Pasaulyje vis daugiau porų diagnozuojami įvairūs vaisingumo sutrikimai arba nevaisingumas. Nustatyta, kad kas šešta pora, t. y. 10–15 proc., susiduria su pirminiais vaisingumo sutrikimais, o apie 10–25 proc. moterų negali pastoti pakartotinai. Manoma, kad Lietuvoje šiuo metu yra apie 50 tūkst. nevaisingų porų, o kiekvienais metais jų padaugėja maždaug 2 tūkst. Nevaisingumo problema aktuali ir moterims, ir vyramas. Moterų nevaisingumas sudaro 30–40 proc., vyrų – 10–30 proc., abiejų partnerių – 15–30 proc. ir neaiškios kilmės nevaisingumas – apie 5–10 proc. Tačiau pastebėtina, kad nevaisingumo priežastys pastaruoju metu kinta. Jei anksčiau nevaisingumas moterims iš esmės buvo diagnozuojamas dėl kiaušintakių nepraeinamumo, endometriozės, policistinių kiaušidžių sindromo, o vyrams įgimta ar įgyta oligoastenospermija (spermatozoidų skaičiaus ir judrumo sumažėjimas), tai dabar vis dažniau nevaisingumo priežastys nenustatomos. Specialistų nuomone, šiems procesams didelę įtaką turi šeimos planavimo vėlinimas, kai pora ilgai saugosi nėštumo dėl karjeros ar geresnės materialinės situacijos, ir su tuo susiję nuolatiniai stresai, įtampa, netaisyklinga mityba. Nemažą įtaką turi ir aplinkos užterštumas. Visame pasaulyje, o ir Lietuvoje, gausėja nutukusių ir turinčių antsvorio žmonių. Nutukusioms moterims pasireiškia ovuliacijos sutrikimai ir su tai susijęs nevaisingumas.
Vaisingumo sutrikimų ar nevaisingų porų gydymo metodo parinkimas priklauso nuo tyrimais nustatytos nevaisingumo priežasties. Daliai nevaisingų šeimų gali padėti gydymas vien medikamentais (pvz., esant nedideliems ovuliacijos sutrikimams, gydant užleistas infekcines ligas). Tačiau gydymas vien vaistais nepadės, kai vaisingumo sutrikimai dideli. Tuomet reikalingi sudėtingesni pagalbinio apvaisinimo būdai (PAB).
Intrauterinė inseminacija (intrauterine insemination, IUI) – tai apvaisinimas moters kūne, in vivo. IUI – tai specialiai paruoštos spermos įšvirkštimas pro specialų ploną kateterį į moters gimdą, aplenkiant gimdos kaklelį. Būtina IUI sąlyga – pratekami kiaušintakiai.
Apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro fertilization, IVF) atliekama tais atvejais, kai yra pažeisti arba nepratekami kiaušintakiai, kitos moters nevaisingumo priežastys, o vyro spermos tyrimas yra normalus. 1978 m. gimė pirmasis kūdikis iš mėgintuvėlio – Louise Brown.
Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (intracytoplasmic spermatozoid injection, ICSI) atliekama tais atvejais, kai yra ryškūs vyro vaisingumo sutrikimai, t. y. randami vos keli spermatozoidai, kurie nepajėgūs patys apvaisinti kiaušialąstės. Ypač sunkiais vyro nevaisingumo atvejais spermatozoidų nerandama ejakuliate, tuomet jų ieškoma sėklidės audinyje – atliekama transepiderminė spermatozoidų aspiracija (transepidermal spermatozoid aspiration, TESA) tiesiogiai iš sėklidžių.
Embrionų užšaldymas ir krioišlaikymas – tai toks būdas, kai embrionai yra paruošiami terpėse su tam tikromis apsauginėmis medžiagomis (krioprotektoriai) ir laikomi skystame azote ilgą laiką. Tokius užšaldytus embrionus galima vėl atšildyti, o išlikusius gyvybingus patalpinti į moters gimdą. Embrionai atšildomi ir talpinami tuomet, kai nepasiseka PAB procedūra (moteris nepastojo) arba, esant sėkmingai procedūrai, galima juos išlaikyti ilgesnį laiką ir panaudoti norint susilaukti kito vaikelio.
Šiuo metu pasaulyje taikomi du užšaldymo metodai – įprastinis, lėtas užšaldymas, ir naujas, ypač greitas metodas – vitrifikacija.
1. Lėtas užšaldymas (angl., slow freezing) – embrionų užšaldymas, kai tirpalas virsta kieta medžiaga formuojantis ledo kristalams;
2. Vitrifikacija (angl. vitrification) – embrionų užšaldymas, kai tirpalas virsta kieta medžiaga, dėl ypač greito užšaldymo laiko, be ledo kristalų formavimosi.
Naujausių tyrimų duomenimis, naudojant vitrifikacijos metodą, gaunami rezultatai geresni (kai kuriais atvejais net labai smarkiai) nei naudojant tradicinį lėto užšaldymo metodą (1 lentelė). Pastaruoju metu vitrifikacijos metodas vis plačiau diegiamas pasaulio IVF laboratorijose.
Užšaldant naudojamas skystas azotas, embrionai laikomi -196ºC temperatūroje, kai ląstelėse biologiniai procesai visiškai sustoja. Ši skystojo azoto savybė naudojama norint išsaugoti žmogaus gametas, embrionus ar lytinių liaukų audinius. Užšaldymas atliekamas pagal specialią metodiką naudojant ląsteles apsaugančius krioprotektorius ir tam skirtą aparatūrą (lėtas šaldymas) arba jos nenaudojant (vitrifikacija).
Lėto užšaldymo metodas Vitrifikacijos metodas
Embrionų išgyvenamumas 50,0-57,0 proc. 88,0–95,0 proc.
Embrionų dalijimasis 30,0–48,0 proc. 65,0–78,0 proc.
Implantacijos dažnis 7,3–30,0proc. 15,0-33,0 proc.
Nėštumo dažnis 10,2-18,0 proc. 36,4–49,0 proc.
Pastaba: lentelėje pateikti apibendrinti Švedijos, Vokietijos, Belgijos, Čekijos, Prancūzijos rezultatai.
Nors abu metodai turi svarbią reikšmę – skirti ląstelėms užšaldyti naudojant skystą azotą, tačiau labai svarbūs yra ir šių metodų skirtumai, pateikti 2 lentelėje.
Taigi, vitrifikuojant embrionus, užšaldymas ir atšildymas vyksta labai trumpą laiką, o, lėtai šaldant, procesas gali užtrukti nuo 90 min. Iki 5 valandų. Taip pat svarbu pažymėti, kad, vitrifikuojant embrionus, nereikalinga papildoma brangi įranga.
Svarbiausias pranašumas vitrifikacijos metu, skirtingai nuo lėto šaldymo, – šaldomas embrionas virsta į stiklą panašios struktūros („sustiklėja“), t.y. šio proceso metu nesiformuoja ledo kristalai. Pridėjus krioprotektorių, ląstelėje esantis vanduo šaldomas iki stiklo struktūros be jokių ledo kristalų formavimosi. Tai ypač svarbu šaldant embrionus, nes ledo kristalai gali pažeisti embrioną (ar kitas šaldomas ląsteles, audinius bei organus). Vitrifikuoti embrionai, vėliau juos atšildžius, pasižymi daug geresniu išgyvenamumu, daug dažniau nustatomas nėštumas moterims ir gimsta didesnis procentas gyvų naujagimių (t.y. rečiau įvyksta persileidimas), palyginti su lėto užšaldymo metu užšaldytais ir atšildytais embrionais.
Apibrėžiant vitrifikaciją, galima sakyti, kad tai yra skysčio kietėjimas (stiklo formavimasis) žemoje temperatūroje be ledo kristalų formavimosi, naudojant labai mažus kiekius krioprotektorių ir šaldant dideliu greičiu.
2008 metais gimė pirmasis sveikas kūdikis Lietuvoje po atliktos embrionų vitrifikacijos.
· Vitrifikacija turi daug pranašumų, palyginti su lėtu šaldymu:
· Vitrifikacijos procesas yra paprastas ir greitas: trunka iki 10 min.
· Apsauga nuo ledo kristalų formavimosi vitrifikacijos proceso metu sėkmingai apsaugo ląsteles nuo pažeidimo, kas dažnai įvyksta lėto šaldymo metu.
· Procesas lengvai atliekamas ir valdomas: embrionai dedami į krioprotektorius, perkeliami ant šaldymo mentelės ir panardinami į skystą azotą.
· Vitrifikacijos metu galima tiesiogiai stebėti (pro mikroskopą), kas vyksta su ląstelėmis.
· Vitrifikacijai nereikalinga papildoma brangiai kainuojanti šaldymo įranga, dėl to šis metodas yra ekonomiškai daug efektyvesnis, palyginti su lėtu šaldymu.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau