Dusulys ir astma
Dusulys apibūdinimas kaip pasunkėjęs kvėpavimas arba kvėpavimo diskomforto jutimas ar oro trūkumo jausmas. Dusulys klasifikuojamas į lėtinį, ūminį ir dusulio priepuolius. Kvėpavimo sistemos ligų metu gali pasireikšti tiek priepuolinis, tiek lėtinis (nuolatinis) dusulys.
Viena dažniausių ligų, kurios vienas iš simptomų yra dusulys, yra bronchinė astma. „Astma – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kurios metu bronchų lygieji raumenys reaguoja į vidinius ar išorinius dirgiklius, dėl to bronchai susitraukia (spazmuoja) ir atsiranda dusulys priepuolis, pasireiškiantis kartu su kosuliu, ypač naktį arba ankstyvą rytą“, – aiškina profesorius. Astmos diagnozė nustatoma remiantis išsamia paciento ligos anamneze, fizinio ir plaučių funkcijos tyrimų rezultatais.
Sergant įvairiomis peršalimo ligomis, ūminiu tracheitu, laringitu žmogų taip pat gali varginti epizodinis, t.y. pasireiškiantis peršalimo ligos metu, dusulys. Šių ligų metu pacientai kartu skundžiasi ir sausu ar šlapiu kosuliu.
Kita dažna liga – LOPL
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – tai kita dažna lėtinė liga, pažeidžianti kvėpavimo takus. Ji išsivysto dėl ilgalaikio įkvepiamų kenksmingų dalelių ar dujų, dažniausiai tabako dūmų, poveikio plaučiams, kai kvėpavimo takų spindis susiaurėja ir orui sunku patekti į plaučius ir pasišalinti iš jų.
„Jeigu žmogų vargina nuolatinis dusulys, kuris pasunkėja fizinio krūvio metu, galima įtarti lėtinę obstrukcinę plaučių ligą. Šios ligos metu bronchų spindis siaurėja nuolat, o liga dažniau diagnozuojama vyresnio amžiaus žmonėms, ypač rūkaliams“, – pažymi prof. L.Valius. Be to, sergantiesiems LOPL, be jau minėto nuolatinio dusulio, kuris padidėja fizinio krūvio metu, kartu gali pasireikšti ir dusulio priepuoliai. Toks staigus dusimo priepuolis gali atsirasti dėl proceso, kuris LOPL metu vyksta smulkiuosiuose bronchuose, t.y. kai išsiplėtusios bronchų alveolės plyšta savaime ar dėl nedidelio fizinio krūvio, pvz., kosėjimo.
Taigi sergant LOPL simptomai vystosi palengva, jie gali paūmėti peršalus ar susirgus virusine infekcija. Tačiau paūmėjimai gali būti reti, todėl dažniausiai žmonės prisitaiko prie ligos, šiek tiek pakeičia gyvenimo būdą: lėčiau vaikšto, sumažina fizinį aktyvumą ar pan. Be to, dažnai jie klaidingai mano, kad šie negalavimai nulemti amžiaus. Iš tiesų LOPL – nėra jaunų žmonių liga. Dauguma sergančiųjų LOPL – vyresni nei 50 m. ir nemaža ligų „krepšelį“ turintys žmonės. Todėl į šios ligos simptomus jie paprasčiausia nekreipia dėmesio, ir tik kai dusulys atsiranda labai mažo fizinio krūvio metu, – šaukiasi pagalbos.
Todėl ypač svarbu, kad rūkantieji, net jeigu ir nejaučia jokių negalavimų, kartkartėmis pasitikrintų plaučių funkciją. Tai nėra sudėtingas tyrimas, jis atliekamas daugelyje poliklinikų ar šeimos centrų, ir labai veiksmingas ankstyvai ligos diagnostikai.
Sunki būklė – pneumotoraksas
Dusulys gali atsirasti ir spontaninio pneumotorakso metu. Pneumotoraksas – tai oro susikaupimas pleuros (plėvės, išklojančios krūtinės ląstos sienas ir apsaugančios krūtinės ląstos organus) ertmėje. Tokiu atveju žmogų vargina krūtinės skausmas, kosulys, dusulys, padažnėjęs, paviršinis kvėpavimas, oro susikaupimas tarpuplautyje, kakle.
Spontaniškas pneumotoraksas dažniausiai gali pasireikšti dviem grupėms žmonių – tai aktyviai sportuojantiems ir paaugliams, ypač augimo, brendimo periodu, kai jie tįsta, būna liekni.
„Pneumotorakso metu trūksta plaučių alveolės, ir oras iš jų patenka į pleuros ertmę, susidaro burbuliukas, pūslė. Jeigu šis burbuliukas didesnis, gali atsirasti epizodinis dusulys, pasireiškiantis kartu su šono skausmu ar dūrimu“, – aiškina profesorius.
Širdies ligos ir dusulys
Širdies funkcijos nepakankamumo požymių atsiranda dėl sumažėjusios kraujo tėkmės organizme ir skysčių susikaupimo, t.y. kai širdis nepajėgi varinėti kraujo ir nesugeba tinkamai aprūpinti visus organus deguonimi ir maisto medžiagomis. Tokiu atveju žmonės skundžiasi nuolatiniu dusuliu, kuris stiprėja fizinio krūvio metu. Kiti simptomai, kurie vargina esant širdies nepakankamumui, – oro trūkumas, stipus kosulys, švokštimas, didėjantis kūno svoris, kulkšnių tinimas, kt. Ligos pradžioje oro trūkumas jaučiamas tik padidėjusio fizinio krūvio metu, tačiau ilgainiui tampa sunku kvėpuoti ir ramybės būklės.
„Jeigu organizme kaupiasi daug skysčių, tokiu atveju naktį gali pasireikšti dusulio priepuoliai, kai žmogus dėl dusulio prabunda iš miego, turi atsisėsti, atsidaryti langą, pakvėpuoti. Tai grėsminga būklė, o naktinis dusimo priepuolis susijęs su tuo, kad progresuoja širdies funkcijos nepakankamumas. Tokiu atveju reikia nedelsiant vykti pas gydytojus ir gydyti ligą, jeigu ji nebuvo gydoma iki tol, arba koreguoti gydymą, jei jis jau buvo paskirtas“, – pabrėžia pašnekovas.
Dusulys gali pasireikšti širdies ritmo sutrikimo arba prieširdžių virpėjimo metu, ką žmonės vadina širdies permušimu. Grėsmingi širdies ritmo sutrikimai – grupinės skilvelinės ekstrasistolės, paroksizminės tachikardijos, kai kartu su ritmo sutrikimu dusulys atsiranda netgi ramybės metu. Ekstrasistolė – tai per ankstyvas širdies susitraukimas, kuris sutrikdo normalią širdies veiklą. Ekstrasistolės gali kilti bet kurioje širdies vietoje, dažniausiai skilveliuose, rečiau prieširdžiuose, rečiausiai – sinusiniame mazge.
Miokardo infarktas dažniausiai vystosi dėl trombo sukelto širdies kraujotakos pablogėjimo. Kai trombas mažas, jis užkemša tik dalį kraujagyslės, tokiu atveju susergama nestabilia krūtinės angina. Kai jis visiškai užkemša koronarinę kraujagyslę, įvyksta širdies infarktas. Infarkto požymiai – dusulys, prakaitavimas, vėmimas, skausmas už krūtinkaulio, sąmonės netekimas.
Dusulys ir nervų sistema
Dusulys gali būti neurogeninės kilmės. Tokiu atveju žmogus skundžiasi dusuliu, oro trūkumu – jam nuolat norisi įkvėpti. Prof. L.Valiaus teigimu, tai funkciniai sutrikimai, kurie susiję su žmogaus vegetacine sistema ir gali būti nulemti nerimo, panikos priepuolių. Tokio tipo dusulys būdingas įvairaus amžiaus žmonėms, neretai pasireiškia ir paaugliams.
Dusulys ir venų ligos
Rimta būklė, kai staigus dusulio priepuolis pasireiškia kartu su šono skausmu ir kai jis atsiranda žmonėms, kurie serga venų uždegimu, tromboflebitu, flebotromboze. Tokiu atveju dusulys gali būti grėsmingos būklės – plaučių tromboembolijos – simptomas. Jeigu embolas (venų ligų atveju tai –atitrūkusi venos trombo dalis) plaučių arteriją užkemša visiškai, žmogus gali mirti, jeigu iš dalies – gali varginti dusulys, kosulys, kartais gali atsikosėti krauju. Tokiu atveju pacientą būtina vežti į ligoninę ir gydyti intensyviosios terapijos skyriuje.
Pavojingas visada
Prof. L.Valiaus teigimu, dusulys, kaip naujai atsiradęs simptomas, pavojingas visada. Todėl, pasireiškus dusulio priepuoliams, profesorius rekomenduoja vykti pas gydytojus arba bent jau pasikonsultuoti telefonu, o gydytis liaudies medicinos metodais nepataria.
Ar žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauNosies plovimo nauda įrodyta moksliniais tyrimais. Kuo gali būti plaunama nosis? Kokia nosies plovimo nauda? Apie tai sužinosite šiame straipsnyje, kuriame nosies higienos nauda aptarta trumpai ir aiškiai. ...
Skaityti daugiauDidesnė fizinė veikla lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) sergantiems pacientams gali tapti tikru išbandymu. Vis dėlto kasdienis fizinis aktyvumas ir specialūs fiziniai pratimai LOPL sergantiems pacientams yra ypatingai svarbūs, nes tik tokiu būdu įmanoma išlaikyti normalią fizinio krūvio toleranciją ir gyvenimo kokybę. Pakalbėkime apie pulmoninę reabilitaciją – kuo ji tokia svarbi LOPL sergantiems pacientams? Kas ją sudaro ir kokios pagrindinės judėjimo taisyklės, kad fizinės treniruotės duotų norimų rezultatų? ...
Skaityti daugiauKuo daugiau sužinoma apie kosulio produktyvumą, pobūdį , dažnį, trukmę, tuo lengviau jį gydyti. Nėra vieno vaisto, tinkamo visiems kosulio tipams gydyti, todėl labai svarbu išsiaiškinti kuo daugiau informacijos apie patį kosulį. Ši taisyklė galioja ir gydytojo kabinete, ir vaistinėje, ir net gydantis savarankiškai namuose. ...
Skaityti daugiauVos tik atšąla orai, vaistines ir gydymo įstaigas užplūsta kur kas didesni susirūpinusių tėvelių srautai. Ką reikėtų žinoti apie vaikų kosulį kiekvienai mažylius auginančiai šeimai? Kada jį galima gydyti namuose, o kada jau nepavyks išsiversti be gydytojo pagalbos? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – dažniausiai pasitaikantis mažųjų sveikatos sutrikimas. Kartais ji praeina gana lengvai (nedidelis skystų gleivių tekėjimas trunka vos keletą dienų), o kartais ji komplikuojasi kur kas rimtesnėmis bėdomis. Kokios dažniausios vaikų slogos priežastys ir kaip ją gydyti?...
Skaityti daugiauKosulys – tai apsauginis refleksas, kurio metu įvyksta labai staigus ir energingas oro iškvėpimas per kvėpavimo takus ir burną. Jo metu stipriai susitraukia kvėpuojamieji raumenys. Tokiu būdu iš kvėpavimo takų pašalinamos įvairios erzinančios medžiagos, skysčiai, mikrobai, svetimkūniai, žalingos dalelės, alergenai ir t.t. Kosulys atsiranda dėl tam tikrų receptorių, esančių trachėjoje ir bronchuose, sudirginimo. Kosulys atpažįstamas pagal savitą garsą, kuris gali būti įvairaus pobūdžio. ...
Skaityti daugiauLėtinė obstrukcinė plaučių liga, trumpinama keturiomis raidėmis „LOPL“ - tai progresuojantis susirgimas, dėl kurio visame pasaulyje miršta daugybė žmonių. Apskaičiuota, kad pasauliniu mastu tai trečioji dažniausia mirties priežastis (aukščiau rikiuojasi tik širdies ir kraujagyslių ligos bei jų komplikacijos ir onkologiniai susirgimai). Kokia tai liga, kas gali ja susirgti ir kaip ji diagnozuojama? ...
Skaityti daugiauPasaulyje nuolat daugėja astmos atvejų. Didžiausią susirūpinimą kelia sunki astma. Tokią lėtinę ligą sunku sukontroliuoti net ir taikant kompleksinį, pažangiausią ir adekvatų gydymą. Vis dėlto jau sukurta nauja viltis – biologinė terapija, kuri pritaikyta būtent sunkios astmos gydymui. Pakalbėkime apie sunkią astmą ir inovatyvų jos gydymą šiek tiek plačiau. ...
Skaityti daugiauPasaulis kasmet mini Pasaulinę astmos dieną. Ją organizuoja Pasaulinė astmos iniciatyva (angl. GINA - Global Initiative for Asthma). Pasaulinė astmos diena minima kiekvienų metų gegužės pradžioje – taip siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šią klastingą ligą, kurios diagnozių nepaliaujamai daugėja kasmet. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis šiuo metu pasaulyje astma serga net apie 339 milijonus žmonių, o 2016 metais pasaulyje dėl astmos mirė daugiau nei 400 tūkstančių žmonių. Lietuvoje šios ligos atvejų kasmet diagnozuojama taip pat nemažai, todėl mūsų šalis – ne išimtis. ...
Skaityti daugiauAstma – labai didelė ir reikšminga šių dienų sveikatos, socialinė ir ekonominė problema. Astma sergantis žmogus patiria daug nemalonių simptomų, gali suprastėti jo psichologinė būklė, o ką jau kalbėti apie darbingumo sumažėjimą – tai juk tiesiogiai lemia ekonominę šalies būklę. Manoma, kad astma visame pasaulyje serga daugiau nei 300 mln. žmonių. Prognozės rodo, kad per artimiausius metus šis skaičius ženkliai išaugs, tačiau skaičiai realybėje auga greičiau nei prognozuoja mokslininkai. Nors medicina pažengusi, mirštamumas nuo astmos nesikeičia bent jau 15 metų, o Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo šios klastingos ligos sukeltų komplikacijų kasdien miršta net iki kelių dešimčių žmonių. Tad verta pakalbėti apie naują galimybę astmos gydyme – biologinę terapiją. Manoma, kad vien Lietuvoje ši terapija galėtų būti naudinga daugiau nei 700 sunkia astma sergančių žmonių. Taigi kas yra astma? Kokie jos simptomai ir eiga? Kas provokuoja astmos išsivystymą? Kas ta biologinė terapija ir kokias viltis ji teikia? ...
Skaityti daugiauLėtinė obstrukcinė plaučių liga, trumpinama kaip LOPL – tai lėtinės eigos palaipsniui progresuojanti liga, susijusi su nuolatine kvėpavimo takų obstrukcija ir audringa uždegimine reakcija, pasireiškiančia įkvėpus žalingų dalelių, chemikalų ar dujų. Kvėpavimo takų praeinamumo sumažėjimas ir uždegiminės reakcijos sukelia negrįžtamus bronchų ir plaučių pažeidimus. Tačiau LOPL nėra susijusi tik su kvėpavimo funkcijos sutrikimais – jos metu kenčia visas organizmas. Ši liga yra jau trečioji mirties priežastis ir penktoji neįgalumo priežastis visame pasaulyje. Vis dėlto dar ne visi žino, kuo ji tokia pavojinga. Jūsų dėmesiui pristatome trumpą ir aiškią informaciją apie tai, kas vyksta žmogaus organizme, kai jis serga LOPL. ...
Skaityti daugiauŪminis bronchitas – tai bronchų gleivinės uždegimas, kurio metu paprastai kamuoja sunkus ir varginantis kosulys, skrepliavimas, gali varginti dusulys bei skausmas už krūtinkaulio ir nežymus, rečiau didesnis karščiavimas. Paprastai šią ligą sukelia virusai, rečiau – bakterijos. Negydoma ar netinkamai gydoma liga gali komplikuotis lėtiniu bronchitu, bronchiolitu, plaučių uždegimu, nors taip nutinka ir nedažnai. Dažniausiai ūminis bronchitas pacientus kamuoja būtent žiemą bei ankstyvą pavasarį. Ką reikėtų žinoti apie šią ligą, kuria, kaip manoma, kasmet perserga net iki 5-10 procentų visų gyventojų? ...
Skaityti daugiauKosulys – tai apsauginis organizmo refleksas arba apsaugininkas, saugantis kvėpavimo takus. Jis pagal savo trukmę skirstomas į ūminį kosulį, užsitęsusį kosulį ir lėtinį kosulį:...
Skaityti daugiauKosulys gali užklupti ir žiemą, ir vasarą. Kuo kosulys įkyresnis, tuo jis labiau vargina. Gydant kosulį labai svarbu žinoti priežastį, dėl kurios atsirado šis nemalonus simptomas, kitaip galima padaryti nemažai klaidų. Taigi kas yra kosulys? Kokių rūšių būna kosulys? Kokias klaidas darome gydydami kosulį? ...
Skaityti daugiauKosulys – svarbi apsauginė organizmo reakcija, tačiau kartais jis gali labai varginti ir net sukelti vėmimą, retais atvejais – net šonkaulių lūžius. Dėl kokių priežasčių dažniausiai atsiranda kosulys? ...
Skaityti daugiau2020 metų lapkričio 18 dieną minima Pasaulinė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diena. Šia ir kitomis informacijos sklaidos priemonėmis siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į ligą, kuri nusineša vis daugiau gyvybių. Nors pasaulis vystosi ir tobulėja, klastingos ir dažnai mirtinos lėtinės obstrukcinės plaučių ligos atvejų skaičius tik didėja. ...
Skaityti daugiauKosulys yra svarbus apsauginis mechanizmas, padedantis išvengti ir (ar) pašalinti kvėpavimo takams pavojingas medžiagas ar ligų sukėlėjus. Kvėpavimo sistemos dirgikliai gali būti pačios įvairiausios kilmės – ir gamtinės (natūralios), ir cheminės (dirbtinės)....
Skaityti daugiauKosulys yra vienas dažniausių peršalimo ir kitų kvėpavimo takų ligų palydovų. Jei kosulys nėra sunkus, tuomet gydytis galima namuose. Jei pacientas yra kūdikis arba mažas vaikas, lėtinėmis ligomis (ypatingai plaučių) sergantis asmuo arba jei kosulys užsitęsė ilgiau nei 7 dienas ir tapo sunkus, varginantis, tuomet reikia kreiptis į gydymo įstaigą. Tai bene svarbiausios taisyklės, kurias reikia atsiminti. Taip pat kiekvienam naudinga šiek tiek žinoti apie kosulį, jo rūšis, dažniausias priežastis ir galimus gydymo būdus. Mat gydymas priklauso nuo kosulio rūšies ir jį galėjusių sukelti priežasčių....
Skaityti daugiauitin dažnai vieną ar kitą negalavimą esame linkę priskirti pervargimui,...
Skaityti daugiaukasmet per 60 tūkst. lietuvos gyventojų suserga pneumonija, o vien per praėjusius ...
Skaityti daugiauTyrimai parodė, kad rūkant, nuolatos kvėpuojant užterštu oru ilgainiui plaučiuose kaupiasi kenksmingos medžiagos, galinčios sukelti ne tik kosulį ir dusulį, bet ir tokius pakitimus, kurie nebegrįžtamai paveikia kvėpavimo organus. Ir ne tik juos. Gaila, bet yra žmonių, kuriems rytinis kosulys ir net peršalimo ar kvėpavimo takų ligos neatrodo rimtai. Gal dėl to, kad anksčiau nebuvo susidūrę su tokia liga, kaip kvėpavimo nepakankamumas....
Skaityti daugiauNors kosulys – apsauginė organizmo reakcija į kvėpavimo takų dirgiklius, t.y. naudingas žmogui, gydyti jį būtina. Kaip – priklauso nuo jį sukėlusių priežasčių ir kosulio pobūdžio. Žinoma, kad kosulys gali būti drėgnas, arba produktyvus, – kai žmogus atsikosėja, pasišalina gleivės, skrepliai, ir sausas – neproduktyvus, krūtinę draskantis. Kaip tinkamai elgtis, kai kamuoja sausas kosulys? ...
Skaityti daugiauNe vienas suaugęs prisipažintų, kad vaikystėje didžiausia bausmė būdavo, kai tėvai neišleisdavo į lauką. Neretai užaugę įgytą patirtį patys taiko auklėdami savo atžalas. Bet yra ir tokių tėvų, kurie savo vaikų į lauką neleidžia ne bausdami, bet stengdamiesi taip juos apsaugoti nuo gamtos. Jie sukuria „šiltnamio sąlygas“, kad tik jų mažyliai neperšaltų. Medikai pasakytų, kad tai ne pats išmintingiausias sprendimas. Vaikui reikia ir oro, ir organizmo stiprinimo. Tačiau vaikai išties neretai ir peršąla, o tai labai dažnai pasireiškia kosuliu. Bene pats nemaloniausias yra sausas kosulys. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiau