Apie ligą praneša… kaulo lūžis

Osteoporoze serga 10–12 proc. visų gyventojų. Manoma, kad Lietuvoje šia liga serga apie 250 000 žmonių. Osteoporozė dažniausiai vargina vyresnio amžiaus moteris. Kaulų išretėjimas grėsmingas tuo, kad moteris nejaučia jokių simptomų, jai nieko neskauda ir net nemaudžia... O, vieną dieną nestipriai susitrenkus ar net savaime, įvyksta rimtas lūžis. Osteoporozinio lūžio grėsmė iškyla daugiau kaip trečdaliui vyresnio amžiaus moterų, įžengusių į menopauzinį amžių. Būtent kaulo lūžis tampa blogiausiu šios ligos pranašu. Šiaulių ligoninės gydytoja endokrinologė Aušra SIRUTAVIČIENĖ atsako į klausimus apie osteoporozę.
 

Kas vyksta moters organizme menopauzės periodu? Ar šis laikas palankus kaulų retėjimo ligai – osteoporozei – vystytis?


Visiems žmonėms kaulų mineralinis tankis mažėja nuo 27–30 metų. Apie 1 proc. per metus. Moterims kaulai retėja sparčiau: 2–4 proc. per metus. O ypač sparčiai kaulai retėja po menopauzės – 5–10 proc. per metus. Literatūroje randama duomenų, kad per metus iš 100 tūkstančių gyventojų dėl osteoporozės įvyksta 117 kaulų lūžių. Vienas osteoporozinis slankstelio lūžis 5 kartus padidina kito slankstelio lūžimo riziką, nes pasikeičia svorio centras. Įvykus šlaunikaulio osteoporoziniam lūžiui, per pirmus 6 mėnesius miršta 1 ligonis iš 5, o 2 lieka invalidai. Tai rodo šios tylios ligos, kuriai vystytis menopauzės periodas ypač palankus, grėsmingumą.
 

Moterims atrodo, kad osteoporozė sutampa su menopauze. Kaip ši liga susijusi su šiuo moters gyvenimo periodu?


Menopauzės metu moters organizme sumažėja estrogenų kiekis. Estrogenai slopina kaulą ardančių ląstelių osteoklastų veiklą, todėl estrogenų sumažėjimas ir nulemia osteoporozės progresavimą. Be to, po menopauzės moterys tampa mažai fiziškai aktyvios, lėtinės virškinamojo trakto ligos sumažina įvairių medžiagų, tarp jų ir kalcio bei vitamino D, pasisavinimą, rezorbciją.
 

Ar galima būtų išskirti moterų grupes, kurioms yra didesnė rizika susirgti osteoporoze?


Taip. Didesnė rizika sirgti osteoporoze yra žemo ūgio smulkaus kūno sudėjimo moterims, kurių ploni kaulai. Taip pat dažniau osteoporozė išsivysto toms, kurioms pasireiškia vėlyvas lytinis brendimas, ankstyva menopauzė, menstruacinio ciklo sutrikimai, nevaisingumas, kiaušidžių pašalinimas iki 45 metų amžiaus.
 

Osteoporozę skatina:


· nepakankama ir nesveika mityba,
· kalcio, vitamino D trūkumas maiste,
· gausus kavos, gazuotų gėrimų vartojimas,
· rūkymas,
· piktnaudžiavimas alkoholiu.
Susirgti osteoporoze labiau rizikuoja nesportuojančios, mažą fizinį krūvį turinčios moterys. Osteoporozę skatina tokios ligos, kaip hipertirozė, hiperparatireozė, Kušingo liga, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, skrandžio operacijos ir kt. Taip pat žinoma, kad osteoporozės vystymąsi greitina kai kurie medikamentai: gliukokortikoidai, kai kurie antiepilepsiniai vaistai, aliuminio turintys vaistai, rūgštingumą mažinantys vaistai, skydliaukės hormonai, heparinas.
 

Kaip moteris galėtų apsisaugoti nuo osteoporozės dar iki menopauzės pradžios?


Norint išvengti osteoporozės, pirmiausia reikėtų pasistengti, vaizdžiai sakant, užauginti kuo didesnę kaulinę masę brendimo periodu. Tą garantuotų subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas. Jei yra ginekologinių negalavimų iki menopauzės, būtina juos šalinti, kartais tenka naudoti pakeičiamąją hormonų terapiją, kad išliktų pakankamas estrogenų kiekis kraujyje.


 

Kaip save stebėti menopauzės periodu? Ar gali moteris pati pajusti osteoporozės simptomus? Ar apie tai sužinoma tik tada, kai lūžta kaulai?


PSAO 1993m. osteoporozę paskelbė „tyliąja epidemija“. Tai reiškia, kad moteris nejaučia, kaip retėja jos kaulai. Ir iš tiesų simptomai pasireiškia tik tada, kai jau įvyksta ligos komplikacija – kaulo lūžis. Klinikinėje praktikoje teko stebėti, kad ir neįvykus kaulo lūžiui dėl osteoporozės, kai kurios pacientės nurodė, kad, vartojant medikamentus, sumažėjo maudžiantys kaulų skausmai. Tačiau tai būdinga tikrai ne visoms. Kai kurios moterys skundžiasi raumenų silpnumu, mėšlungiu, kojų prakaitavimu.
Jeigu ūgis sumažėja daugiau nei dviem centimetrais, verta išsitirti, ar moteris neserga osteoporoze.
 

Koks turėtų būti moters gyvenimo būdas, kad ji apsisaugotų nuo osteoporozės?


Kadangi negalime pakeisti savo lyties, savo genetinio kodo, belieka sportuoti, vartoti pakankamą kalcio, vitamino D, kitų mikroelementų kiekį, nepamiršti apie rūkymo, alkoholio žalą, rūpintis savo lytine sveikata.
 

Jeigu jau yra nustatyta diagnozė, ar galima tikėtis, kad medikamentai padės išvengti lūžių?


Taip. Yra atlikta daug tyrimų, kurie įrodo osteoporozei gydyti skirtų medikamentų veiksmingumą. Jie skirstomi į dvi pagrindines grupes:
1. Kaulų ardymą lėtinantys medikamentai:
a. stroncio ranelatas
b. bisfosfonatai
c. estrogenai
d. SERM
e. kalcis ir vitaminas D
2. Kaulo formavimąsi skatinantys medikamentai:
a. stroncio ranelatas
b. teriparatidas
 

Abiejose grupėse paminėjote stroncio ranelatą. Koks tai vaistas, kokios jo savybes leidžia turėti tokį dvejopą poveikį ir kokiais atvejais gydytojas jo gali skirti?


Kaulas – gyvas organas. Jis nuolat atsinaujina, kaulą ardančios ląstelės osteoklastai nuolat ardo kaulą, o kaulą atkuriančios ląstelės osteoblastai dalyvauja naujo kaulo formavimesi. Postmenopauzės periodu silpnėja osteoblastų veikla, kaulas nespėja atsistatyti, todėl ir progresuoja osteoporozė.
Medikamento poveikis priklauso nuo jo cheminės sudėties. Osteoporozei gydyti skirtų vaistų grupes vienija tai, kad visi jie vienu ar kitu mechanizmu slopina osteoklastų veiklą. Stroncio ranelato (vaistinėse jis parduodamas Protelos pavadinimu) ypatybė ta, kad jis turi dvejopą poveikį, t.y ne tik slopina osteoklastų, bet dar ir skatina osteoblastų veiklą ir tokiu būdu skatina kaulo atsinaujinimą. Tai lemia vaisto efektyvumą mažinant lūžių riziką.
Kokio medikamento ligonei paskirti, sprendžia gydantis gydytojas, įvertinęs pacientės amžių, virškinamojo trakto būklę, gyvenimo būda bei kitus veiksnius.
Tikrąjį gydymo poveikį atspindėtų spaudimo mėginys, kai stuburo slankstelis spaudžiamas iš abiejų pusių ir stebima, kokią spaudimo jėgą jis atlaiko. Klinikinėje praktikoje tokio tyrimo atlikti neįmanoma, todėl apie gydymo veiksmingumą galime spręsti tik iš pakartotinių kaulų mineralinio tankio tyrimo rezultatų palyginimo. Jie ne visada atspindi esmę. Šiuo mertu osteoporozė pradedama gydyti, kai T lygmuo yra mažesnis nei -2,5. Tačiau norėčiau pasakyti, kad labai pritariu doc. Aleknos nuomonei, kuri teigia, kad „ginklas tiesiog išmušamas mums iš rankų.
Negalime gydyti taip, kaip mokame.“ Tai reiškia, kad osteoporozę gydyti reikėtų, kai:
T lygmuo <–2,0 ir nėra rizikos veiksnių.
T lygmuo <–1,5 , yra vienas ar daugiau kaulų lūžių rizikos veiksnių.
Vartojant 7,5mg prednizolono (ar adekvačią kito gliukokortikoido dozę) ilgiau kaip tris mėnesius.
Manau, kad osteoporozę pradedame gydyti per vėlai ir gydome per trumpai. Būtina šviesti visuomenę, kad ji, o ypač moterys, žinotų apie šią tylią, grėsmingą ligą, iki menopauzės stengtųsi stabdyti jos vystymąsi, prasidėjus menopauzei, išsitirtų kaulų mineralinį tankį ir atsižvelgdamos į jo rodiklius, užsiimtų profilaktika arba adekvačiu gydymu.  

Moterims atrodo, kad osteoporozė sutampa su menopauze. Kaip ši liga susijusi su šiuo moters gyvenimo periodu?


Menopauzės metu moters organizme sumažėja estrogenų kiekis. Estrogenai slopina kaulą ardančių ląstelių osteoklastų veiklą, todėl estrogenų sumažėjimas ir nulemia osteoporozės progresavimą. Be to, po menopauzės moterys tampa mažai fiziškai aktyvios, lėtinės virškinamojo trakto ligos sumažina įvairių medžiagų, tarp jų ir kalcio bei vitamino D, pasisavinimą, rezorbciją.
 

Ar galima būtų išskirti moterų grupes, kurioms yra didesnė rizika susirgti osteoporoze?


Taip. Didesnė rizika sirgti osteoporoze yra žemo ūgio smulkaus kūno sudėjimo moterims, kurių ploni kaulai. Taip pat dažniau osteoporozė išsivysto toms, kurioms pasireiškia vėlyvas lytinis brendimas, ankstyva menopauzė, menstruacinio ciklo sutrikimai, nevaisingumas, kiaušidžių pašalinimas iki 45 metų amžiaus.
 

Osteoporozę skatina:


· nepakankama ir nesveika mityba,
· kalcio, vitamino D trūkumas maiste,
· gausus kavos, gazuotų gėrimų vartojimas,
· rūkymas,
· piktnaudžiavimas alkoholiu.
Susirgti osteoporoze labiau rizikuoja nesportuojančios, mažą fizinį krūvį turinčios moterys. Osteoporozę skatina tokios ligos, kaip hipertirozė, hiperparatireozė, Kušingo liga, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, skrandžio operacijos ir kt. Taip pat žinoma, kad osteoporozės vystymąsi greitina kai kurie medikamentai: gliukokortikoidai, kai kurie antiepilepsiniai vaistai, aliuminio turintys vaistai, rūgštingumą mažinantys vaistai, skydliaukės hormonai, heparinas.
 

Kaip moteris galėtų apsisaugoti nuo osteoporozės dar iki menopauzės pradžios?


Norint išvengti osteoporozės, pirmiausia reikėtų pasistengti, vaizdžiai sakant, užauginti kuo didesnę kaulinę masę brendimo periodu. Tą garantuotų subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas. Jei yra ginekologinių negalavimų iki menopauzės, būtina juos šalinti, kartais tenka naudoti pakeičiamąją hormonų terapiją, kad išliktų pakankamas estrogenų kiekis kraujyje.
 

Kaip save stebėti menopauzės periodu? Ar gali moteris pati pajusti osteoporozės simptomus? Ar apie tai sužinoma tik tada, kai lūžta kaulai?


PSAO 1993m. osteoporozę paskelbė „tyliąja epidemija“. Tai reiškia, kad moteris nejaučia, kaip retėja jos kaulai. Ir iš tiesų simptomai pasireiškia tik tada, kai jau įvyksta ligos komplikacija – kaulo lūžis. Klinikinėje praktikoje teko stebėti, kad ir neįvykus kaulo lūžiui dėl osteoporozės, kai kurios pacientės nurodė, kad, vartojant medikamentus, sumažėjo maudžiantys kaulų skausmai. Tačiau tai būdinga tikrai ne visoms. Kai kurios moterys skundžiasi raumenų silpnumu, mėšlungiu, kojų prakaitavimu.
Jeigu ūgis sumažėja daugiau nei dviem centimetrais, verta išsitirti, ar moteris neserga osteoporoze.
 

Koks turėtų būti moters gyvenimo būdas, kad ji apsisaugotų nuo osteoporozės?


Kadangi negalime pakeisti savo lyties, savo genetinio kodo, belieka sportuoti, vartoti pakankamą kalcio, vitamino D, kitų mikroelementų kiekį, nepamiršti apie rūkymo, alkoholio žalą, rūpintis savo lytine sveikata.
 

Jeigu jau yra nustatyta diagnozė, ar galima tikėtis, kad medikamentai padės išvengti lūžių?


Taip. Yra atlikta daug tyrimų, kurie įrodo osteoporozei gydyti skirtų medikamentų veiksmingumą. Jie skirstomi į dvi pagrindines grupes:
1. Kaulų ardymą lėtinantys medikamentai:
a. stroncio ranelatas
b. bisfosfonatai
c. estrogenai
d. SERM
e. kalcis ir vitaminas D
2. Kaulo formavimąsi skatinantys medikamentai:
a. stroncio ranelatas
b. teriparatidas
 

Abiejose grupėse paminėjote stroncio ranelatą. Koks tai vaistas, kokios jo savybes leidžia turėti tokį dvejopą poveikį ir kokiais atvejais gydytojas jo gali skirti?


Kaulas – gyvas organas. Jis nuolat atsinaujina, kaulą ardančios ląstelės osteoklastai nuolat ardo kaulą, o kaulą atkuriančios ląstelės osteoblastai dalyvauja naujo kaulo formavimesi. Postmenopauzės periodu silpnėja osteoblastų veikla, kaulas nespėja atsistatyti, todėl ir progresuoja osteoporozė.
Medikamento poveikis priklauso nuo jo cheminės sudėties. Osteoporozei gydyti skirtų vaistų grupes vienija tai, kad visi jie vienu ar kitu mechanizmu slopina osteoklastų veiklą. Stroncio ranelato (vaistinėse jis parduodamas Protelos pavadinimu) ypatybė ta, kad jis turi dvejopą poveikį, t.y ne tik slopina osteoklastų, bet dar ir skatina osteoblastų veiklą ir tokiu būdu skatina kaulo atsinaujinimą. Tai lemia vaisto efektyvumą mažinant lūžių riziką.
Kokio medikamento ligonei paskirti, sprendžia gydantis gydytojas, įvertinęs pacientės amžių, virškinamojo trakto būklę, gyvenimo būda bei kitus veiksnius.
Tikrąjį gydymo poveikį atspindėtų spaudimo mėginys, kai stuburo slankstelis spaudžiamas iš abiejų pusių ir stebima, kokią spaudimo jėgą jis atlaiko. Klinikinėje praktikoje tokio tyrimo atlikti neįmanoma, todėl apie gydymo veiksmingumą galime spręsti tik iš pakartotinių kaulų mineralinio tankio tyrimo rezultatų palyginimo. Jie ne visada atspindi esmę. Šiuo mertu osteoporozė pradedama gydyti, kai T lygmuo yra mažesnis nei -2,5. Tačiau norėčiau pasakyti, kad labai pritariu doc. Aleknos nuomonei, kuri teigia, kad „ginklas tiesiog išmušamas mums iš rankų.
Negalime gydyti taip, kaip mokame.“ Tai reiškia, kad osteoporozę gydyti reikėtų, kai:
T lygmuo <–2,0 ir nėra rizikos veiksnių.
T lygmuo <–1,5 , yra vienas ar daugiau kaulų lūžių rizikos veiksnių.
Vartojant 7,5mg prednizolono (ar adekvačią kito gliukokortikoido dozę) ilgiau kaip tris mėnesius.
Manau, kad osteoporozę pradedame gydyti per vėlai ir gydome per trumpai. Būtina šviesti visuomenę, kad ji, o ypač moterys, žinotų apie šią tylią, grėsmingą ligą, iki menopauzės stengtųsi stabdyti jos vystymąsi, prasidėjus menopauzei, išsitirtų kaulų mineralinį tankį ir atsižvelgdamos į jo rodiklius, užsiimtų profilaktika arba adekvačiu gydymu.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai