Depresija – ligų priežastis ar pasekmė?

Dvi ligas sunkiau gydyti

Dvi ligos, pasireikšdamos kartu, komplikuoja viena kitos gydymą ir eigą. Tai gali būti tiek blogo gydymo rekomendacijų laikymosi, tiek abiejų ligų blogesnių baigčių priežastis. Problema ta, kad depresiją diagnozuoti tokiais atvejais gana sunku, nes dauguma ligonių niekuomet nesikreipia į psichikos sveikatos specialistus, didžioji dalis sergančiųjų somatinėmis ligomis skundžiasi vien somatiniais negalavimais, depresijos dažniausiai būna užmaskuotos.
Tyrimų duomenimis, depresija gali sumažinti sergančiųjų ankstyvų stadijų krūties vėžiu išgyvenamumą. Hjerl K. ir bendraautoriai, tirdami ryšį tarp depresijos ir mirštamumo sergant krūties vėžiu, nustatė, kad depresija prieš operaciją padidina mirštamumo riziką vėlyvų stadijų krūties vėžiu sergančioms moterims. Be to, tyrimai rodo, kad, kai depresija ir rimta liga egzistuoja kartu, abiejų simptomai yra sunkesni negu tada, kai šios ligos pasireiškia atskirai.
Kita vertus, ne tik pati onkologinė liga, kaip stiprus stresogeninis veiksnys, gali būti kartu pasireiškiančios depresijos priežastis. Daugelis vaistų, skiriamų gydant onkologines ligas, gali taip pat sukelti depresijos simptomus.
Depresija gali pabloginti ir kitas būkles, tokias kaip alkoholizmas, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, taip pat valgymo sutrikimai. Štai valgymo sutrikimai, tokie kaip bulimija ir anoreksija, kartu su depresija pasireiškia nuo 50 iki 75 proc. atvejų. Gėdos, kaltės ir savivertės trūkumo jausmai, kurie būdingi tokių sutrikimų turintiems žmonėms, yra ir bendri depresijos simptomai. Tokiu atveju, kai žmogus piktnaudžiauja alkoholiu, narkotikais ar jį vargina valgymo sutrikimai, sunku pasakyti, kas yra priežastis, o kas – pasekmė.
Depresijos gydymas turi teigiamą įtaką siekiant sumažinti kitų kartu pasireiškiančių ligų ar sutrikimų simptomams, ir, atvirkščiai – depresijos simptomai dažnai mažėja, kai tinkamai gydomi kiti negalavimai.

Depresija ir sunkios ligos

Žinia apie numatomą chirurginę operaciją, ypač jei ji sudėtingesnė, paprastai bet kuriam žmogui sukelia nerimą ir baimę. O jei asmuo dar serga depresija, tai gali sutrukdyti priimti tinkamus sprendimus ir kartais net pabloginti gydymą, ypač kai nesilaikoma gydytojų nurodymų.
Be abejo, kaip buvo minėta, įtampa, taip pat ir tokia, kaip numatoma operacija, gali sukelti depresiją. O tiems žmonėms, kurie sirgo depresija ar turi polinkį ja sirgti, taip pat tiems, kurie turi šia liga sirgusių ar sergančių artimų giminaičių, yra dar didesnė tikimybė, kad depresija išvystys įtampos ar ligos metu..
Kaip rodo tyrimai ir klinikinė patirtis, net nedidelio laipsnio depresija padidina koronarinių sindromų pasikartojimo dažnį, taip pat ir sergančiųjų širdies ligomis mirštamumą. Tyrimais įrodytas ryšys tarp depresijos ir sergamumo bei mirštamumo nuo širdies infarkto. Kaip rodo patirtis, 15–20 proc. sergančiųjų širdies ligomis būklė atitinka sunkios depresijos diagnozės reikalavimus ir dar daugelis kenčia nuo švelnesnių depresijos formų.
Manoma, kad nuo 10 iki 30 proc. sergančiųjų vėžiu serga ir depresija. Pastebėta, kad sergančiųjų vėžiu sergamumas depresija priklauso ir nuo amžiaus bei vėžio būklės. Tačiau pastebėta, kad dauguma šių ligonių nesako savo onkologams apie depresiją. Dažniausiai jie nenori trukdyti gydytojui, kad susitelktų prie vėžio gydymo. Kita vertus, jie patys į depresiją žiūri kaip į psichikos ligą ir jaučia dėl to gėdą.

Tuo tarpu į sergančiųjų onkologinėmis ligomis depresiją reikėtų atkreipti ypač didelį dėmesį, kadangi tokiais atvejais depresijos simptomus labai sunku įvertinti, nes energijos stoka, silpnumas (ypač pirmoje dienos pusėje, rytais), judesių sulėtėjimas, miego sutrikimai (būdinga, kad pabundama anksti ryte ir nebeužmiegama ar miegama labai ilgai), apetito pokyčiai, įvairių kūno vietų skausmai gali atsirasti ir nuo gydymo, kai skiriama chemoterapija, spindulinis gydymas ar operacija.
Depresija skatina ligų pasikartojimą
Dar viena problema, kylanti gydant asmenis, kuriems išsivysto depresija, yra ligos recidyvai bei ūminis skausmas. Kaip nustatė tyrimą atlikę Johns Hopkins ligoninės Baltimorėje mokslininkai, labiau tikėtina, kad pacientams, kuriems pasireiškia depresija praėjus mėnesiui po vainikinių arterijų operacijos, metams per 5 metus po operacijos vėl atsiras krūtinės skausmas ir kiti širdies negalavimai, ir tai labiau būdinga vyrams nei moterims. Kaip teigia autoriai, jau anksčiau nustatyta, kad depresija priveda prie blogesnių gydymo rezultatų. Tačiau paaiškėjo, kad depresija, neišnykstanti praėjus mėnesiui po vainikinių arterijų operacijos, yra svarbus vėlesnių širdies ligų, ypač anginos, rizikos veiksnys.
Todėl tyrėjai siūlo įvertinti pacientų, kuriems atliekamos širdies operacijos, būklę, ar nesivysto depresija praėjus mėnesiui po operacijos ir, jei reikia, depresiją gydyti.
Tyrimo metu 172 pacientų buvo klausiama apie jų psichikos būseną prieš operaciją ir praėjus mėnesiui ir penkeriems metams po operacijos. Kiekvieną kartą buvo tikrinami medicinos duomenys. Rezultatai parodė, kad 32 proc. pacientų buvo prislėgti prieš chirurginę operaciją, 28 proc. prislėgta nuotaika neišnyko praėjus mėnesiui po operacijos, 21 proc. išliko vienerius metus ir 16 proc. nuotaika nepagerėjo praėjus penkeriems metams. Nustatyta, kad stipriausias ryšys buvo vieną mėnesį po chirurginės operacijos.
 

Veiksmingas būdas – kalbėjimo terapija

Pitsburgo universiteto Medicinos mokyklos mokslininkai paskelbė tyrimo rezultatus, kad bendravimas su sergančiaisiais depresija po koronarinių arterijų operacijos gali pagerinti tokių pacientų gyvenimo kokybę. Nors vainikinių arterijų operacija pagerina sergančiųjų būklę, tačiau 20–25 proc. pacientų po šios operacijos pasireiškia depresija. Be to, sergantiesiems depresija būna blogesni ir klinikiniai rezultatai, tarp jų ilgalaikiai krūtinės skausmai ir didesnis pakartotinio hospitalizavimo ir mirties pavojus.
Tyrimo metu slaugytojos telefonu bendravo su pacientais po koronarinių arterijų operacijos ir derino savo veiksmus su klinikine komanda, sudaryta iš psichiatro, psichologo ir terapeuto.
Tyrimas atliktas su 453 pacientais iš septynių Pitsburgo rajono ligoninių, nuo 2004 iki 2007. Iš jų 302 sirgo depresija ir atsitiktiniu būdu buvo atrinkti bendrauti aštuonis mėnesius telefonu ar į paprasto depresijos gydymo grupę. 151 pacientas depresija nesirgo. Buvo stebima į tyrimą atrinktų pacientų gyvenimo kokybė, fizinis funkcionavimas, nuotaikos simptomai, pakartotinis hospitalizavimas, sveikatos priežiūros kainos ir mirties atvejai.
Paaiškėjo, kad 50 proc. asmenų, su kuriais bendravo slaugytojos, sumažėjo depresinė nuotaika, palyginti su 29,6 proc., kai pacientai gydyti įprastu būdu. Beje, vyrams tokia gydymo taktika davė daugiau naudos nei moterims.
Tačiau, kaip pažymėjo tyrimo vadovas Bruce L. Rollman, tų asmenų, kurie depresija nesirgo, tiek fizinis funkcionavimas, tiek gyvenimo kokybė buvo geresnė nei bet kurios iš depresija sirgusių pacientų grupių.
****
• 10 iki 27 proc. sergančiųjų širdies ligomis pasireiškia depresija.
• 25 proc. sergančiųjų vėžiu nustatomi depresijos simptomai.
• Depresiją patiria 50 proc. sergančiųjų Parkinsono liga.
• 27 proc. sergančiųjų diabetu taip pat nustatoma depresija.
• Trečdalis patyrusiųjų infarktą suserga depresija.
• Vienas trečdalis pacientų, užsikrėtusių ŽIV, serga kliniškai ryškia depresija.