Saugesnis būdas artrito skausmams gydyti

Sąnarių pažeidimas – pagrindinis simptomas

Reumatoidinis artritas (RA) diagnozuojamas remiantis simptomais, kurių pagrindinis yra sąnarių pažeidimas. Dažniausiai pažeidžiami plaštakų (krumpliniai, viduriniai pirštų, riešų) sąnariai. Taip pat RA pažeidžia padikaulio galvučių, čiurnų, kelio sąnarius. Būdingas RA požymis – simetrinis sąnarių pažeidimas, t.y. vienu metu sutinsta tie patys ir vienos, ir kitos rankų ar kojų sąnariai.
Reumatoidinis artritas – lėtinė liga. Ji gali prasidėti staiga ar palengva, iš pradžių pažeidžiami vienas ar keli sąnariai. Dažniausiai jau ligos pradžioje žmogus skundžiasi rytiniu sąnarių stingimu, sąnarių skausmais. Vėliau sąnarių skausmas stiprėja, rytinis sąnarių sąstingis užtrunka keletą valandų, iki pietų ar net tęsiasi visą dieną, sąnariai patinsta. Kai šie simptomai trunka daugiau negu 2–3 mėn., įtariama, kad pacientas serga RA. Ligai progresuojant, gali išsivystyti sąnarių išgraužos arba erozijos.

Gydymo esmė

Kaip jau minėta, gydymas skirstomas į simptomus malšinantį ir ligos progresavimą stabdantį gydymą. Simptomams malšinti galima skirti dvejų grupių preparatų: nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) arba gliukokortikoidų. NVNU vartojami visuose ligos gydymo etapuose, nes jie pagerina ligos simptomus, t.y. veikia simptomus. Jie malšina skausmą, mažina patinimą, paraudimą, karštį, mažina sąnarių sustingimą, palengvina judėjimą. Neretai reumatoidiniu artritu sergantys ligoniai priversti juos vartoti visą gyvenimą. Šių vaistų pasirinkimas labai platus ir nuolat pasipildantis vis naujesniais preparatais.
Gydant ligą svarbiausi ligos eigą stabdantys vaistai. Tik ankstyvas šių vaistų paskyrimas pirmais ligos mėnesiais gali iš esmės pakeisti ligos eigą, apsaugoti nuo gresiančių grubių sąnarių deformacijų ir invalidumo, o kai kurias atvejais net visiškai išgydyti. Yra nemažai ligos eigą stabdančių vaistų, jie pasižymi skirtingu veikimo mechanizmu ir visais atvejais turi būti parenkami individualiai. Tarp jų yra ir vieni efektyviausių – biologiniai vaistai. Tačiau svarbiausia, kad ligos eigą stabdantis vaistas būtų paskirtas kuo anksčiau, nes, kai liga smarkiai progresavusi, sąnarių pažeidimas tampa negrįžtamas, ir dažnai belieka tik viena galimybė padėti ligoniui, t.y. malšinti skausmą.
 

Galimi nepageidaujami poveikiai

Simptominis gydymas be galo svarbus, nes kentėti skausmo ligonis neturėtų. Tačiau daugelis mūsų girdėję, kad NVNU gali sukelti nepageidaujamų poveikių. Kaip pasielgti: ar vartoti vaistų ir kokių, kad jų žala nebūtų didesnė už naudą?
NVNU dėl veiksmingo uždegimą malšinančio ir skausmą slopinančio poveikių patenka į bene dažniausiai skiriamų vaistų grupę pasaulyje. Todėl ir tyrimų su jais atlikta labai daug. Be abejo, NVNU, kaip ir visi vaistai, gali sukelti nepageidaujamų poveikių.
Ne taip seniai buvo manoma, kad NVNU gali pažeisti tik viršutinę virškinamojo trakto dalį, t.y. skrandį, dvylikapirštę žarną. Beje, šiuos pažeidimus galima nesunkiai diagnozuoti ir gydyti. Bet pastaruoju metu nustatomi ir slapto kraujavimo atvejai, kurie rodo, kad, vartojant NVNU, gali būti pažeidžiama ir apatinė virškinamojo trakto dalis (plonasis ir storasis žarnynas). Taigi, skiriant NVNU, reikia rinktis tokius vaistus, kurie sukelia mažiau tiek viršutinės, tiek apatinės virškinamojo trakto dalies problemų.
 

Kaip saugiai malšinti skausmą

Kaip žinoma, tradiciniai NVNU veikia taip, kad, mažėjant sąnario uždegimo simptomams ir skausmui, mažėja ir skrandžio bei žarnyno apsauga. Todėl jie gana dažnai kelia virškinamojo trakto komplikacijas. Siekiant saugiau ir veiksmingiau gydyti uždegimus buvo sukurta nauja NVNU grupė – selektyvieji ciklooksigenazės (COX-2) inhibitoriai, arba koksibai. Kokie šių vaistų pranašumai?
Kaip žinome, neretai medicinoje nepageidaujami poveikiai skirstomi į kliniškai reikšmingus ir nereikšmingus. Nereikšmingi šalutiniai vaisto poveikiai – tai pilvo maudimas, pykinimas ir pan. Kliniškai reikšmingi – kraujavimas iš žarnyno, skrandžio, žarnyno opa ir kt. Mano nuomone, jie visi reikšmingi, nes sukelia didesnių ar mažesnių problemų jais besigydantiems pacientams. Ką apie NVNU saugumą ir veiksmingumą sako naujausi tyrimai?
Siekiant įvertinti kliniškai reikšmingą vaistų poveikį visam virškinamajam traktui ir simptominių opų dažniui, buvo atliktas klinikinis tyrimas CONDOR. Jame dalyvavo beveik 4,5 tūkst. pacientų: pusei jų buvo skirta koksibo grupės atstovo celekoksibo, kitiems – kito vaistų derinio (pailginto atsipalaidavimo diklofenako ir omeprazolio). Tyrimas lygino AR gydymo celekoksibu ir kitais NVNU vaistais saugumą. Tyrimo rezultatai įrodė, kad celekoksibas yra daug saugesnis, palyginti su kitais NVNU, nes padeda išvengti ne tik kliniškai nereikšmingų, bet ir kliniškai reikšmingų šalutinių poveikių.
Kitas tyrimas vertino celekoksibo poveikį plonojo žarnyno gleivinei. Šiame tyrime dalyvavo 334 beveik sveiki 17–80 metų tiriamieji, kurie buvo padalyti į 3 grupes. Vieni jų gavo celekoksibo, kiti kito NVNU (ibuprofeno ir omeprazolio derinio), o trečia grupė – placebo (t.y. jokių vaistų). Įvertinus rezultatus, paaiškėjo, kad plonosios žarnos gleivinės pažeidimų buvo kur kas daugiau antroje tiriamųjų grupėje negu tarp vartojusiųjų celekoksibo. O rezultatai tarp vartojusiųjų celekoksibo ir visai nevartojusių jokių vaistų (placebo grupėje) nesiskyrė. Akivaizdu, kad šis tyrimas tik patvirtino ankstesnio CONDOR tyrimo rezultatus, kad selektyvieji NVNU, t.y. celekoksibas, pasižymi saugesniu poveikiu virškinamajam traktui.
 

Būtina skirti saugesnių vaistų

Tad, renkantis vaistą, būtina įvertinti nepageidaujamų poveikių riziką ir skirti saugiausią. Tyrimai įrodė, kad selektyvūs COX-2 inhibitoriai, arba koksibai, yra saugesni ir kelia mažiau tiek viršutinės, tiek apatinės virškinamojo trakto dalies komplikacijų. Taip pat buvo įrodyta, kad net ir tos pačios klasės vaistai veikia nevienodai.
NVNU saugumu susirūpinti būtina ir dėl to, kad pastaruoju metu labai padaugėjo hospitalizavimo dėl kraujavimo iš apatinės virškinamojo trakto dalies atvejų. Tyrimais įrodytas ir padidėjęs mirštamumas dėl šios komplikacijos. Taigi, išanalizavus šias tendencijas, neabejotinai kyla poreikis skirti saugesnį NVNU klasės vaistą.
 

Kam itin svarbu vartoti saugesnių vaistų?

Norėčiau pabrėžti, kokiems ligoniams būtų itin svarbu skausmui malšinti pasirinkti saugesnius koksibus. Tai ligoniai, kurie jau sirgo virškinamojo trakto opalige arba serga ja šiuo metu, bet vis dėlto yra priversti skausmui malšinti vartoti vaistų. Ligoniai, kuriems buvęs kraujavimas iš virškinamojo trakto, tie, kurie gydosi steroidiniais hormonais ar aspirinu, kraujo krešumą mažinančiais vaistais, kurie serga lėtinėmis ligomis (plaučių, kepenų, cukriniu diabetu ir kt.), vyresni negu 65 metų amžiaus asmenys. Šioms ligonių grupėms yra itin didelė virškinamojo trakto komplikacijų rizika, todėl koksibų, neretai derinyje su protonų pompos inhibitoriais, vartojimas ją gali smarkiai sumažinti.
****
Reumatoidiniu artritu serga apie 0,6–1,0 proc. visų gyventojų. Šiaurės šalyse šios ligos paplitimas dažnesnis. Moterys linkusios sirgti dažniau negu vyrai. Apytiksliai trims moterims tenka vienas vyras. Neretai liga prasideda menopauzės laikotarpiu. Kartais jos pradžią galima susieti su persirgta virusine ar bakterine liga. Tyrimai rodo, kad susirgimui nemažą reikšmę turi genetinis polinkis, t.y. turimi leukocitų antigenai.
Liga gali prasidėti bet kuriame amžiuje – tiek ankstyvoje vaikystėje, tiek senyvo amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai liga prasideda tarp 35–55 metų amžiaus.