Krūties vėžys - ne nuosprendis

Kaip diagnozuojami krūties navikai?

Gydymo efektyvumas ir ligonių išgyvenamumas priklauso nuo ankstyvos vėžio diagnostikos.
Apčiuopa. Pasak gydytojos Editos Juodžbalienės, dauguma besikreipiančių pacienčių nemoka taisyklingai apčiuopti savo krūtų, pajausti giliai audiniuose esančių darinių. Jeigu aptinkamas sukietėjimas, juo labiau jeigu jis didėja, reikia nedelsiant atlikti tyrimus. Gydytojas, įvertinęs augliuko dydį, kietumą, paslankumą, paviršiaus nelygumą, neretai gali iš anksto įtarti, ar navikas piktybinis. Tačiau vien apčiuopos nepakanka. Atliekami specialūs tyrimai.
Mamografija. Mamograma rekomenduojama vyresnėms nei 40 metų moterims. Ją tikslinga atlikti tik toms jaunesnėms nei 40 m. moterims, kurių artimos giminaitės sirgo krūties vėžiu ar yra rimtas vėžio įtarimas. Visais atvejais tiriama po mėnesinių.
Ultragarsinis tyrimas. Ultragarsinio tyrimo metu įvertinama, ar susidarė cista (skysčio sankaupa), ar kietas audinys.
Citologinis tyrimas ir biopsija. Švirkštu ar specialia adata paimamas įtartino krūties audinio mėginys. Mikroskopu citologai įvertina, ar kieto darinio ląstelės neturi navikams būdingų požymių.
Vis tik galutinai vėžio diagnozė ir naviko rūšis įrodoma po krūties operacijos. Diagnozuojama atsižvelgus į visų tyrimų duomenis.
 

Liga, kurią reikia pasitikti drąsiai

“Krūties vėžys - sudėtingai gydoma piktybinė navikinė liga, negailestinga įvairaus amžiaus moterims, - sakė Kauno medicinos universiteto Onkologijos klinikos gydytoja onkologė-chemoterapeutė Edita Juodžbalienė. - Tačiau kalbėdama su ligonėmis nevartoju žodžio “vėžys”. Pacientės mažiau baiminasi, girdėdamos “navikas”, “auglys”. Netiesa, kad diagnozavus net IV naviko stadiją, nėra išeities. Išgąsčio ir susitaikymo su liga periodai trunka įvairiai: viena moteris jau po pirmo pokalbio psichologiškai pasirengia gydytis, kita ir praėjus penkeriems gydymo metams verkia. Ligos eiga visoms moterims skirtinga. Ne mažiau svarbu, kokio dydžio navikiniai dariniai pastebimi, ar jie išplitę kituose organuose, ar žmogaus organizmas pajėgus kovoti, ar nesergama kitomis gretutinėmis ligomis, dėl kurių negalima taikyti priešvėžinio gydymo”.
 

Rizikos faktoriai

Tai ankstyvos mėnesinės (iki 13 metų), vėlyva menopauzė, vėlyvas pirmasis gimdymas, artimųjų (pirmos eilės giminaičių - motinos, seserų) ligos: kai kurios gerybinės krūties ligos, kiaušidžių, gimdos, storųjų žarnų vėžys. Nei viena moteris nėra apsaugota nuo šios ligos. Daugiausia visų krūties piktybinių navikų išsivysto ir nesant rizikos faktorių. Manoma, kad 5-10 proc. krūties vėžio atvejų lemia genai. Lietuvoje kol kas tyrimai šiems genams nustatyti neatliekami.

Piktybinio naviko simptomai

Mažas židinėlis paprastai nėra skausmingas. Vėliau jis gali didėti ir neišnykti po mėnesinių. Jeigu pradeda skaudėti - tai požymis, kad navikas išplito gretimuose audiniuose.
Moteris pati turėtų pastebėti, ar nepakito krūtų forma ir dydis, krūtų ir spenelių odos spalva, ar atsirado spenelio įtraukimas ar nepadidėjo pažastų ir kaklo limfmazgiai, ar neatsirado kraujingų išskyrų iš spenelio. Jeigu tai vyksta, juolab jeigu nuolat didėja ir po menstruacijų nekinta kietas neskausmingas darinys, suaugęs su oda ir aplink esančiais krūties audiniais, pagrindo nerimauti yra labai daug.
 

Gydymas Chemoterapija

Chemoterapija - tai gydymas medikamentais. Jos tikslas - paveikti naviką ir užkirsti kelią ligos plitimui po visą organizmą. Jeigu liga išplitusi, chemoterapija sumažina šiuos židinius, palengvina ligos eigą. Medikamentai slopina vėžinių ląstelių dauginimąsi ir sukelia nebepataisomus jų pakitimus. Vaistų skiriama ir prieš operaciją ar spindulinį gydymą, ir po jų. Prieš tai įvertinama kepenų, inkstų, širdies būklė, atliekami kraujo tyrimai. Siekiant, kad ligonis kuo geriau toleruotų gydymą, profilaktiškai skiriama veiksmingų pykinimą slopinančių vaistų. Komplikacijų pasitaiko ir dėl to, kad ligoniai ne visada klauso gydytojo nurodymų vartoti daug skysčių, laiku tirti kraują ir kt.
Vaistai, skiriami vėžiui gydyti, vadinami citostatikais. Krūties vėžys gali būti gydomas ir kelių vaistų deriniais.
“Kuo daugiau sužinome apie vėžio biologiją, tuo aiškiau, kad gydyti reikia visą žmogaus organizmą. Šiandien stengiamasi, kad gydymas būtų kuo intensyvesnis, veiksmingesnis ir kuo trumpiau užtruktų. Kuriant naujus vaistus siekiama, kad jie pažeistų tik navikines ląsteles ir minimaliai pakenktų normalioms organizmo ląstelėms, - paaiškino gydytoja E.Juodžbalienė. - Šiandien vartojami preparatai nėra selektyvūs, vien vėžio ląsteles veikiantys. Labiausiai nukenčia audiniai, kurie atsinaujina intensyviausiai - virškinamojo trakto gleivinė, plaukų folikulai, kraujodaros elementai kaulų čiulpuose, lytinės liaukos. Daugelis moterų gydymą toleruoja neblogai, gali gydytis ir dirbti. Nors pasitaiko ir leukopenija (baltųjų kraujo ląstelių sumažėjimas), anemija (raudonųjų kraujo ląstelių sumažėjimas). Nuslenka (bet po gydymo atauga) plaukai.
 

Chirurginis gydymas

“Įrodyta: jeigu navikas mažas, tai ir didelės, ir tausojamosios operacijos rezultatai vienodi. Intervencijos apimtį lemia naviko ir krūties dydžių santykis. Jeigu krūtis maža, o navikas beveik visą ją užima, liga pažeidė odą, tausojamoji operacija negalima. Pacientės turi suprasti: pirmiausia siekiame ne kosmetinio efekto, o sveikatos”, - teigė gydytoja E.Juodžbalienė.
 

Spindulinė terapija

Po operacijos likusi krūties dalis (ar randas) švitinami, t.y. paveikiami radioaktyviais spinduliais. Gydymas nebus radikalus, jeigu neskiriama spindulinė terapija. Ji sumažina lokalaus (vietinio) ligos atsinaujinimo riziką.
 

Hormonų terapija

Hormonų sintezės slopinimas - vienas iš krūties vėžio gydymo būdų. Jeigu navikai jautrūs hormonams, jaunoms moterims skiriama goserelino, menopauzės periodu - antiestrogenų, selektyviųjų aromatazės inhibitorių, progestinų. Šie preparatai turi mažai nepageidaujamų poveikių, moterys jų vartoja ne vienerius metus.
 

Biologinė terapija

Metodas dar netaikomas Lietuvoje, tačiau jo veiksmingumą pasaulio mokslininkai jau pagrindė. Biologinės medžiagos - monokloniniai antikūnai - pačios tarp sveikų ląstelių atranda vėžines ir jas sunaikina.
 

Ko negalima pamiršti

Dažniausiai derinami keli gydymo būdai. Pasak E.Juodžbalienės, “kartais ligoniai prašo neoperuoti ar nešvitinti, atsisako chemoterapijos. Nederėtų taip elgtis. Mes taikome šiuolaikinę gydymo taktiką, procedūros atliekamos naujausia aparatūra.
Ligonėms teikiama daug rekomendacijų, kaip mankštintis, masažuoti ir saugoti operuotos pusės ranką, kad ji netintų. Priemonės paprastos: nesužeisti, dirbti su pirštinėmis, nešvirkšti į ją vaistų, nematuoti kraujospūdžio ir t.t. Primename, kad svarbu nesužeisti rankos, neperkaisti saulėje, - sakė gydytoja E.Juodžbalienė. - Dažnai bijoma, kad nuo chemoterapijos iškris plaukai. Tačiau jie per pusmetį atauga.
“Ar neužsikrėsime?” - klausia artimieji. To nereikia bijoti. Jeigu artimieji padeda moteriai kovoti su liga, supranta ir užjaučia, ji jaučiasi geriau. Jeigu liga neišplitusi, gydant standartiniu būdu moterys dažniausiai pajėgia dirbti, tvarkytis namuose. Žinoma, tai nėra lengva. Jeigu piktybinis procesas nelabai progresavęs, per pusmetį intensyvaus gydymo pasveikstama. Tačiau gali tekti gydytis ir kelerius metus. Po kombinuoto gydymo - radioterapijos ir chemoterapijos - nuovargį jaučia 96 proc. ligonių. 15-25 proc. onkologinių ligonių ligos pradžioje gali pasireikšti depresijos simptomų, kuriuos nuslopinti padės antidepresantai.
Bendravimas su likimo draugėmis, būrimasis į draugijas padeda moterims nesijausti vienišoms ir bejėgėms. Svarbiausia - laiku tikrintis, o atsiradus mazgeliui krūtyje nelaukti, nekentėti. Kuo anksčiau kreipiamasi, tuo gydymas veiksmingesnis ir mažiau vargina”.