Pakeičiamosios hormonų terapijos nauda ir rizika

Senėjimas ir su juo susijusi menopauzė yra neišvengiamas biologinis procesas, sukeliantis daugybę įvairių negalavimų, pabloginančių sveikatą ir gyvenimo kokybę, kurių pacientės negali nepastebėti. Specifiniai klimakso simptomai yra ankstyvieji, susiję su širdies ir kraujagyslių funkciniais, psichologiniais ir psichosomatiniais sutrikimais, tarpiniai – lytinių ir šlapimo organų senėjimas, atrofija ir su tuo susiję sutrikimai, bei vėlyvieji padariniai – kaulų retėjimas (osteoporozė), širdies ir kraujagyslių aterosklerozė (išeminė širdies liga, miokardo infarktas) bei senatvinė silpnaprotystė (Alzheimerio liga). Gydymas moteriškais hormonais padeda išspręsti daugumą šių problemų.
 

Tendencinga paskutinių tyrimų interpretacija įnešė daug sumaišties į šią ginekologinės endokrinologijos sritį. Moterys bijo moteriškų hormonų, todėl, kai atsiranda klimakso sukeltų negalavimų, vartoja abejotino veiksmingumo nereceptinių maisto papildų, homeopatinių vaistų, polivitaminų, kuriuos, pasinaudodama situacija, perša gausi reklama (receptinius vaistus uždrausta reklamuoti).
 

Jaunesniame amžiuje PHT veiksminga ir nerizikinga


Ginekologas, skirdamas pakeičiamąją hormonų terapiją (PHT), susiduria su palyginti jaunomis ir sveikomis moterimis. Tai dažniausiai penkiasdešimtmetės, kurios skundžiasi karščio pylimais, padidėjusiu prakaitavimu, širdies plakimais, nervingumu, nemiga, depresija, lyties organų sausme, lytinio potraukio sumažėjimu, skausmingais lytiniais santykiais, šlapinimosi sutrikimais ir kitais ankstyvaisiais bei tarpiniais klimakso simptomais, kurie iš esmės sutrikdo gyvenimo kokybę. Paprastai joms dar nebūna išsivysčiusi osteoporozė, jos neserga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, nėra absoliučių kontraindikacijų vartoti PHT. Joms PHT yra labai veiksminga ir nekelia rizikos.
Vyresnio amžiaus moterys rečiau skundžiasi klimakso simptomais, tačiau dažniau serga išemine širdies liga (IŠL), hipertenzija, osteoporoze. Senstant didėja ne tik širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL), bet ir vėžio rizika. Joms skiriant PHT (estrogenų ir progestinų) reikia labai pagalvoti, įvertinti visus argumentus už ir prieš.
Daug metų epidemiologinių, retrospektyviųjų (atvejo-kontrolės, kohortinių) tyrimų, eksperimentų su primatais, laboratorinių tyrimų rezultatai parodė, kad ilgalaikė estrogenų terapija (ET), ne PHT, kai vartojami estrogenai su progestinais, sumažina IŠL riziką toms moterims, kurios nesirgo ŠKL. Remiantis tyrimais, buvo skelbiama apie širdį apsaugantį ET poveikį. Nemažai tyrimų parodė, kad ir PHT įtaka širdies ir kraujagyslių ligoms yra teigiama. Lytiniai hormonai buvo pradėti plačiai vartoti siekiant ne tik apsaugoti nuo ŠKL sveikas moteris po menopauzės, bet ir sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų progresavimo riziką jau sergančioms. Bėgant metams ir daugėjant teigiamų epidemiologinių tyrimų duomenų, PHT pradėta taikyti ne tik ŠKL prevencijai sveikoms moterims, lytiniais hormonais buvo gydomos ir jau sergančios širdies ir kraujagyslių ligomis, tikintis sumažinti ligos progresavimo galimybę. Klinikinis tyrimas Heart and Estrogen/Progestin Replacement Study (HERS) parodė, kad moterims, kurioms pašalinta gimda, vieni estrogenai teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. ŠKL rizika padidėja pirmaisiais metais vartojant PHT, 3–5 metais nepageidaujamų poveikių sumažėja ir santykinė rizika siekia 0,99. HERS parodė, kad ŠKL rizika nemažėja, kai PHT pradedama taikyti jau sergančioms širdies ir kraujagyslių ligomis moterims.
Women’s Health Initiative (WHI) tyrimas, sukėlęs kontroversiškas diskusijas, – tai didžiulis placebu kontroliuojamas klinikinis tyrimas, kuriame buvo dvi pacienčių grupės, turinčios po du pogrupius. Viena grupė – tai apie 10 000 moterų, kurioms pašalinta gimda ir skiriama tik konjuguotų estrogenų (KE) arba placebo. Kitoje grupėje dalyvavo daugiau nei 16 000 santykinai sveikų moterų, kurių gimda nepaliesta, joms buvo skiriama PHT KE 0,625 mg/medroksiprogesterono acetato (MPA), 2,5 mg, arba placebo. Jų amžiaus vidurkis – 63,3 metai. Tik 7 proc. buvo diagnozuota ŠKL. Net 66,6 proc. moterų buvo 60–79 metų amžiaus, ir didelė tikimybė, kad jų širdies kraujagyslės galėjo būti pažeistos aterosklerozės, tik dar nepasireiškė klinikiniais simptomais. Gauti pirminiai rezultatai pateikti gana įspūdingai, tyrimas buvo nutrauktas anksčiau laiko ir sukėlė PHT vartojančių moterų paniką išsivysčiusiose šalyse. Nurodoma, kad 29 proc. padidėjo miokardo infarktų atvejų moterų, kurioms taikyta PHT, grupėje, palyginti su gėrusiomis placebo. PHT grupėje – 37 miokardo infarktų atvejai, placebo – 30, t. y. 7/10 000 moterų daugiau per metus, arba 7/1000 moterų per 10 metų. Palyginus šiuos skaičius, akivaizdu, kad individuali santykinė rizika – 1,29 (1,02–1,69) – nedidelė. Insulto santykinė rizika padidėjo menkai – 1,41 (1,07–1,85), plaučių a. embolijos – kiek didesnė – 2,13 (1,39–3,25).


Tyrimai su primatais rodo, kad ET/PHT turi širdį apsaugantį poveikį sveikoms beždžionėms, jei ji taikoma 5–6 metus. Yra teigiamas poveikis ir kaulų tankiui. Women’s Health Intervention Secondary Prevention (WHISP) klinikinio tyrimo pirminiai duomenys parodė, kad moterims, sergančioms ūminiu koronariniu sindromu, PHT yra saugi mažomis estradiolio ir noretisterono acetato dozėmis. Kiti tyrimai rodo, kad širdį apsaugantis poveikis pasireiškia vartojant estradiolio su didrogesteronu.
Sintetinamas estradiolis niekuo nesiskiria nuo natūralaus ir puikiausiai tinka moterų klimakso sutrikimams gydyti
Daugumos nuomone, WHI tyrimo metu nustatytas padidėjęs sergamumas ŠKL yra susijęs su MPA pavartojimu, kuris neigiamai veikia estrogenų poveikį išplečiant koronarines kraujagysles. Galbūt ir KE nėra tokie pat veiksmingi kaip estradiolis? KE išskiriami iš vaikingų kumelių šlapimo. Jų sudėtyje esantys hormonai yra kumelės lytinių steroidų metabolitai. Daugelis jų – svetimi moters organizmui, t. y. įprastinėmis sąlygomis moters organizme jų nėra. KE sudėtis iki galo neištirta. Net 38 proc. biologiškai veiklių medžiagų yra nenustatytos kilmės, 34 proc. – įvairūs kumelės ir 13 proc. – kiti estrogenai, 13 proc. – progestinai, 2 proc. – androgenai, kitaip tariant, išskirtų iš vaikingų kumelių šlapimo lytinių steroidų kokteilis. Pagal šiuolaikinės farmakologijos reikalavimus veikliosios medžiagos, vartojamos žmonėms gydyti, neturėtų būti išskiriamos iš gyvulių ar žmonių audinių, šlapimo ir ekskrementų. Visos veikliosios medžiagos turėtų būti žinomos, nustatyta jų koncentracija. Remiantis minėtais duomenimis, galima teigti, kad šiandien KE – tik antraeiliai vaistai, nes svarbiausias moteriškasis hormonas estradiolis jau sintetinamas ir niekuo nesiskiria nuo natūralaus. Jis puikiausiai tinka moterų klimakso simptomams gydyti.
Optimalus PHT pradžios laikas yra perimenopauzės laikotarpis, t. y. dažniausiai 50–51-ieji gyvenimo metai. Ginekologai įsitikinę, kad jaunesnėms sveikoms moterims po menopauzės ET/PHT ne tik pagerina gyvenimo kokybę, bet ir pirmuosius 5 metus yra visiškai saugi, be didesnės rizikos gali būti tęsiama iki 60 metų, apsaugo nuo kaulų tankio netekties ir turi širdį apsaugantį poveikį. Vyresnėms nei 60 metų moterims nerekomenduojama pradėti PHT.
WHI tyrimo metu nustatyta, kad šiek tiek padidėjo santykinė krūties vėžio rizika – 1,26 (1,00–1,59) vartojančių PHT grupėje, t. y. 8/10 000 moterų daugiau per metus, palyginti su placebo grupe. Tai buvo pagrindinė priešlaikinio tyrimo sustabdymo priežastis. Jeigu būtų atsižvelgta į PHT apsauginį poveikį, mažinantį endometriumo ir storosios žarnos vėžio riziką, galbūt tyrimas būtų tęsiamas. Storosios žarnos vėžio santykinė rizika – 0,63 vartojančių PHT grupėje. 37 proc. mažiau, t. y. 38, palyginti su 30 storosios žarnos vėžio atvejų 10 000 moterų per metus. Kitos lokalizacijos vėžiui, WHI tyrimo duomenimis, PHT įtakos neturėjo. Bendras vėžio atvejų skaičius nepadidėjo, ir šio tyrimo duomenų nepakanka įrodyti, kad moterims skiriama PHT gali padidinti vėžio riziką.
Remiantis vienu klinikiniu tyrimu, kurio metu vartoti tik tam tikri medikamentai tam tikru režimu, negalima daryti kategoriškų išvadų ir sumenkinti patikimo gydymo metodo.
1997 m. atlikta 51 tyrimo metaanalizė (Collaborative Group of Risk Factor for Breast Cancer) parodė, kad PHT vartojant 5 metus krūties vėžio rizika nepadidėja, vartojant iki 10 metų – santykinė rizika – 1,3, t. y. padidėja nedaug. Tik vartojant ilgesnį laiką krūties vėžio rizika padidėja labiau. Saugiausia PHT vartoti 5–10 metų. 2000 m. paskelbto NHANES klinikinio tyrimo metu nustatyta, kad PHT neturi įtakos krūties vėžiui ir ilgiau vartojant rizika susirgti krūties vėžiu sumažėja, palyginti su nevartojančiomis. Tyrimai rodo, kad ilgalaikė ET menkai padidina gerai diferencijuoto krūties vėžio atvejų skaičių, bet atitinkamai sumažėja santykinė storosios žarnos vėžio rizika. Krūties vėžys dažniau diagnozuojamas esant pradinėms stadijoms, mažiau išplitęs ir yra geresni išgyvenamumo rezultatai. Tamoksifenas, skiriamas krūties vėžiui gydyti, padidina storosios žarnos vėžio santykinę riziką. Nėra patikimų duomenų, kad raloksifenas, vartojamas pomenopauzinei osteoporozei gydyti, turi įtakos storosios žarnos vėžiui. Nepageidaujamos reakcijos, susijusios su tromboembolinėmis komplikacijomis, yra tokios pat, kaip ir estrogenų, bet dauguma bendrosios praktikos gydytojų, pradėdami gydyti pomenopauzinę osteoporozę, į šiuos duomenis nekreipia jokio dėmesio.
Įdomu, kad preliminarūs WHI tyrimo su moterimis, kurioms pašalinta gimda ir kurioms skiriama tik estrogenų, rezultatai yra kitokie. Ne padidėja, o netgi sumažėja, santykinė krūties vėžio rizika – 0,77. Sumažėja išeminės širdies ligos atvejų skaičius, santykinė rizika 0,91. Labai sumažėja osteoporozinių šlaunikaulio lūžių rizika, santykinė rizika – 0,61. Nedaug padidėja insulto santykinė rizika – 1,39. Rezultatai tiesiog priešingi, palyginti su kita WHI tyrimo grupe, kurioje dalyvavo PHT KE 0,625 mg/medroksiprogesterono acetato (MPA), 2,5 mg, vartojančios moterys, kurių gimda nepaliesta.
 

PHT patikimai ir pakankamai veiksmingai panaikina klimakso simptomus


Skiriant pakeičiamąją hormonų terapiją, būtina informuoti pacientes, kad PHT neturi didesnės įtakos arba menkai padidina santykinę širdies ir kraujagyslių ligų riziką, ypač pirmaisiais antraisiais vartojimo metais, taip pat šiek tiek padidina gerai diferencijuoto, nelinkusio į metastazes krūties vėžio riziką. Rezultatai rodo, kad padidėja giliųjų venų tromboflebito ir plaučių arterijos embolijos santykinė rizika. Bet, nepaisant aukščiau minėto nepageidaujamo PHT poveikio, WHI tyrimo rezultatai rodo, kad didesnis sergamumas krūties vėžiu bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis PHT vartojančiųjų grupėje nepadidina mirštamumo, kuris yra mažesnis nei placebo vartojusiųjų grupėje. Esu įsitikinęs, kad ET jaunesnėms moterims po menopauzės turi širdį apsaugantį poveikį ir galvoju, kad tai bus neabejotinai įrodyta kitų klinikinių tyrimų metu.
Moteris turi žinoti, kad PHT sumažina Alzheimerio ligos, osteoporozės, storosios žarnos vėžio, ūminės akies tinklainės makulinės srities degeneracijos ir su tuo susijusio aklumo santykinę riziką. WHI tyrimo metu nebuvo nagrinėta labai svarbi problema – moterų po menopauzės gyvenimo kokybė. PHT patikimai ir pakankamai veiksmingai panaikina klimakso simptomus. Nebevargina karščio pylimai, padidėjęs prakaitavimas, širdies plakimas, nervingumas, pagerėja miegas, sumažėja depresija, atsinaujina atrofavusios genitalijos ir normalus lytinis gyvenimas, mažėja šlapinimosi sutrikimai ir silpnėja kiti ankstyvieji bei tarpiniai klimakso simptomai. Nustatant PHT indikacijas ir kontraindikacijas, reikia individualiai atsižvelgti į naudos ir rizikos santykį kiekvienai moteriai.
Atlikta 12 epidemiologinių tyrimų, kurie patvirtino faktą, kad moterys, kurioms taikoma PHT, ne tik kokybiškiau, bet ir ilgiau gyvena.
Vartoti ar nevartoti PHT, nuspręs pačios moterys, žinodamos apie PHT naudą ir riziką. 

Jaunesniame amžiuje PHT veiksminga ir nerizikinga


Ginekologas, skirdamas pakeičiamąją hormonų terapiją (PHT), susiduria su palyginti jaunomis ir sveikomis moterimis. Tai dažniausiai penkiasdešimtmetės, kurios skundžiasi karščio pylimais, padidėjusiu prakaitavimu, širdies plakimais, nervingumu, nemiga, depresija, lyties organų sausme, lytinio potraukio sumažėjimu, skausmingais lytiniais santykiais, šlapinimosi sutrikimais ir kitais ankstyvaisiais bei tarpiniais klimakso simptomais, kurie iš esmės sutrikdo gyvenimo kokybę. Paprastai joms dar nebūna išsivysčiusi osteoporozė, jos neserga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, nėra absoliučių kontraindikacijų vartoti PHT. Joms PHT yra labai veiksminga ir nekelia rizikos.
Vyresnio amžiaus moterys rečiau skundžiasi klimakso simptomais, tačiau dažniau serga išemine širdies liga (IŠL), hipertenzija, osteoporoze. Senstant didėja ne tik širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL), bet ir vėžio rizika. Joms skiriant PHT (estrogenų ir progestinų) reikia labai pagalvoti, įvertinti visus argumentus už ir prieš.
Daug metų epidemiologinių, retrospektyviųjų (atvejo-kontrolės, kohortinių) tyrimų, eksperimentų su primatais, laboratorinių tyrimų rezultatai parodė, kad ilgalaikė estrogenų terapija (ET), ne PHT, kai vartojami estrogenai su progestinais, sumažina IŠL riziką toms moterims, kurios nesirgo ŠKL. Remiantis tyrimais, buvo skelbiama apie širdį apsaugantį ET poveikį. Nemažai tyrimų parodė, kad ir PHT įtaka širdies ir kraujagyslių ligoms yra teigiama. Lytiniai hormonai buvo pradėti plačiai vartoti siekiant ne tik apsaugoti nuo ŠKL sveikas moteris po menopauzės, bet ir sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų progresavimo riziką jau sergančioms. Bėgant metams ir daugėjant teigiamų epidemiologinių tyrimų duomenų, PHT pradėta taikyti ne tik ŠKL prevencijai sveikoms moterims, lytiniais hormonais buvo gydomos ir jau sergančios širdies ir kraujagyslių ligomis, tikintis sumažinti ligos progresavimo galimybę. Klinikinis tyrimas Heart and Estrogen/Progestin Replacement Study (HERS) parodė, kad moterims, kurioms pašalinta gimda, vieni estrogenai teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. ŠKL rizika padidėja pirmaisiais metais vartojant PHT, 3–5 metais nepageidaujamų poveikių sumažėja ir santykinė rizika siekia 0,99. HERS parodė, kad ŠKL rizika nemažėja, kai PHT pradedama taikyti jau sergančioms širdies ir kraujagyslių ligomis moterims.
Women’s Health Initiative (WHI) tyrimas, sukėlęs kontroversiškas diskusijas, – tai didžiulis placebu kontroliuojamas klinikinis tyrimas, kuriame buvo dvi pacienčių grupės, turinčios po du pogrupius. Viena grupė – tai apie 10 000 moterų, kurioms pašalinta gimda ir skiriama tik konjuguotų estrogenų (KE) arba placebo. Kitoje grupėje dalyvavo daugiau nei 16 000 santykinai sveikų moterų, kurių gimda nepaliesta, joms buvo skiriama PHT KE 0,625 mg/medroksiprogesterono acetato (MPA), 2,5 mg, arba placebo. Jų amžiaus vidurkis – 63,3 metai. Tik 7 proc. buvo diagnozuota ŠKL. Net 66,6 proc. moterų buvo 60–79 metų amžiaus, ir didelė tikimybė, kad jų širdies kraujagyslės galėjo būti pažeistos aterosklerozės, tik dar nepasireiškė klinikiniais simptomais. Gauti pirminiai rezultatai pateikti gana įspūdingai, tyrimas buvo nutrauktas anksčiau laiko ir sukėlė PHT vartojančių moterų paniką išsivysčiusiose šalyse. Nurodoma, kad 29 proc. padidėjo miokardo infarktų atvejų moterų, kurioms taikyta PHT, grupėje, palyginti su gėrusiomis placebo. PHT grupėje – 37 miokardo infarktų atvejai, placebo – 30, t. y. 7/10 000 moterų daugiau per metus, arba 7/1000 moterų per 10 metų. Palyginus šiuos skaičius, akivaizdu, kad individuali santykinė rizika – 1,29 (1,02–1,69) – nedidelė. Insulto santykinė rizika padidėjo menkai – 1,41 (1,07–1,85), plaučių a. embolijos – kiek didesnė – 2,13 (1,39–3,25).
Tyrimai su primatais rodo, kad ET/PHT turi širdį apsaugantį poveikį sveikoms beždžionėms, jei ji taikoma 5–6 metus. Yra teigiamas poveikis ir kaulų tankiui. Women’s Health Intervention Secondary Prevention (WHISP) klinikinio tyrimo pirminiai duomenys parodė, kad moterims, sergančioms ūminiu koronariniu sindromu, PHT yra saugi mažomis estradiolio ir noretisterono acetato dozėmis. Kiti tyrimai rodo, kad širdį apsaugantis poveikis pasireiškia vartojant estradiolio su didrogesteronu.
Sintetinamas estradiolis niekuo nesiskiria nuo natūralaus ir puikiausiai tinka moterų klimakso sutrikimams gydyti
Daugumos nuomone, WHI tyrimo metu nustatytas padidėjęs sergamumas ŠKL yra susijęs su MPA pavartojimu, kuris neigiamai veikia estrogenų poveikį išplečiant koronarines kraujagysles. Galbūt ir KE nėra tokie pat veiksmingi kaip estradiolis? KE išskiriami iš vaikingų kumelių šlapimo. Jų sudėtyje esantys hormonai yra kumelės lytinių steroidų metabolitai. Daugelis jų – svetimi moters organizmui, t. y. įprastinėmis sąlygomis moters organizme jų nėra. KE sudėtis iki galo neištirta. Net 38 proc. biologiškai veiklių medžiagų yra nenustatytos kilmės, 34 proc. – įvairūs kumelės ir 13 proc. – kiti estrogenai, 13 proc. – progestinai, 2 proc. – androgenai, kitaip tariant, išskirtų iš vaikingų kumelių šlapimo lytinių steroidų kokteilis. Pagal šiuolaikinės farmakologijos reikalavimus veikliosios medžiagos, vartojamos žmonėms gydyti, neturėtų būti išskiriamos iš gyvulių ar žmonių audinių, šlapimo ir ekskrementų. Visos veikliosios medžiagos turėtų būti žinomos, nustatyta jų koncentracija. Remiantis minėtais duomenimis, galima teigti, kad šiandien KE – tik antraeiliai vaistai, nes svarbiausias moteriškasis hormonas estradiolis jau sintetinamas ir niekuo nesiskiria nuo natūralaus. Jis puikiausiai tinka moterų klimakso simptomams gydyti.
Optimalus PHT pradžios laikas yra perimenopauzės laikotarpis, t. y. dažniausiai 50–51-ieji gyvenimo metai. Ginekologai įsitikinę, kad jaunesnėms sveikoms moterims po menopauzės ET/PHT ne tik pagerina gyvenimo kokybę, bet ir pirmuosius 5 metus yra visiškai saugi, be didesnės rizikos gali būti tęsiama iki 60 metų, apsaugo nuo kaulų tankio netekties ir turi širdį apsaugantį poveikį. Vyresnėms nei 60 metų moterims nerekomenduojama pradėti PHT.
WHI tyrimo metu nustatyta, kad šiek tiek padidėjo santykinė krūties vėžio rizika – 1,26 (1,00–1,59) vartojančių PHT grupėje, t. y. 8/10 000 moterų daugiau per metus, palyginti su placebo grupe. Tai buvo pagrindinė priešlaikinio tyrimo sustabdymo priežastis. Jeigu būtų atsižvelgta į PHT apsauginį poveikį, mažinantį endometriumo ir storosios žarnos vėžio riziką, galbūt tyrimas būtų tęsiamas. Storosios žarnos vėžio santykinė rizika – 0,63 vartojančių PHT grupėje. 37 proc. mažiau, t. y. 38, palyginti su 30 storosios žarnos vėžio atvejų 10 000 moterų per metus. Kitos lokalizacijos vėžiui, WHI tyrimo duomenimis, PHT įtakos neturėjo. Bendras vėžio atvejų skaičius nepadidėjo, ir šio tyrimo duomenų nepakanka įrodyti, kad moterims skiriama PHT gali padidinti vėžio riziką.
Remiantis vienu klinikiniu tyrimu, kurio metu vartoti tik tam tikri medikamentai tam tikru režimu, negalima daryti kategoriškų išvadų ir sumenkinti patikimo gydymo metodo.
1997 m. atlikta 51 tyrimo metaanalizė (Collaborative Group of Risk Factor for Breast Cancer) parodė, kad PHT vartojant 5 metus krūties vėžio rizika nepadidėja, vartojant iki 10 metų – santykinė rizika – 1,3, t. y. padidėja nedaug. Tik vartojant ilgesnį laiką krūties vėžio rizika padidėja labiau. Saugiausia PHT vartoti 5–10 metų. 2000 m. paskelbto NHANES klinikinio tyrimo metu nustatyta, kad PHT neturi įtakos krūties vėžiui ir ilgiau vartojant rizika susirgti krūties vėžiu sumažėja, palyginti su nevartojančiomis. Tyrimai rodo, kad ilgalaikė ET menkai padidina gerai diferencijuoto krūties vėžio atvejų skaičių, bet atitinkamai sumažėja santykinė storosios žarnos vėžio rizika. Krūties vėžys dažniau diagnozuojamas esant pradinėms stadijoms, mažiau išplitęs ir yra geresni išgyvenamumo rezultatai. Tamoksifenas, skiriamas krūties vėžiui gydyti, padidina storosios žarnos vėžio santykinę riziką. Nėra patikimų duomenų, kad raloksifenas, vartojamas pomenopauzinei osteoporozei gydyti, turi įtakos storosios žarnos vėžiui. Nepageidaujamos reakcijos, susijusios su tromboembolinėmis komplikacijomis, yra tokios pat, kaip ir estrogenų, bet dauguma bendrosios praktikos gydytojų, pradėdami gydyti pomenopauzinę osteoporozę, į šiuos duomenis nekreipia jokio dėmesio.
Įdomu, kad preliminarūs WHI tyrimo su moterimis, kurioms pašalinta gimda ir kurioms skiriama tik estrogenų, rezultatai yra kitokie. Ne padidėja, o netgi sumažėja, santykinė krūties vėžio rizika – 0,77. Sumažėja išeminės širdies ligos atvejų skaičius, santykinė rizika 0,91. Labai sumažėja osteoporozinių šlaunikaulio lūžių rizika, santykinė rizika – 0,61. Nedaug padidėja insulto santykinė rizika – 1,39. Rezultatai tiesiog priešingi, palyginti su kita WHI tyrimo grupe, kurioje dalyvavo PHT KE 0,625 mg/medroksiprogesterono acetato (MPA), 2,5 mg, vartojančios moterys, kurių gimda nepaliesta.
 

PHT patikimai ir pakankamai veiksmingai panaikina klimakso simptomus


Skiriant pakeičiamąją hormonų terapiją, būtina informuoti pacientes, kad PHT neturi didesnės įtakos arba menkai padidina santykinę širdies ir kraujagyslių ligų riziką, ypač pirmaisiais antraisiais vartojimo metais, taip pat šiek tiek padidina gerai diferencijuoto, nelinkusio į metastazes krūties vėžio riziką. Rezultatai rodo, kad padidėja giliųjų venų tromboflebito ir plaučių arterijos embolijos santykinė rizika. Bet, nepaisant aukščiau minėto nepageidaujamo PHT poveikio, WHI tyrimo rezultatai rodo, kad didesnis sergamumas krūties vėžiu bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis PHT vartojančiųjų grupėje nepadidina mirštamumo, kuris yra mažesnis nei placebo vartojusiųjų grupėje. Esu įsitikinęs, kad ET jaunesnėms moterims po menopauzės turi širdį apsaugantį poveikį ir galvoju, kad tai bus neabejotinai įrodyta kitų klinikinių tyrimų metu.
Moteris turi žinoti, kad PHT sumažina Alzheimerio ligos, osteoporozės, storosios žarnos vėžio, ūminės akies tinklainės makulinės srities degeneracijos ir su tuo susijusio aklumo santykinę riziką. WHI tyrimo metu nebuvo nagrinėta labai svarbi problema – moterų po menopauzės gyvenimo kokybė. PHT patikimai ir pakankamai veiksmingai panaikina klimakso simptomus. Nebevargina karščio pylimai, padidėjęs prakaitavimas, širdies plakimas, nervingumas, pagerėja miegas, sumažėja depresija, atsinaujina atrofavusios genitalijos ir normalus lytinis gyvenimas, mažėja šlapinimosi sutrikimai ir silpnėja kiti ankstyvieji bei tarpiniai klimakso simptomai. Nustatant PHT indikacijas ir kontraindikacijas, reikia individualiai atsižvelgti į naudos ir rizikos santykį kiekvienai moteriai.
Atlikta 12 epidemiologinių tyrimų, kurie patvirtino faktą, kad moterys, kurioms taikoma PHT, ne tik kokybiškiau, bet ir ilgiau gyvena.
Vartoti ar nevartoti PHT, nuspręs pačios moterys, žinodamos apie PHT naudą ir riziką.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai