Hepatito A protrūkis, kilęs Latvijoje, įspėja ir mus

Lietuvoje sergamumas hepatitu A per pastarąjį dešimtmetį sumažėjęs. Tačiau kaimyninių šalių patirtis rodo, kad atsipalaiduoti nereikėtų. Šios infekcijos klastingumą prieš porą metų rudenį patyrė mūsų artimiausi kaimynai latviai. Šioje šalyje sergamumas hepatitu A įgavo epidemijos pobūdį – nuo keliasdešimties atvejų per metus staiga gerokai padidėjo ir į lovas paguldė net kelis tūkstančius žmonių. Sergamumas šia infekcija yra didelis iki šiol.
 

Dėl mažo hepatitu A sergančių lietuvių skaičiaus turėtume būti budrūs. Nepersirgę žmonės arba nepasiskiepiję neturi jam imuniteto, todėl kyla grėsmė, kad virusas gali išplisti taip, jog sukels šios užkrečiamosios ligos protrūkius, kaip atsitiko Latvijoje ir kitose Europos šalyse.
 

 

Virusinis hepatitas A – kepenų liga


Susirgęs žmogus staiga ima karščiuoti, jį pykina, kamuoja bendras kūno silpnumas, skauda pilvą, padidėja kepenys, gali pagelsti oda.
Vaikams bei jaunimui yra didžiausia tikimybė užsikrėsti šia infekcija, kadangi jie nėra susidūrę su šia infekcija bei virusas labiausiai plinta vaikų kolektyve per nešvarias rankas. Suaugę žmonės taip pat turėtų susirūpinti. Hepatitas A jiems gali sukelti itin sunkius ligos atvejus, kadangi kuo vyresnis žmogus suserga šia infekcija, tuo ligos eiga yra sunkesnė. Tėvai savo atžalas nuo hepatito A saugoti turėtų ir dėl savo pačių sveikatos, t.y. kad neužsikrėstų patys.
 

Virusas – sunkiai pašalinamas


Hepatito A virusas išsiskiria su išmatomis, o užsikrečiama juo per maistą, vandenį, nešvarias rankas. Todėl mažieji, kurių higienos įpročiai dar nesusiformavę, labiausiai rizikuoja susirgti šia infekcija.
Virusas sunkiai pašalinamas – jis atsparus karščiui, šalčiui ir net kai kurioms dezinfekuojamosioms priemonėms. Be to, grėsmė užsikrėsti hepatitu A išlieka itin ilgai – vien tik inkubacinis periodas trunka nuo 2–6 savaičių iki kelių mėnesių, o virusas ir pasveikus dar savaitę išlieka aktyvus. Pakanka labai mažo šio viruso kiekio, kad juo užsikrėstų aplinkiniai žmonės.
Blogiausia tai, kad užkrato šaltinis gali taip ir likti nežinomas – kai kuriems hepatito A nešiotojams nepasireiškia jokių išorinių ligos simptomų. Išplatinti virusą tarp aplinkinių žmogus gali net ir pats to nežinodamas.
 

Specifinių vaistų nėra


Hepatitas A gydomas specialia dieta, į veną lašinami tirpalai, skiriama medžiagų apykaitą reguliuojančių ir tulžies apykaitą gerinančių vaistų. Visame pasaulyje pripažintas efektyviausias apsaugos nuo hepatito A būdas – skiepai.
Vaikus rekomenduojama vakcinuoti nuo 1 metų amžiaus, ypač – prieš jiems patenkant į naujas ugdymo įstaigas – lopšelius, darželius, mokyklas. Čia užsikrėsti virusu didžiausia rizika.
 

Kam dar skiepytis būtina?


Gydytojai rekomenduoja pasiskiepyti ir keliautojams, vykstantiems į endemines hepatito A šalis (Turkija, Tunisas, Egiptas ir kt.). Kelionėje hepatito A virusu užsikrėsti galima pačiais netikėčiausiais būdais: rūkant kaljaną, gaivinantis gėrimais su ledo kubeliais, sušaldytais iš nevirinto vandens, ragaujant užsikrėtusio virėjo pjaustytas žalias salotas, mėgaujantis termiškai neapdorotomis jūros gėrybėmis (net apie 40 proc. Viduržemio jūros gėrybių yra užkrėstos hepatito A virusu), netyčia gurkštelėjus vandens maudantis užkrėstame vandens telkinyje, net buitinio kontakto būdu, pavyzdžiui, naudojantis tais pačiais indais ar rankšluosčiais su jau užsikrėtusiu žmogumi.
Suaugusiems, kurie nėra skiepyti ar persirgę, prieš kelionę patartina pasiskiepyti ir nuo hepatito B (visi vaikai nuo šios ligos skiepijami pagal nacionalinį Lietuvos skiepijimo kalendorių nuo 1998 m.). Vyresniems nei 16 m. amžiaus žmonėms rekomenduojama pasiskiepyti kombinuota hepatito A ir hepatito B vakcina – ji ilgam apsaugo nuo šių abiejų ligų.
 

Vakcina apsaugo nuo hepatito A viruso sukeliamos infekcijos


Nuo 1992 m. Lietuvoje nuo hepatito A skiepijama vakcina „Havrix“.
Ja skiepyti galima tiek suaugusius, tiek vaikus, nuo 1 metų amžiaus. Vakcina sušvirkščiama į rankos viršutinės dalies raumenį. Skiepijimą reikėtų atidėti sergantiems ūminėmis, karščiavimo lydimomis ligomis. Jei ligos forma lengva, skiepyti galima.
Reikalingos 2 vakcinos dozės. Antroji leidžiama praėjus 6–12 mėnesių po pirmosios. Po šių dviejų skiepų imunitetas išlieka ilgą laiką –apie 20 metų.
 

Pasiskiepyti galima tiek privačiose, tiek valstybinėse gydymo įstaigose.


Jūsų šeimos gydytojas suteiks reikalingą informaciją.
Daugiau naudingos informacijos ir patarimų ruošiantis kelionei rasite internetiniame puslapyje www.saugikelione.lt

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai