Sergančiojo gyvenimas gali būti lengvesnis. LOPL gydymo naujiena

Per paskutinius metus atlikta nemažai tyrimų ir paskelbta daug mokslinių straipsnių lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) paplitimo, patogenezės, diagnostikos, gydymo, prevencijos klausimais. Išleistos ir papildytos atnaujintos pasaulinės GOLD (Globalinė strategija LOPL diagnozės, gydymo prevencijos) rekomendacijos, nacionaliniai sutarimai (konsensusai). Ieškoma naujų ir tikslinamos žinomos LOPL atsiradimo priežastys, toliau aiškinamasi ligos patogeneziniai, patomorfologiniai mechanizmai. Tobulinami seni ir kuriami nauji vaistai. Apie LOPL ir vieną iš jos gydymo naujienų pasakoja Vilniaus universiteto ligoninių Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro direktorius docentas Remigijus Valdemaras NARGĖLA.
 

LOPL yra ne tik medicininė, bet ir socialinė problema


Ši liga yra gana paplitusi, nulemia nemažą sergamumą, mirtingumą, dažnai sąlygoja invalidumą. Dėl LOPL visuomenė praranda didelę dalį lėšų: tenka diagnozuoti ligą, ją gydyti, socialiai remti sergantįjį . Ypač didelė dalis išlaidų tenka gydymui.
Naujausiais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, LOPL pasaulyje serga 210 milijonų žmonių, 2008 m. daugiau nei 5 milijonai žmonių nuo šios ligos mirė.
Sergamumas LOPL labiau paplitęs tarp vyresnių žmonių. Kai kurių Lotynų Amerikos mokslininkų duomenimis, dažniausias sergamumas LOPL – tarp vyresnių kaip 40 metų žmonių. Azijos žemyno šalių tyrimu duomenimis, LOPL serga 6,3 proc. vyresnių kaip 30 metų gyventojų.
Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, 2005 m. Lietuvoje LOPL sirgo 40 569 ligoniai.
 

 

LOPL pasireiškia ne visiškai išnykstančiu kvėpavimo takų susiaurėjimu


LOPL – tai progresuojanti liga, pasireiškianti nevisiškai grįžtamu kvėpavimo takų susiaurėjimu (obstrukcija), kuri įprastai progresuoja ir yra susijusi su nenormalia plaučių uždegimine reakcija į įkvepiamas kenksmingas daleles ar dujas.
Apie LOPL visada reikėtų pagalvoti, jei žmogus kosti, skrepliuoja, padūsta, ypač jeigu jis yra rūkantis arba dirba aplinkoje, kur yra tabako dūmų, dažnas kontaktas su dulkėmis, chemikalais, garais, dūmais. Ligai progresuojant, dusulys pradeda varginti lengvo fizinio krūvio metu, atsiranda nuolatinis rytinis skrepliavimas. Kvėpuojant pacientas krūtinėje pradeda justi karkimą ar cypimą. Dėl deguonies stokos kenčia širdis, smegenys ir kiti organai, mažėja tolerancija fiziniam krūviui.
 

„Oro spąstai“ – pagrindinė dusulio priežastis


Sergantieji LOPL kenčia dėl susilpnėjusios iškvėpimo srovės. Dėl to plaučiai nepilnai „ištuštėja“ prieš kitą įkvėpimą. Tai ypač tikėtina, jei pacientas turi kvėpuoti dažniau dėl fizinio aktyvumo. Dėl šios priežasties kiekvienu kvėpavimo ciklu plaučiai tampa vis labiau išsipūtę. Tai vadinama „oro spąstais“, sukeliančiais hiperinfliaciją (perdėto įkvėpimo būsena).
Ši būklė – „oro spąstai“ – yra pagrindinė dusulio priežastis, ribojanti paciento fizinį aktyvumą, užkertanti galimybę užsiimti kasdienine veikla, sukelianti negalią.
 

Vilties teikiantys ilgalaikio plačios apimties tyrimo rezultatai


Kvėpavimo takų praplėtimas, bronchus plečiančių vaistų parinkimas – tai LOPL gydymo pagrindas.
Šiais metais baigtas ilgalaikis plačios apimties ketverius metus trukęs UPLIFT® tyrimas. Šio tyrimo metu siekta įrodyti, kad inhaliuojamas vaistas tiotropis ilgam pagerina plaučių funkciją, suretina LOPL paūmėjimų dažnį bei hospitalizacijų dėl LOPL paūmėjimo skaičių. Tyrimo metu vertintas plaučių funkcijos mažėjimo greitis ir tiotropio poveikis išgyvenamumui.
Tyrime dalyvavo 470 centrų iš 37 pasaulio šalių. Vienas iš jų – Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centras. Tyrimas pradėtas 2002 m. gruodžio mėnesį, jame dalyvavo 5 993 LOPL sergantys pacientai. Jie buvo atsitiktinai suskirstyti į 2 grupes, kiekvienoje - po vienodą tiriamųjų skaičių..Abiejose grupėse pacientams buvo leidžiama vartoti įprastinių kvėpavimo takus veikiančių preparatų, dažniausiai išrašomų LOPL gydyti, išskyrus inhaliuojamus anticholinerginius vaistus.. Vienos tiriamosios grupės ligoniams papildomai buvo skirtas tiotropis, o kitos – placebo vieną kartą dienoje.
 

Tyrimas patikimai įrodė, kad, vartojant tiotropio:


· Pagerėja plaučių funkcija, sumažėja mirtingumo rizika
Gauti duomenys parodė, kad, nors tiotropio vartojimas sergantiems LOPL pacientams ir neturi įtakos plaučių funkcijos mažėjimo greičiui, tačiau per 4 metus ilgam laikui pagerina plaučių funkciją ir padidina išgyvenamumo tikimybę.
· Pagerėja ligonių gyvenimo kokybė
Tyrimas UPLIFT įrodė, kad tiotropis ne mažiau kaip 24 val. pagerina LOPL sergančiųjų bronchų laidumą, padidina iškvėpimo srovę, sumažina dinaminę hiperinfliaciją, „oro spąstų“ sindromą. Pagerėjusi pacientų gyvenimo kokybė vertinta pagal St. George kvėpavimo ligų klausimyną. Pacientams, vartojantiems tiotropį, per ketverius metus gyvenimo kokybė įvairiais vertinimo laikotarpiais buvo geresnė nei tyrimo pradžioje.
· Suretinamas paūmėjimų skaičius
LOPL eigą ypač pablogina paūmėjimai. Jie reikšmingai sutrikdo sergančiojo LOPL sveikatos būklę. Naujai atsiradę ar pasunkėję ligos požymiai ir sutrikusi plaučių funkcija grįžta į pirminę būklę tik per kelias savaites. Ypač grėsmingas LOPL paūmėjimų poveikis paciento gyvenimo kokybei ir tolesnei ligos prognozei.
UPLIFT® tyrimu įrodyta, kad tiotropis labai pailgina laiką iki pirmojo ligos paūmėjimo, suretina paūmėjimų skaičių vienam pacientui per metus 14 proc. Be to, jis labai suretino paūmėjimų, kai reikia gydyti stacionare, riziką, palyginti su kontroline grupe.
· Gydymas naudingas esant vidutinio sunkumo, sunkiai ar labai sunkiai LOPL stadijai
Tiotropis labai naudingas tiek esant vidutinio sunkumo (II ligos stadija), tiek sunkiai (III ligos stadija) ar labai sunkiai (IV ligos stadija) LOPL eigai. UPLIFT ® tyrime dalyvavo gausiausias kada nors tirtų LOPL vidutinio sunkumo pacientų skaičius.. Šioje grupėje gauti rezultatai ypač aktualūs, nes pirmieji LOPL simptomai pacientus ima varginti kaip tik šioje stadijoje.
Tyrimo duomenimis, tiotropis sumažino sergamumą kvėpavimo ir širdies ligomis. Tai dar kartą patvirtina tiotropio saugumą.
Dažniausiai stebėtas, kaip ir ankstesnių tyrimų metu, šalutinis poveikis buvo burnos džiūvimas.
Ketverius metus trukusio UPLIFT®tyrimo rezultatai įrodo ilgalaikę tiotropio naudą sergantiesiems LOPL. Jis užtikrina pacientams geresnę savijautą, didesnę išgyvenamumo tikimybę, geresnę gyvenimo kokybę.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai