Yra dvi hipotezės apie šalčio alergijos priežastis. Vieni mano, kad tai netikroji, arba pseudoalergija, kai šaltis, kaip fizinis reiškinys, sukelia imuninėse ląstelėse tokius pokyčius, dėl kurių atsiranda klinikinių ligos požymių.
Kita teorija tvirtina, kad vis dėlto organizme vyksta tikroji alerginė reakcija, susidaro gynybiniai mechanizmai – antikūnai, antigenai, taigi iš esmės viskas vyksta taip pat, kaip ir pirmuoju atveju, skiriasi tik pati pradžia.
Šalčio alergija nėra labai dažna alerginė liga – ja serga tik keli procentai gyventojų. Bet tai yra jaunų žmonių liga, ja dažniausiai sergama nuo paauglystės iki 25–30 metų.
Pavojinga tai, kad tam tik-romis aplinkybėmis šalčio alergija kelia grėsmę gyvybei. Ypač, jeigu sergantysis nesilaiko gydytojo nurodymų, neįvertina ligos rimtumo ir, pavyzdžiui, maudosi šaltame vandenyje, nors jam to daryti negalima.
Blogiausia sergančiųjų šia alergija būklė būna tada, kai oras šaltas ir drėgnas. Kitas ligos paūmėjimo laikotarpis būna vasarą, kai žmonės maudosi šaltame vandenyje, ypač šaltoje jūroje.
Dar blogiau, kai sergantysis alergija šalčiui nardo. Išlipus į krantą jam būna silpna, svaigsta galva, niežti visą kūną, kartais net apalpsta, tad gali tekti kviesti greitąją pagalbą.
Sergančio alergija šalčiui žmogaus kūno vietoje, kurią palietė, tarkim, šalti vandens lašai, po kelių minučių atsiranda raudonų niežtinčių pūkšlių, oda patinsta, atrodo kaip sudilginta, todėl liga dar vadinama dilgėline.
Išbėrimų gali būti ant viso kūno, bet dažniausiai jų atsiranda atvirose kūno vietose – ant rankų, veido, kaklo.
Požymiai ypač pasireiškia atšylant, pavyzdžiui, įėjus į patalpą iš šalto lauko. Vieniems ligoniams būna tik dilgėlinė, kitiems ji pasireiškia kartu su vadinamąja Kvinkės edema, t.y. atsiranda ir patinimų. Gali ištinti liežuvis, gerklos, prikimti balsas, pasidaro sunku kvėpuoti, atsiranda dusulys. Tai jau net tik odos, bet ir gleivinių pažeidimas. Sutinus kvėpavimo takų gleivinei, žmogus gali uždusti.
Jei ištinsta virškinamojo trakto, žarnyno gleivinė, pavyzdžiui, išgėrus šalto gėrimo ar suvalgius šalto maisto, gali prasidėti pilvo skausmai, viduriavimas.
Daliai ligonių šalčio alergija pasireiškia sąnarių pažeidimu – ištinsta pirštai, prasideda pirštų sąnarių uždegimas. Bet taip atsitinka rečiau.
Sergantysis alergija šalčiui turi žinoti, ko jam reikia vengti: nesimaudyti šaltame vandenyje, dėvėti šiltas pirštines, kepurę – tiesiog saugotis šalčio.
Liga gali būti pirminė, t.y. kai jos aiški priežastis nežinoma, ir antrinė – kai ji išsivysto kaip kitų ligų požymis. Ji gali pasireikšti sergant kai kuriomis kraujo ligomis, infekcijomis, po imunoterapijos arba po bičių, vapsvų įgėlimo. Šiais atvejais reikėtų gydyti pagrindinę ligą.
Jei šalčio alergija pirminė, pirmiausia ji gydoma antros kartos antihistamininiais vaistais. Dažnai būna, kad reikia derinti kelis preparatus.
Šalčio alergijos eiga tokia, kad ji kaip atsiranda be aiškios priežasties, lygiai taip pat ir išnyksta be aiškios priežasties. Jos trukmė gali būti įvairi – nuo kelerių metų iki dešimtmečių. Tačiau ją gydyti reikia. Negalima laukti, kol liga kada nors pati praeis. Ji gali pradėti progresuoti, keisti savo formą, darytis pavojingesnė. Alergines reakcijas gali sustiprinti kai kurie vaistai, pavyzdžiui, aspirinas, taip pat ir alkoholis.
Išoriškai odą reikia tepti kremais ar tepalais, vadinamaisiais emolientais. Jų yra labai įvairių, tačiau pagrindinės sudedamosios dalys tos pačios: riebalai, drėkinamosios medžiagos, emulsikliai, konservantai. Daugelis emolientų būna papildyti kvapą ir spalvą suteikiančiomis medžiagomis. Tačiau jos gali sukelti alergiją, ypač jei oda yra jautresnė. Todėl geriau vartoti naujos kartos emolientus, kuriuose kvapų bei dažiklių visiškai nėra. Be to, jie gaminami lipidų pagrindu ir su iki minimumo sumažintu konservantų kiekiu (pvz., Excipial).
Emolientai drėkina, minkština ir saugo odą. Jei sudėtyje yra šlapalo, slopina niežėjimą, malšina uždegimą bei skatina epidermio atsinaujinimą (pvz., Excipial U lipolosjonas).
Jei reikia odą tik saugoti nuo šalčio, patariama pasirinkti tepalą, kuris padengia odos paviršių apsaugine plėvele, pvz., Excipial riebus tepalas.
Sergančio alergija šalčiui žmogaus kūno vietoje, kurią palietė, tarkim, šalti vandens lašai, po kelių minučių atsiranda raudonų niežtinčių pūkšlių, oda patinsta, atrodo kaip sudilginta, todėl liga dar vadinama dilgėline.
Išbėrimų gali būti ant viso kūno, bet dažniausiai jų atsiranda atvirose kūno vietose – ant rankų, veido, kaklo.
Požymiai ypač pasireiškia atšylant, pavyzdžiui, įėjus į patalpą iš šalto lauko. Vieniems ligoniams būna tik dilgėlinė, kitiems ji pasireiškia kartu su vadinamąja Kvinkės edema, t.y. atsiranda ir patinimų. Gali ištinti liežuvis, gerklos, prikimti balsas, pasidaro sunku kvėpuoti, atsiranda dusulys. Tai jau net tik odos, bet ir gleivinių pažeidimas. Sutinus kvėpavimo takų gleivinei, žmogus gali uždusti.
Jei ištinsta virškinamojo trakto, žarnyno gleivinė, pavyzdžiui, išgėrus šalto gėrimo ar suvalgius šalto maisto, gali prasidėti pilvo skausmai, viduriavimas.
Daliai ligonių šalčio alergija pasireiškia sąnarių pažeidimu – ištinsta pirštai, prasideda pirštų sąnarių uždegimas. Bet taip atsitinka rečiau.
Sergantysis alergija šalčiui turi žinoti, ko jam reikia vengti: nesimaudyti šaltame vandenyje, dėvėti šiltas pirštines, kepurę – tiesiog saugotis šalčio.
Liga gali būti pirminė, t.y. kai jos aiški priežastis nežinoma, ir antrinė – kai ji išsivysto kaip kitų ligų požymis. Ji gali pasireikšti sergant kai kuriomis kraujo ligomis, infekcijomis, po imunoterapijos arba po bičių, vapsvų įgėlimo. Šiais atvejais reikėtų gydyti pagrindinę ligą.
Jei šalčio alergija pirminė, pirmiausia ji gydoma antros kartos antihistamininiais vaistais. Dažnai būna, kad reikia derinti kelis preparatus.
Šalčio alergijos eiga tokia, kad ji kaip atsiranda be aiškios priežasties, lygiai taip pat ir išnyksta be aiškios priežasties. Jos trukmė gali būti įvairi – nuo kelerių metų iki dešimtmečių. Tačiau ją gydyti reikia. Negalima laukti, kol liga kada nors pati praeis. Ji gali pradėti progresuoti, keisti savo formą, darytis pavojingesnė. Alergines reakcijas gali sustiprinti kai kurie vaistai, pavyzdžiui, aspirinas, taip pat ir alkoholis.
Išoriškai odą reikia tepti kremais ar tepalais, vadinamaisiais emolientais. Jų yra labai įvairių, tačiau pagrindinės sudedamosios dalys tos pačios: riebalai, drėkinamosios medžiagos, emulsikliai, konservantai. Daugelis emolientų būna papildyti kvapą ir spalvą suteikiančiomis medžiagomis. Tačiau jos gali sukelti alergiją, ypač jei oda yra jautresnė. Todėl geriau vartoti naujos kartos emolientus, kuriuose kvapų bei dažiklių visiškai nėra. Be to, jie gaminami lipidų pagrindu ir su iki minimumo sumažintu konservantų kiekiu (pvz., Excipial).
Emolientai drėkina, minkština ir saugo odą. Jei sudėtyje yra šlapalo, slopina niežėjimą, malšina uždegimą bei skatina epidermio atsinaujinimą (pvz., Excipial U lipolosjonas).
Jei reikia odą tik saugoti nuo šalčio, patariama pasirinkti tepalą, kuris padengia odos paviršių apsaugine plėvele, pvz., Excipial riebus tepalas.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau