Plaučių ligų gydymo naujienos

Plaučių ligos tampa vis aktualesnės ne tik Lietuvos, bet ir visame pasaulyje, nes, deja, nemažėja rūkančiųjų skaičius, be to, greitėja gyvenimo tempas, didėja aplinkos užterštumas ir pan. Lapkričio mėnuo simboliškai minimas kaip „plaučių ligų mėnuo“, nes lapkričio 19-oji yra Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) diena, visas lapkričio mėnuo skirtas ir plaučių vėžiui. Apie plaučių ligas šį kartą kalbiname Kauno medicinos universiteto klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinikos docentą Kęstutį MALAKAUSKĄ.
 

Kokios plaučių ligos dabar „pirmauja“ Lietuvoje, palyginti su tomis, kurios buvo prieš 10-20 metų?


Neabejotinai dabar daugiausia serga lėtinėmis plaučių ligomis – lėtine obstrukcine plaučių liga ir astma. Smarkiai padaugėjo ir plaučių vėžio atvejų, palyginti su statistika prieš 10 metų. Tačiau tą padidėjimą labiau siečiau su pagerėjusiomis diagnostikos galimybėmis. Deja, pradinių stadijų plaučių vėžys diagnozuojamas tik apie 20 proc. pacientų, nors kasmet nustatoma apie 1500 naujų plaučio vėžio atvejų. Tebelieka aktuali problema ir plaučių tuberkuliozė – kasmet nustatoma apie 2500 naujų atvejų, ypač kelia nerimą tai, kad dažnai tai būna jau ir vaistams atsparios tuberkuliozės formos.
 

Kuo „ypatinga“ LOPL, kad jai paminėti yra netgi atskira Pasaulinė diena?


Šią ligą galėčiau išskirti iš kitų dėl to, kad ji yra vienintelė lėtinė liga pasaulyje, mirštamumas nuo kurios didėja. Lietuvoje dabar ji yra penktoje vietoje, tačiau, esant tokiai nepalankiai tendencijai, greitu laiku gali atsirasti ir ketvirtoje. Šios ligos gydymas tik pristabdo jos progresavimą, sušvelnina simptomus, suretina ir palengvina ligos paūmėjimus, bet, deja, ligos visiškai išgydyti neįmanoma. Todėl šios ligos lengviau išvengti nei ją gydyti. Svarbiausia – pakeisti žmonių požiūrį į savo sveikatą ir atsisakyti svarbiausio LOPL sukeliančio veiksnio – rūkymo, kuris paskutiniu metu tarp vyrų yra linkęs mažėti, tačiau yra ryški didėjimo tendencija tarp moterų. Pasaulinė LOPL diena buvo inicijuota ir kasmet minima nuo 2002 m. Šių metų pasaulinės LOPL dienos šūkis „Dūstantysis – ne bejėgis“. Šiuo šūkiu norima pabrėžti, kad dusulys ir kiti ligos simptomai nėra žmogaus fiziologinio senėjimo pasekmė, o gali būti pirmieji ligos požymiai. Kad kiekvienas rūkantysis gali sirgti LOPL ir kad jam galima padėti, jei jis kreipsis pagalbos. LOPL dienos tikslas – atkreipti visuomenės, politikų, medikų dėmesį į didėjančią LOPL grėsmę, paskatinti imtis profilaktikos priemonių kaip galima anksčiau diagnozuoti ligą, laiku ir efektyviai ją gydyti.


 

Spalio 3-7 dienomis Berlyne vyko kasmetinis Europos respiratologų sąjungos (ERS) kongresas. Kokios naujienos iš ten?


Tai yra didžiausias Europos plaučių ligų specialistų mokslinis renginys. ERS kongresų programose buvo pristatomos įvairios temos, siekiant sudominti ne tik gydytojus pulmonologus, bet ir kitų sričių specialistus, kurie domisi alerginėmis, navikinėmis, infekcinėmis kvėpavimo organų ligomis. Įdomių ir naudingų pranešimų išgirdo tiek mokslininkai, tiek gydytojai praktikai. Kongrese buvo pristatytas 4 metus vykdytas klinikinis tyrimas, kuriuo norėta įvertinti LOPL gydymo tiotropiu veiksmingumą. Taip pat pristatytas naujas plaučių emfizemos gydymo metodas – minimaliai invazinis metalinis implantas, kuris implantuojamas bronchoskopu. Implantas sumažina plaučio išsipūtimą bei pagerina plaučio audinio elastines savybes. Po tokios operacijos pacientai 3-čią parą gali keliauti į namus. Pakankamai daug dėmesio skirta obstrukcinės miego apnėjos (knarkiančių žmonių problemai, kai jie miego metu kelias minutes gali nekvėpuoti) diagnostikos ir gydymo tobulinimui. Mano nuomone, dar vienas įdomus pranešimas, kuris turėtų būti aktualus ir Lietuvai, buvo skaitomas apie atsparią gydymui tuberkuliozę. Italijos ir Vokietijos tyrėjai pristatė naują vaistą, kuris, kaip tikimasi, ateityje padės pagerinti tuberkuliozės gydymo sėkmę.
 

Kokių dar naujovių siekiama įgyvendinti Kauno medicinos universiteto klinikose pulmonologijos srityje?


KMUK Pulmonologijos ir imunologijos klinikoje šiandien atliekami pagrindiniai diagnostiniai tyrimai – plaučių funkcijos detalus ištyrimas, įskaitant ir krūvio tolerancijos mėginius, invaziniai bronchologiniai tyrimai, gelbstintys plaučių vėžio, intersticinių plaučių ligų diagnostikoje, kurie anksčiau buvo įmanomi tik chirurginės operacijos būdu, kvėpavimo sutrikimų miego metu įvertinimas Miego laboratorijoje. Norėčiau pasidžiaugti, kad klinikoje yra atliekami kosulio tyrimai – tokio pobūdžio centrų pasaulyje galima suskaičiuoti ant rankos pirštų. Turime visas galimybes sėkmingai gydyti ne tik „įprastas“, bet ir sunkias bei retas plaučių ligas, kai reikalingas kelių specialybių gydytojų profesionalų sprendimas. Pavyzdžiui, Kauno universitetinėse klinikose pirmą kartą Baltijos šalyse atlikta plaučių transplantacijos operacija. Tai įvyko prieš 1,5 metų. Šiuo metu jau yra atliktos trys plaučių transplantacijos, ir visos yra sėkmingos. Tai suteikia net beviltiškiems ligoniams normalaus gyvenimo galimybę. Galiu drąsiai teigti, kad šiandien mūsų klinika visiškai atitinka vadinamuosius „vakarietiškus“ tokio pobūdžio klinikoms keliamus reikalavimus ne tik technologine prasme, bet ir gydytojų pulmonologų pasirengimo lygiu.
 

Kokios yra pagrindinės profilaktikos priemonės, kovojant prieš plaučių ligas apskritai? Ar matote didelių skirtumų tarp dabartinių diagnostikos ir gydymo rekomendacijų ir tų, kurios buvo siūlomos prieš dešimtmetį?


Kai kurie principai, ypač ligų profilaktikos, nesikeičia jau daugelį metų, pvz., nerūkyti (rūkymas išlieka pagrindiniu plaučių vėžio ir LOPL rizikos veiksniu), taip pat visavertiškai maitintis, palaikyti tinkamą kūno svorį, vengti kvėpavimo sistemos dirgiklių. Ko gero, išvengti aplinkos užterštumo ir nulemtų genetinių veiksnių nebepavyks. Drįsčiau teigti, kad dabar visuomenė daugiau domisi savo sveikata, stengiasi išsiaiškinti negalavimų priežastis, nes daugiau yra prieinamos informacinės medžiagos (įvairūs medicininiai žurnalai, internetas ir kt.), o tai labai sveikintinas dalykas, nes pacientai vis dažniau ateina pas gydytoją „pasiskaitę“, pasidomėję, kokį gydymo metodą ar vaistą jam galėtume skirti. Tuo tarpu diagnostikos, medikamentinio ar net chirurginio gydymo galimybės, kaip ir visame pasaulyje, labai pažengusios į priekį.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai