumenys atsipalaidavo, tad galiu laisvai judėti. Vaistų reikia gerokai mažiau. Užmiegu per penketą minučių, – džiaugėsi Povilas. – Daug vaikštau, kasdien einu maždaug po dešimtį kilometrų.“
Be baimės
Violetos, kuri savo ligos istoriją papasakojo balandį vykusioje Dž.Parkinsono draugijos konferencijoje, pirmiausia klausta, kiekgi jai metų. Draugijos nariams – sergantiesiems ir jų globėjams – buvo sunku patikėti, jog 55-erių metų energinga ir jaunatviška radviliškietė dar neseniai sunkiai valdė savo kūną. Parkinsono liga jai diagnozuota beveik prieš dešimtmetį, tiesa, ligai jau progresavusi. Pirmieji ligos požymiai – kojos ir rankos silpnumas, „nei iš šio, nei iš to“ kliūvanti koja. Ir šeimos gydytojas nesuprato, kad tai sunkios ligos pradžia, tik patarė rengtis šiltesnius drabužius.
„Pastarieji metai buvo labai sunkūs, – pasakojo Vytautas Valavičius, kantriai ir rūpestingai slaugęs žmoną. – Buvo laikotarpių, kai Violeta visai nepakildavo iš lovos, kai pasiversti ant šono jai buvo neįmanoma užduotis. Kasmet gydėsi neurologijos skyriuose, reabilitacijos ligoninėse. Pagerėdavo pusmečiui, po to – sukis kaip išmanai. Kai sužinojome apie operacijos galimybę, neabejojom: reikia bandyti.“
Violetos būklė prieš operaciją – traukuliai, mėšlungis, skaudamos kojos ir rankos, neretą naktį – ištisa nemiga. Kelionė iki tualeto ir vonios – neįgaliojo vežimėliu, artimiesiems padedant.
Pradėjus neurostimuliaciją, sveikata labai pagerėjo. „Vaikščiosiu!“ – balsu sau ištarė moteris jau pirmą dieną po operacijos: „Dingo skausmai, rodos, jų ir nebuvo! Implantuotoji sistema veikia gerai, ją galiu koreguoti pagal savijautą. Vaistų vartoju, bet perpus mažiau.“ Valavičių šeima šias Velykas šventė užsienyje – kelionė lėktuvu ir „įsiūtas“ neurostimuliatorius, pasirodo, yra suderinama.
„Šitiek sveikatos!“
„Tenka išgerti aštuonias ir daugiau tablečių per dieną. Dėl įtampos ir sąstingio beveik nemiegu. Kūnas sukaustytas, kartu nerandu sau vietos, nuolat turiu ieškoti, kaip patogiau įsitaisyti. Skaityti keblu, nes rankose laikyti knygą ar žurnalą, versti puslapius – ne mano galioms“, – taip Paulius Ivanauskas (38 m.) kalbėjo daugiau nei prieš metus. Šiuo metu, kai taikoma neurostimuliacija, sveikata stipriai pagerėjo. „Galiu šokti“ – taip Paulius jaučiasi dabar. Į klausimą, ką gi jam dabar veikti – „kur dėti tiek sveikatos?!“ – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neurochirurgijos klinikos docentas Juozas Šidiškis atsako: studijuok, įgyk specialybę.
Paulius neurostimuliacijos sistemą „nešioja“ jau antri metai. „Ne aš, o sistema mane nešioja,“ – šypsosi vaikinas. Tai jam pirmajam Kauno klinikose (taip pat Lietuvoje ir Baltijos šalyse) 2010 m. balandį pradėtos neurostimuliacijos procedūros.
Paulius susirgo būdamas vienuolikmetis. Vaistus kas kelias valandas vartojo nuolat, vis dėlto liga alino. Mokykla buvo netoli, bet daug kartų dar pakelėj Paulius turėdavo atsirėmęs į tvorą luktelti, kol pradės veikti vaistai, ir tada tęsti kelionę iki klasės durų. „Daug ko negalėjau: išeinu su draugais, o mano kūnas neklauso, stingsta. Tekdavo 15 min. pasėdėti, paėjus galiuką – ir vėl. Žmonių reakcija į paauglį, gulinėjantį vidury kelio... – ne viską Paulius nori prisiminti. – Būdavo gėda prisipažinti, kad sergu. Teko likti ir kaltam be kaltės, bet nesakiau, kad sergu reta liga; vengiau žmonių gailesčio.“
Neurochirurgai žino, ką daro
Visos trys sėkmingos operacijos per vienerius metus atliktos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Neurochirurgijos klinikoje. Planuojama ir daugiau – sudaryta eilutė pacientų, kuriems šis metodas tinkamas. Kada eilė pajudės, lems ligonių kasų sprendimai. Implantuojama sistema brangi, tačiau daliai pacientų tik taip galima padėti. Balandį neurochirurgus pasiekė gera žinia: skirta lėšų dar dviem stimuliavimo sistemoms. Kaip sako sergantieji, iš pono Parkinsono glėbio ištrūks dar dvi drebulėlės.
*******
LSMU Neurochirurgijos klinikos Funkcinės stereotaksinės chirurgijos skyriaus vadovas docentas Juozas Šidiškis: „Šio chirurginio gydymo principas – Parkinsono ligos priežasties arba židinio galvos smegenyse šalinimas. Operacijos, kuri gali trukti ir keliolika valandų, metu į ligonio galvos smegenų požievio branduolius įkišami elektrodai. Jie laidais sujungiami su stimuliatoriumi, implantuojamu po raktikauliu. Stimuliatorius skleidžia elektros impulsus, kurie neutralizuoja branduoliuose esančius neuronus, sukeliančius galvos ir galūnių drebėjimą, viso kūno sukaustymą, judesių sulėtėjimą ir kitus Parkinsono ligos simptomus. Ne visiems šis metodas tinkamas – lemia amžius ir ligos „stažas“, ar toleruojami vaistai, kitos aplinkybės.“
Gydytojas neurochirurgas dr. Kęstutis Skauminas: „Dar ne visiškai išaiškinta, kas sukelia Parkinsono ligą, tačiau labai daug žinoma apie jos eigą ir kaip gydyti. Mes, neurochirurgai, žinome, ką darome, ir norime padrąsinti sergančiuosius. Daliai jų neurostimuliacijos metodas yra reali galimybė gyventi visavertiškiau.“
Gydytojas neurochirurgas Andrius Radžiūnas: „Gydymo tikslas – kad sergantysis jaustųsi kaip sveikas žmogus ar beveik sveikas. Kol Parkinsono ligos simptomai „klauso“ vaisto, greičiausiai operacijos dar nereikia. Tačiau svarbu neuždelsti.“
Faktai:
• Lietuvoje Parkinsono liga serga apie 10 tūkst. žmonių. Maždaug dešimtadalis pacientų suserga iki 40 metų amžiaus, kiti – vyresni.
• Tarptautinis sergančiųjų Parkinsono liga organizacijų simbolis – raudona tulpė. Lietuviškasis ligos ir vilties išvengti sunkios negalios simbolis yra drebulė.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau