Įveikime kosulį. Padedame pasirinkti

Žiemą, atšalus orams, daug dažniau sergama viršutinių (ypač vaikams) bei apatinių kvėpavimo takų infekcijomis, kurių vienas dažniausių simptomų yra kosulys. Jis yra apsauginis mechanizmas, šalinantis bronchų sekretą ir įkvėptas daleles iš kvėpavimo takų.
 

Išskiriamos 2 kosulio rūšys:


1.) Neproduktyvus, sausas kosulys, jo metu neatsikosima; neretai pasireiškia virusinės kvėpavimo infekcijos pradžioje.
2.) Produktyvus, drėgnas kosulys – atkosėjami skrepliai, su kuriais iš kvėpavimo takų pašalinami ligos sukėlėjai, tai padeda išvengti plaučių uždegimo.
 

Nemedikamentinės priemonės


Patartina gerti daug skysčių (sultys, šilta arbata su citrina, mineralinis vanduo (suaugusiems)), atsikosėjimą lengvinančių vaistažolių arbatų (čiobrelių, aviečių stiebelių, liepžiedžių).
Patalpas patartina vėdinti ir drėkinti, jei jose sausa.
Judėjimas, t.y. padėties keitimas, padeda atsikosėti. Todėl nereikia ilgai gulėti vienodoje padėtyje, naudingiau pasivartyti – pagulėti ant vieno, ant kito šono, ant nugaros, paskui ant pilvo. Vaikams reikia leisti judėti tiek, kiek jie nori. Reikia nepamiršti nuolat keisti kūdikių bei mažų vaikų padėtį (dažnai panešioti ir kt.).
Patartina pagalvėmis pakelti galvą aukščiau, kad palengvėtų išskyrų nutekėjimas iš viršutinių kvėpavimo takų.
Naudingas vibruojamasis krūtinės ląstos masažas (vaikams tik paskyrus gydytojui). Suaugusiesiems atsargiai delno briauna pastuksenti per nugarą nuo apačios į viršų delnais sugriebiant odą ir pakratant. Jis yra veiksmingas esant drėgnam kosuliui, kai sunkiai atkosima.
Sausą kosulį paversti drėgnu padėtų garų inhaliacijos su vaistažolėmis (čiobreliai, šalpusnio žiedai) ir jų eteriniais aliejais (eukalipto), trukmė 3–10 min.
Naudingos kojų vonelės (iki blauzdų, vandens temperatūra 37–42oC, galima įdėti druskos ar garstyčių miltelių), trukmė 10–20 min. Po to kojos sausai nušluostomos ir apmaunamos vilnonėmis kojinėmis.
Veiksmingas sausas ar drėgnas šildomasis kompresas ant krūtinės (nekarščiuojant, kambario temperatūrai esant ne žemesnei nei 20oC).


Vaikus reikia aprengti šiltai, bet negalima leisti suprakaituoti. Naudinga pasivaikščioti gryname ore, jei vaikas nekarščiuoja ir gerai kvėpuoja pro nosį.
 

Vaistų vartojimo ypatumai


Naudinga pavartoti augalinių atsikosėjimą lengvinančių sirupų (su gebenės lapų, čiobrelių, gysločio ekstraktais) ir tepti krūtinę bronchų spazmus atpalaiduojančiais augaliniais aliejiniais tepalais.
Ledinukai (su mentoliu, islandinės kerpenos pastilės) numalšina gerklės kutenimą.
Vaistai nuo kosulio skirstomi į atsikosėjimą lengvinančius (mukolitikai) bei kosulį slopinančius.
Esant produktyviam kosuliui (kai skreplių daug, jie tąsūs, gleivingi), yra vartojami mukolitikai, nes jie stimuliuoja bronchų liaukų sekreciją, aktyvina virpamojo epitelio judesius, skystina skreplius. Vartojant jų per daug ar neteisingai pasirinkus, pablogėja atsikosėjimas, o neretai pasunkėja ir kvėpavimas.
Jei kosulys yra sausas, sekreto nėra, gali būti gydoma kosulį slopinančiais vaistais. Jie būna centrinio ir periferinio poveikio. Centrinio veikimo kosulį slopinantys vaistai mažina padidėjusio kosulio centro aktyvumą, periferinio – slopina periferinių kvėpavimo organų sričių kosulį provokuojančius dirginimo impulsus. Dar skirstomi į narkotinius ir nenarkotinius. Kadangi kosulys – „plaučių sarginis šuo”, šių preparatų skiriama tuomet, kai kosulys sausas ir varginantis, sukelia aštrius krūtinės skausmus, didelį diskomfortą, trukdo miegoti. Dėl jų vartojimo reikia pasitarti su gydytoju.
Jeigu kosulys suaugusiajam, taikant nemedikamentinį gydymą bei vartojant vaistų, nepraeina per 7 dienas, būtina kreiptis į gydytoją. Jei kosti vaikas ar suaugusiems pasireiškia be peršalimo simptomų, pablogėjus bendrai būklei (nemažėjant karščiavimui, atkosint gausiai gelsvai žalsvų skreplių), rūkantiems, sergantiems lėtinėmis ligomis (pvz., bronchų astma), reikėtų nepradėti gydytis patiems, iš karto kreiptis į gydytoją.
 

Nemedikamentinės priemonės


Patartina gerti daug skysčių (sultys, šilta arbata su citrina, mineralinis vanduo (suaugusiems)), atsikosėjimą lengvinančių vaistažolių arbatų (čiobrelių, aviečių stiebelių, liepžiedžių).
Patalpas patartina vėdinti ir drėkinti, jei jose sausa.
Judėjimas, t.y. padėties keitimas, padeda atsikosėti. Todėl nereikia ilgai gulėti vienodoje padėtyje, naudingiau pasivartyti – pagulėti ant vieno, ant kito šono, ant nugaros, paskui ant pilvo. Vaikams reikia leisti judėti tiek, kiek jie nori. Reikia nepamiršti nuolat keisti kūdikių bei mažų vaikų padėtį (dažnai panešioti ir kt.).
Patartina pagalvėmis pakelti galvą aukščiau, kad palengvėtų išskyrų nutekėjimas iš viršutinių kvėpavimo takų.
Naudingas vibruojamasis krūtinės ląstos masažas (vaikams tik paskyrus gydytojui). Suaugusiesiems atsargiai delno briauna pastuksenti per nugarą nuo apačios į viršų delnais sugriebiant odą ir pakratant. Jis yra veiksmingas esant drėgnam kosuliui, kai sunkiai atkosima.
Sausą kosulį paversti drėgnu padėtų garų inhaliacijos su vaistažolėmis (čiobreliai, šalpusnio žiedai) ir jų eteriniais aliejais (eukalipto), trukmė 3–10 min.
Naudingos kojų vonelės (iki blauzdų, vandens temperatūra 37–42oC, galima įdėti druskos ar garstyčių miltelių), trukmė 10–20 min. Po to kojos sausai nušluostomos ir apmaunamos vilnonėmis kojinėmis.
Veiksmingas sausas ar drėgnas šildomasis kompresas ant krūtinės (nekarščiuojant, kambario temperatūrai esant ne žemesnei nei 20oC).
Vaikus reikia aprengti šiltai, bet negalima leisti suprakaituoti. Naudinga pasivaikščioti gryname ore, jei vaikas nekarščiuoja ir gerai kvėpuoja pro nosį.
 

Vaistų vartojimo ypatumai


Naudinga pavartoti augalinių atsikosėjimą lengvinančių sirupų (su gebenės lapų, čiobrelių, gysločio ekstraktais) ir tepti krūtinę bronchų spazmus atpalaiduojančiais augaliniais aliejiniais tepalais.
Ledinukai (su mentoliu, islandinės kerpenos pastilės) numalšina gerklės kutenimą.
Vaistai nuo kosulio skirstomi į atsikosėjimą lengvinančius (mukolitikai) bei kosulį slopinančius.
Esant produktyviam kosuliui (kai skreplių daug, jie tąsūs, gleivingi), yra vartojami mukolitikai, nes jie stimuliuoja bronchų liaukų sekreciją, aktyvina virpamojo epitelio judesius, skystina skreplius. Vartojant jų per daug ar neteisingai pasirinkus, pablogėja atsikosėjimas, o neretai pasunkėja ir kvėpavimas.
Jei kosulys yra sausas, sekreto nėra, gali būti gydoma kosulį slopinančiais vaistais. Jie būna centrinio ir periferinio poveikio. Centrinio veikimo kosulį slopinantys vaistai mažina padidėjusio kosulio centro aktyvumą, periferinio – slopina periferinių kvėpavimo organų sričių kosulį provokuojančius dirginimo impulsus. Dar skirstomi į narkotinius ir nenarkotinius. Kadangi kosulys – „plaučių sarginis šuo”, šių preparatų skiriama tuomet, kai kosulys sausas ir varginantis, sukelia aštrius krūtinės skausmus, didelį diskomfortą, trukdo miegoti. Dėl jų vartojimo reikia pasitarti su gydytoju.
Jeigu kosulys suaugusiajam, taikant nemedikamentinį gydymą bei vartojant vaistų, nepraeina per 7 dienas, būtina kreiptis į gydytoją. Jei kosti vaikas ar suaugusiems pasireiškia be peršalimo simptomų, pablogėjus bendrai būklei (nemažėjant karščiavimui, atkosint gausiai gelsvai žalsvų skreplių), rūkantiems, sergantiems lėtinėmis ligomis (pvz., bronchų astma), reikėtų nepradėti gydytis patiems, iš karto kreiptis į gydytoją.

 

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai