Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Rėmens graužimą galima išgydyti

Rėmens graužimą galima išgydyti

Jeigu jus bent du kartus per savaitę vargina rėmens graužimas, gali būti, kad sergate gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Šia liga serga išties daug žmonių. „Jeigu dar prieš kelerius metus dėl GERL paūmėjimo žmonės į mus kreipdavosi daugiau sezoniškai – pavasarį, rudenį, kai paūmėja su skrandžio hipersekrecija susijusios ligos, dabar vis dažniau tokių ligonių ateina kasdien, – pastebi Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja gastroenterologė dr. Goda DENAPIENĖ. Epidemiologiniais duomenimis, pusė žmonių rėmens graužimą – pagrindinį GERL simptomą – jaučia bent kartą per mėnesį, maždaug penktadalis – kartą per savaitę, o maždaug kas dešimtas – kasdien.“
 

Dažnai GERL sutapatinama su rėmens graužimu. Rėmuo – pagrindinis, bet toli gražu ne vienintelis šios ligos simptomas. Gali būti ir viršutinės pilvo dalies – epigastriumo skausmas, pilvo pūtimas, pykinimas, paprastai pasireiškiantys po valgio.
Įdomu tai, kad kai kurie kvėpavimo takų ligų simptomai gali būti GERL simptomai. Labai dažnai gastroenterologams atsiunčiami ligoniai, kuriems yra neaiškios sauso kosulio, astmos priepuolių, balso užkimimo, krenkštimo rytais, gerklės skausmo priežastys. Neretai taip būna dėl GERL.
 

 

Kokios šios ligos priežastys?


Pagrindinė – rūgštaus skrandžio turinio atpylimas – refliuksas.
Kodėl vieniems žmonėms skrandžio turinys kyla į viršų, kitiems ne, priklauso nuo kelių veiksnių. Vienas iš jų – nepakankamas antirefliuksinis barjeras. Jei sfinkterio raumenų žiedas, kuris atskiria stemplę nuo skrandžio, funkcionuoja gerai, rūgštus skrandžio turinys į viršų nekyla.
Įtakos turi skubėjimas – žmonės valgo greitai, vienu metu daug prikrauna į skrandį, vidinė skrandžio ertmė padidėja. Daug valgydami tunka – tai dar gali skatinti rėmenį. Įtakos turi stresas, nervų įtampa. Įrodyta, kad tai jautrina stemplę.
 

Ar įmanoma jos išvengti ir kaip tai padaryti?


Reikia vengti rizikos veiksnių – keisti gyvenimo būdą ir mitybą. Deja, ir gyvenant sveikai ne visada galima būti tikram, kad jų bus visai išvengta.
Ką daryti, kad ligos simptomai nepasunkėtų? Pirmiausia, valgyti dažniau (ne mažiau kaip 3–4 kartus per dieną), mažesnėmis porcijomis ir neskubėti prikimšti skrandžio.
Maistas turėtų būti įvairus, tačiau reikia vengti riebių produktų, aštrių, pikantiškų, saldžių produktų. Pastarųjų žmonės dažnai neįvertina ir stebisi, kad, jų pavalgius, prasideda rėmens graužimas. Rėmenį dažnai sukelia šokoladas, saldainiai, gazuoti gėrimai, kava.
Pavalgius reiktų iškart negulti, nesilankstyti, neiti į sporto salę, geriau lengvai pasivaikščioti.
Naktį rekomenduojama miegoti ne visai horizontalioje padėtyje, taip, kad krūtinės ląsta būtų kiek aukščiau.
Ir nesinervinti. Buvo atliktas labai įdomus mokslininkų tyrimas. Žmonėms buvo sukurta stresinė situacija – kompiuteriu duoti spręsti sudėtingi žaidimai, keliantys stresą, ir buvo matuojamas skrandžio sulčių rūgštingumas (pH). Nors jis nepadidėjo, bet žmonės ėmė jausti rėmens graužimą. Manoma, kad, ištikus stresui, stemplė tampa jautresnė ir normaliam skrandžio turiniui.
Dažnas rėmenį malšina tradicinėmis tapusiomis priemonėmis – geria pieno ar sodos tirpalo.
 

Kaip jūs vertinate tokius „vaistus“?


Atsakymas vienareikšmis – blogai. Aišku, garbė lietuviams, kad jie taip išlaiko savo tradicijas, bet, kalbant apie gydymo metodus, tas konservatyvumas tik rodo atsilikimą. Juk turime tiek veiksmingų būdų ligai gydyti.
Aišku, žmonės sodą mėgsta todėl, kad ji greitai padeda, bet juk ir poveikis praeina labai greitai. Ligoniai neretai sako – aš geriu sodą dešimtmečiais. Tai tik dar kartą įrodo, kad problemų ji neišsprendžia.
Be to, antacidinės priemonės, kokios ir yra pienas ar soda, neveikia skrandžio rūgšties sekrecijos. Jos tik slopina pasekmes – kai skrandžio rūgštis jau susidariusi, trumpam ją neutralizuoja.
Daug veiksmingesnės tos priemonės, kurios mažina druskos rūgšties sekreciją. Įrodyta, kad druskos rūgšties kontaktas su stemple yra pagrindinis ligos momentas. Veiksmingai ligą galima gydyti tik šarminant skrandžio turinį (didinant jo pH).
 

Kokiomis priemonėmis tai galima padaryti?


Tam tinka dviejų grupių vaistai – H2 receptorių antagonistai (Lietuvoje – ranitidinas įvairiais firminiais pavadinimais) ir protonų siurblio inhibitoriai.
Jei simptomai nevarginantys, tinka H2 receptorių antagonistai. Jie mažina druskos rūgšties sekreciją
Bet pirmos eilės vaistai GERL gydyti yra protonų siurblio inhibitoriai. Mes, gydytojai gastroenterologai, matome, kad jais per trumpiausią laiką galima pasiekti didžiausią poveikį ir ilgiau jį išlaikyti.
Vaistų poveikis priklauso nuo ligos sunkumo. Didžiajai žmonių daliai (apie 80 proc. ligonių) užtenka mėnesio dviejų gydymo protonų siurblio inhibitoriais, kitus gydyti reikia ilgiau.
Dažnai būna, kad per 1–2 mėnesius būklė pagerėja, rėmuo tevargina kokį kartą per savaitę. Tada protonų siurblio inhibitorių užtenka išgerti tik tą dieną.
Lietuvoje yra omeprazolis, pantoprazolis, rabeprazolis ir pats naujausias – esomeprazolis – izomerinė omeprazolio forma. Jei senesnių protonų siurblio inhibitorių maksimalaus poveikio reikia laukti 3–5 dienas, pavartojus naujojo vaisto (vaistinėse parduodamas Nexium pavadinimu), jau po 1–2 dienų GERL simptomai pranyksta arba labai smarkiai susilpnėja. Vaistas veikia ne tik greičiau, bet ir stabiliau. Tai įrodė daugybė mokslinių tyrimų.
Mums, gastroenterologams, labai džiugu, kad Lietuvoje turime galimybę gydyti pačiais naujausiais, moderniausiais vaistais, tokiais pat, kaip visame pasaulyje. Tie, kurie išbandė esomeprazolį, pajuto skirtumą, ir, jei tik gali, gydosi jais.
 

O gal galima nekreipti dėmesio į rėmenį? Ar GERL būtina gydyti?


Praktika rodo, kad išties mūsų žmonės yra labai kantrūs – nustatyta, kad praeina vidutiniškai 5 metai nuo simptomų pradžios, kol žmogus kreipiasi į gydytojus. Visą tą laiką liga negydoma arba gydoma netinkamai – soda, pienu, dar kuo nors.
GERL gydyti būtina dėl dviejų priežasčių: dėl to, kad žmogus blogai jaučiasi, ir dėl to, kad liga grėsminga savo komplikacijomis.
Varginamas GERL simptomų žmogus negali valgyti ko nori ir kiek nori, pavalgius paūmėja visi nemalonūs pojūčiai, neretai žadinantys iš miego, todėl sergantysis nepailsi, tampa irzlus.
Tyrimai įrodė, kad kuo GERL simptomai yra dažnesni ir kuo ilgiau trunka, tuo didesnė ligos komplikacijų rizika.
Gali išsivystyti Bareto stemplė (priešvėžinė būklė) arba stemplės vėžys. Pastaroji komplikacija nedažna.
GERL diagnozuojama atlikus endoskopinį stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinės tyrimą. Maždaug 60 proc. atvejų, atlikus tyrimą, gleivinės pažeidimų, stemplės erozijų ar kitokių pakitimų nerandama, nors simptomai jaučiami, mat pakitimai būna labai maži ir plika akimi nematomi. Bet kuriuo atveju gydytojas parenka tinkamiausią gydymo būdą.

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS