Dažni peršalimai – kelias į lėtinę ligą?

Pasaulyje didėja sergamumas plaučių ligomis. Įvairūs veiksniai gali sukelti kvėpavimo takų ir organų ligas. Vienos ligos yra lengvai išgydomos, kitoms reikalingas nuolatinis gydymas, o kartais, deja, negalima padėti niekuo. Plaučiai – labai svarbus kvėpavimo sistemos gyvybinis organas. Neretai kvėpavimo takų infekcija yra pirmoji naujagimių infekcija, o pneumonija – paskutinė liga prieš mirtį. Dažniausiai atsinaujinančios ir besikartojančios kvėpavimo takų ligos yra įvairūs peršalimai. Kodėl kai kurie žmonės linkę sirgti dažniau, o kiti serga retai arba visai neserga? Ar verta ieškoti „kaltųjų“?
 

Dažniausiai besikartojantys – peršalimai


Peršalimas yra viršutinių kvėpavimo takų virusinė infekcija. Sloga, kosulys, gerklės ir sąnarių skausmai – tai dažniausi jo simptomai. Jie yra ganėtinai varginantys, tačiau paprastai nepavojingi.
Kad išvengtų užsikrėtimo virusais, žmogaus organizmas turi savitą gynybinį mechanizmą – kvėpavimo takų gleivinėje yra antikūnų, tam tikrų baltymų, kurie priklauso imuninei sistemai ir saugo mūsų organizmą nuo užsikrėtimo mikrobais. Antikūnai geba atpažinti pakartotinai į organizmą patekusį sukėlėją. Tačiau peršalimo ligas sukeliančių virusų išorės požymiai dažnai keičiasi, todėl imuninė sistema kiekvieną kartą jų neatpažįsta ir negeba reaguoti pakankamai greitai – susergama iš naujo. Yra net apie 200 įvairių virusų rūšių, kurie sukelia peršalimo ligas: rino-, adeno-, koronarovirusai ir kt. Tai paaiškina, kodėl tais pačiais metais vėl susergame peršalimo ligomis. Kol kas sukurti vakcinos nuo peršalimo, kurį sukelia daugybė virusų rūšių, neįmanoma.
Dažniausiai peršalama drėgnu ir šaltu metų laiku: pavasarį, rudenį, žiemą. Tokiu metu virusams lengviau infekuoti, kadangi bendra imuninės sistemos būklė šiuo laikotarpiu būna daugiau nusilpusi ir negeba duoti greito atkirčio ligos sukėlėjams.
Žmonės, kurie dažnai patenka į stresines situacijas, rūko (tiek pasyviai, tiek aktyviai), serga astma ar kitomis lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, yra labiau linkę į peršalimą ir gali „kaltinti“ save, nes šie veiksniai silpnina imuninę sistemą, todėl jie dažniau ir sunkiau perserga viršutinėmis kvėpavimo takų virusinėmis infekcijomis.
 

Kokios yra lėtinės kvėpavimo takų ligos?


Dažnai, atrodytų, paprasčiausios peršalimo ligos dėl jų komplikacijų ar nusilpusio imuniteto tampa lėtinės. Lėtinės kvėpavimo organų ligos yra šios:
Lėtinis bronchitas (bronchų uždegimas)
Bronchinė astma
Bronchektazinė liga
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga
 

Kada kvėpavimo takų ligas galima vadinti lėtinėmis?


Lėtinis bronchitasŠi liga skiriasi nuo dviejų anksčiau paminėtų tuo, kad jos forma būna ne tik lėtinė, bet ir ūminė. Ligai būdinga lėtai progresuojantis difuzinis bronchų gleivinės uždegimas, dėl kurio sutrinka gleivių sekrecija ir drenažinės bronchų funkcijos. Lėtinė ligos forma diagnozuojama tuomet, kai 2 metus bent po 3 mėnesius žmogus kosėdamas atkosi skreplių. Žinoma, jeigu jis neserga tuberkulioze ir kitomis kvėpavimo takų ligomis. Lėtinis bronchitas – viena labiausiai paplitusių nespecifinių lėtinių plaučių ligų.


Bronchinė astma
Ši liga neišgydoma, ji savaime yra lėtinė, nes ūminės bronchinės astmos nėra, yra tik jos paūmėjimai, t.y. priepuoliai. Bronchinė astma gali būti visavertiškai kontroliuojama vaistais.
Bronchitai yra viena pagrindinių bronchinės astmos atsiradimo priežasčių. Tačiau kodėl vieni žmonės ja suserga, o kiti ne? Todėl, kad bronchinės astmos išsivystymui svarbūs ir kiti veiksniai – virusinės ir bakterinės kvėpavimo takų infekcijos, rūkymas, stresas, cheminiai dirgikliai, užterštas oras, gastroezofaginis refliuksas, bronchų ir plaučių formavimosi ypatumai, nespecifiniai klimato ir aplinkos pakitimai. Be to, manoma, kad yra genetinis šios ligos polinkis, nes dažnai serga paciento šeimos nariai.
Bronchektazinė liga
Pasireiškia nuolatiniu pūlingų gleivių (sekreto) kaupimusi bronchuose, nebeišnykstamu bronchų sienelės pažeidimui ir spindžio išsiplėtimu. Ūminės ligos formos nėra. Šios ligos atsiradimą lemia daugelis veiksnių, svarbiausi yra nevisaverčiai bronchai (gali būti susilpnėjusi, praradusi elastingumą bronchų sienelė) ir kvėpavimo takų infekcijos. Bronchektazine liga dažniausiai serga jauni žmonės, tačiau paprastai ji prasideda jau vaikystėje ar net kūdikystėje (persirgus ūmiomis kvėpavimo takų ligomis). Vyrai šia liga serga dažniau negu moterys. Palankias sąlygas bronchektazinei ligai atsirasti sudaro rūkymas, alkoholizmas, dažni peršalimai, buvimas dulkėtoje aplinkoje.
 

Kuo lėtinė ligos forma skiriasi nuo ūminės?


Ūminis bronchitas paprastai susijęs su virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, bet jį gali sukelti ir bakterijos, taip pat alerginės reakcijos ar į kvėpavimo takus įkvėptos juos dirginančios dujos bei cheminės medžiagos, imuniteto nusilpimas, įvairūs negalavimai, stresas, badavimas. Sergant bronchitu, bronchų gleivinė išburksta ir gamina labai daug gleivių. Tai trumpalaikis laikinas sutrikimas, skirtingai nei lėtinis bronchitas, kuris sukelia lėtinį tolesnį bronchų pažeidimą. Ūminis bronchitas trunka iki 2 sav. Dažniausia ūminio bronchito komplikacija – plaučių uždegimas. Bronchitas dažniau tampa lėtinis, ypač jei žmogus nusilpęs nuo kitų ligų, gyvena sveikatai žalingoje aplinkoje.
Ūminio bronchito metu kosulys pirmosiomis dienomis būna sausas, vėliau ligonis iškosti gleivingų ar gleivingai pūlingų skreplių. O lėtiniam bronchitui būdingas stiprėjantis kosulys: ligos pradžioje kosima ir skrepliuojama rytais, vėliau ir dieną, kosulys stiprėja, tampa varginantis, kartais ima trūkti oro. Ligonį vargina dusulys, stiprėjantis po fizinio krūvio, įkvėpus šalto oro, skausmas už krūtinkaulio, karščiavimas iki 38°C. Be to, vargina viršutinių kvėpavimo takų simptomai – sloga, čiaudulys, gerklės skausmas, balso užkimimas.
Ūminio ir lėtinio bronchito gydymas praktiškai nesiskiria, nes lėtinis bronchitas gydomas tik paūmėjimo metu. Gydant sergantį ūminiu bronchitu svarbiausia apsaugoti jį nuo pakartotino peršalimo. Esant aukštai temperatūrai, skiriami kūno temperatūrą mažinantys vaistai; sausam kosuliui malšinti vartojami kosulį slopinantys vaistai; skrepliuojant pūlingais skrepliais, esant tirštam, tąsiam bronchų sekretui – atsikosėjimą skatinantys vaistai mukolitikai. Antibiotikai skiriami esant užsitęsusiam karščiavimui, skrepliuojant pūlingais skrepliais.
Gydytojas, įvertinęs situaciją, sprendžia ar skirti antibakterinį gydymą. Savarankiškai gydytis pačiam antibiotikais nereikėtų.
Dažniausiai lėtinio bronchito eiga daugelį metų būna stabili. Jei liga dažnai paūmėja, gali išsivystyti bronchektazinė liga. Rečiau komplikuojasi lėtine obstrukcine plaučių liga, lėtine plautine širdimi, kvėpavimo nepakankamumu.
Šių ligų profilaktikai patariama vengti peršalimo, nešvaraus dulkėto oro, nerūkyti, grūdinti organizmą, pakankamai ilsėtis, vartoti vitaminingą maistą, skiepytis nuo gripo. Esant dažniems bronchitams, patartina pneumokokinė vakcinacija.
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL)
Nėra vienareikšmio atsakymo, kodėl vieni žmonės suserga LOPL, o kiti ne. Pagrindinis šios ligos rizikos veiksnys – rūkymas. 90 proc. sergančiųjų LOPL – aktyviai arba pasyviai rūkantys. Nors oro užterštumo vaidmuo nėra aiškus, bet, manoma, kad ir jis turi įtakos sergamumui šia liga. Profesinės dulkės ir chemikalai (garai, dirgikliai, dūmai), esant intensyviam ir ilgam kontaktui, gali sukelti LOPL, nesvarbu, rūko žmogus ar ne. Manoma, kad yra genetinis šios ligos polinkis. O kvėpavimo takų infekcijos, persirgtos kūdikystėje ir vaikystėje, turi reikšmės LOPL atsiradimui vyresniame amžiuje. LOPL neretai pasireiškia po gripo, kitų virusinių infekcijų, plaučių uždegimo.
Bendras patarimas, kuris tinka norintiesiems išvengti plaučių ligų, – tai tinkama profilaktika. nes tik jos metu galima užkirsti ligai kelią. O profilaktika gali būti įvairi: tai pasivaikščiojimai gryname ore, kasdieninė fizinė mankšta, organizmo grūdinimas, vakcinacijos.

 

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai