Apie bronchų ligas – trumpai

Bronchai – tai žmogaus apatiniai kvėpavimo takai, du „vamzdžiai“, išsiskiriantys nuo trachėjos ir einantys į plaučius. Bronchai pasidalija į skiltinius bronchus – tris dešinėje ir du kairėje pusėje. Šie savo ruožtu dalinasi toliau. Bronchiolės yra mažiausios bronchų atšakos, kurios baigiasi alveolėmis. Per bronchus įkvepiamas oras patenka į plaučių maišelius. Plonučiai bronchų gleivinės paviršiaus plaukeliai sudrėkina įkvėptą orą ir išvalo įkvėptas dulkes, poras ir bakterijas. Yra nemažai bronchų ligų. Kuo jos skiriasi ir kuo panašios?
 

Ūminis bronchitas


Tai greitai prasidedantis ir greitai praeinantis bronchų gleivinės uždegimas.
Priežastys: atsiranda dėl trachėjos ir bronchų uždegimo, kurį sukelia infekcija ar neinfekciniai veiksniai (dulkės, dūmai, cheminės medžiagos). Liga trunka mažiau nei 6 savaites. Dažniausiai susergama tuomet, kai siaučia gripas ir peršalimo ligos.
Kas serga: dažniau – miesto bei tankiai apgyvendintų vietovių gyventojai. Vyrai šiek tiek dažniau nei moterys. Liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Dažniausiai diagnozuojama vaikams iki 5 metų amžiaus.
Simptomai: kūno temperatūra gali būti įvairi – nuo normalios iki febrilios (daugiau nei 39°C). Būna kosulys, kurio metu atkosima skaidrių gelsvų ar žalsvų skreplių. Tai yra vienas pagrindinių bet ne šimtaprocentinis bronchito simptomas. Kartais skreplių neatkosima. Rūkalius gali varginti rytinis kosulys. Rūkantieji neretai jį laiko visiškai normaliu, nors taip nėra, ir nekreipia į jį dėmesio Taip pat ligoniai skundžiasi bendru negalavimu, prakaitavimu, pablogėjusiu apetitu, krūtinės spaudimo pojūčiu, švokštimu.
Ligos eiga: simptomai neretai prasideda praėjus 3–4 dienoms po viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir trunka 2–3 savaites iki pasveikimo.
Gydymo principai: labai svarbu, kad ligonis dar kartą neperšaltų. Pirmomis dienomis patartina laikytis lovos režimo. Reikia papildomai gerti daug skysčių, leidžiama vartoti nereceptinius vaistus, skystinančius skreplius, kad juos būtų lengviau iškosėti. Kosulio nereikėtų slopinti, nes tai organizmo apsauginis mechanizmas, kuriuo pašalinamas kvėpavimo takus siaurinantis sekretas. Kartais reikalingi ir antibiotikai, tačiau juos gali paskirti tiktai gydytojas, įtaręs, kad bronchitas yra bakterinės kilmės.
 

Lėtinis arba spazminis bronchitas


Tai ilgai trunkantis bronchų gleivinės uždegimas, palengva sukeliantis bronchų gleivinės atrofiją.
Priežastys: lėtiniu virsta dažnai pasikartojantis ūminis bronchitas. Pagrindinė priežastis – ilgametis rūkymas. Pagal PSO kriterijus lėtiniu laikomas toks bronchitas, kuris trunka ne mažiau kaip dvejus metus ir per juos ne mažiau kaip po 3 mėnesius ligonis kosti ir skrepliuoja.
Simptomai: liga dažniausiai prasideda vadinamuoju „rūkaliaus kosuliu“. Jis netrukus ima stiprėti, ypač fizinio krūvio metu ar patekus iš šiltos patalpos į šaltą. Atkosimos gleivės iš pradžių būna balkšvos, vėliau tampa gelsvomis arba jose net atsiranda kraujo priemaišų. Ligonis pradeda dusti, jam skauda galvą, sutrinka širdies veikla, skauda krūtinės ląstos ir pilvo raumenis. Kūno temperatūra dažniausiai išlieka normali. Po ligos paūmėjimo surandėja bronchai.
Ligos eiga: tai lėtai progresuojanti liga. Dar kartą peršalusiam ligoniui ji gali komplikuotis pneumonija.
Gydymo principai: svarbiausia pašalinti tuos veiksnius, kurie palaiko lėtinį ligos procesą: ligonis privalo mesti rūkyti, nedirbti dulkėtoje aplinkoje, kur yra skersvėjai, persikelti gyventi į palankesnio klimato zoną. Atsikosėjimą lengvinančius, bronchus plečiančius, antibakterinius vaistus tikslinga skirti tik tuomet, kai liga paūmėja.
 

Bronchinė astma (BA)


Tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kliniškai pasireiškianti dusulio ir (ar) kosulio priepuoliais.
Priežastys: dėl nuolatinio kvėpavimo takų dirginimo (alergija, tabako dūmai, infekcija) atsiradęs lėtinis bronchų uždegimas dar labiau padidina bronchų jautrumą, todėl menkiausias dirgiklis gali staigiai susiaurinti bronchų spindį. Rizika susirgti didėja, kai šeimoje yra sergančiųjų astma, žmogus serga kitomis alerginėmis ligomis (šienlige, atopiniu dermatitu, maisto alergija), dažnai serga kvėpavimo takų infekcijomis, rūko, įtakos turi oro tarša.
Kas serga: serga apie 5 proc. žmonių. Liga dažniausiai prasideda vaikystėje, pusė atvejų išryškėja iki 10 metų. Berniukai serga du kartus dažniau nei mergaitės, bet apie 30 gyvenimo metus sergamumo dažnis susilygina.
Simptomai: ligos pradžioje tarp priepuolių ligoniai jaučiasi gerai. Priepuolio metu atsiranda dusulys, sausas dirginantis kosulys, padažnėjęs triukšmingas kvėpavimas su pasunkėjusiu iškvėpimu. Kai priepuolis stiprus, ligoniui stinga oro, pamėlsta lūpos ar visas veidas, žmogus priverstas sėdėti. Priepuolius gali išprovokuoti virusai, peršalimas, žiedadulkės, maisto produktai, gyvūnų plaukai, plunksnos, fizinis krūvis ar emocinė įtampa, šaltas oras, tabako dūmai.
Ligos eiga: netinkamai gydant ir ligai progresuojant, priepuoliai dažnėja, ilgėja. Protarpiais, ypač peršalus arba dar kartą susidūrus su organizmui pavojingais antigenais, liga paūmėja, vėl atsinaujina dusulio priepuoliai.
Gydymo principai: skiriasi gydymas priepuolio metu ir tarp priepuolių. Priepuoliui nutraukti vartojami trumpai veikiantys bronchus plečiantys vaistai, o tarp priepuolių – uždegimą slopinantys medikamentai. Kartais jie derinami su ilgo veikimo bronchus plečiančiais vaistais. Taikant šiuolaikinį gydymą, priepuolių pasikartojimas gerokai sumažėja, todėl ligonis gali gyventi visavertį gyvenimą. Tinkamai nesigydant, astmos priepuoliai ištinka vis dažniau, vystosi plaučių pažeidimas, sutrinka širdies veikla.
Bronchektazinė liga (BL)
Tai lėtinė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti nuolatiniu bakterijų kaupimusi bronchuose, pūlingu kvėpavimo takų uždegimu, nebeišnykstamu bronchų spindžio išsiplėtimu.
Priežastys: liga gali būti įgimta ir įgyta. Svarbiausi veiksniai yra nevisaverčiai bronchai (susilpnėjusi, praradusi elastingumą bronchų sienelė) ir kvėpavimo takų infekcijos. Bronchai išsiplečia ir progresuojant lėtiniam bronchitui.
Kas serga: liga daugiausiai prasideda nepastebimai jauniems žmonėms, kai jie, sirgdami kokliušu, tymais ar gripu, perserga pneumonija. Vyrai serga dažniau negu moterys.
Simptomai: pelenų spalvos oda, deformuota krūtinės ląsta, kūno masės mažėjimas, silpnumas, skrepliavimas (kartais su krauju), apetito stoka, nedidelis karščiavimas, bendras nuovargis, kosulys, dusulys, būgno lazdelių formos pirštai.
Ligos eiga: būdingi periodiniai paūmėjimai, dažniausiai pavasarį ir rudenį. Iš pradžių liga progresuoja lėtai, vėliau – greičiau. Ilgainiui ją komplikuoja pneumonija, plaučių abscesas, inkstų ir kitų organu amiloidozė.
Gydymo principai: pagrindinis gydymo tikslas – slopinti kvėpavimo takų bakterinę infekciją. Svarbiausias gydymo būdas yra laiku skirta adekvati antibiotikų terapija. Taip pat taikoma kvėpavimo gimnastika, pozicinis drenažas, vibracinis krūtinės ląstos masažas. Kai liga yra tik viename plaučio segmente ar skiltyje, siūlomas chirurginis gydymas. Jo metu pašalinama pakitusi plaučių dalis.
 

Bronchiolitas


Tai ūminė infekcinė kvėpavimo takų liga, dažniausiai sukeliama virusų. Jos metu pažeidžiami smulkiausi kvėpavimo takai, vadinami bronchiolėmis.
Priežastys: ligą dažniausiai sukelia virusai, ypač respiracinis sincitinis virusas. Rečiau gali išprovokuoti bakterijos. Infekciją kūdikiui gali perduoti sergantis žmogus.
Kas serga: dažniausiai kūdikiai (4–8 mėn.) ir maži vaikai iki 2 metų amžiaus, nes jų kvėpavimo takai maži ir siauri, todėl greičiau nei vyresniems užkemšami dėl uždegimo susidariusiu sekretu. Labiau linkę sirgti berniukai. Būsimos motinos rūkymas nėštumo metu, rūkymas vaiko aplinkoje taip pat didina tikimybę vaikui susirgti bronchiolitu.
Simptomai: pirmieji simptomai panašūs į bendrus peršalimo simptomus: nosies užgulimas, sloga, lengvas kosulys. Jie gali tęstis 1–3 dienas, vėliau stiprėja kosulys ir atsiranda švokštimas. Esant sunkiai būklei, kvėpuojama paviršutiniškai, dažnai iki 60–80 kartų per minutę, juda nosies sparneliai, kvėpavime dalyvauja tarpšonkauliniai ir pilvo raumenys, pulsas yra greitas, vaikas gali būti mieguistas, atsisako valgyti ir gerti, kosėdami gali vemti.
Ligos eiga: liga paprastai tęsiasi maždaug savaitę. Visiškai pasveikstama dažniausiai per 2–8 savaites, tačiau kosulys, o kartais ir švokštimas gali išlikti net keletą mėnesių.
 

Gydymo principai

: būtina užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai skysčių, drėkinti sausą patalpų orą, ypač žiemą. Esant sunkiai būklei, vaikas turi būti vežamas į ligoninę, kuo greičiau skiriamas deguonis, skysčių, elektrolitų infuzijos. Antibiotikų skyrimas neracionalus, nes bronchiolitą dažniausiai sukelia virusai.
Yra ir daugiau bronchų ligų, tokių kaip kokliušas, kuria dažniausiai serga vaikai, kitos ligos, kurios sukelia bronchų obstrukciją – lėtinė obstrukcinė plaučių liga, eozinofilinė pneumonija, cistinė fibrozė, bronchų vėžys, obliteracinis bronchitas, bronchų svetimkūniai – tačiau jos nėra tokios dažnos kaip aukščiau aprašytosios.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai