Net ir sirgdami LOPL galite gyventi visavertį gyvenimą

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – labai aktuali šių dienų problema. LOPL gali labai pabloginti žmogaus gyvenimo kokybę, šios ligos sukelti kvėpavimo takų pakitimai gali tapti nebeišnykstantys, įvairios komplikacijos gali baigtis netgi mirtimi. Pagal mirštamumą ši liga pasaulyje užima penktąją šeštąją vietą. Įvairių autorių duomenimis, Lietuvoje LOPL serga 4–14 proc. gyventojų. pasaulyje – apie 600 mln. (Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis). žmonių visame pasaulyje, o 2,7 mln. kasmet nuo šios ligos miršta. Kad būtų lengviau suprasti šios ligos ypatybes, apie jos paplitimą, paūmėjimų profilaktiką ir gydymą pasakoja Vilniaus universiteto Krūtinės ligų, alergologijos ir radiologijos klinikos docentas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Pulmonologijos ir alergologijos gydytojas pulmonologas Edvardas DANILA.
 

Kokia tai liga?


LOPL – tai progresuojanti kvėpavimo takų liga, sutrikdanti jų praeinamumą ir dujų apykaitą plaučiuose. Paprasčiau tariant, tai plaučių liga, kai bronchai mažiau praleidžia oro, todėl būna sunku kvėpuoti. Kartu su įkvepiamu oru patenkančios dalelės, tabako dūmai, mikroorganizmai pažeidžia plonas alveolių sieneles, bronchų gleivinę. Taip išsivysto bronchų ir plaučių uždegimas. Uždegimo ląstelės ir mikroorganizmai gamina įvairias medžiagas, kurios ardo kvėpavimo takų ir plaučių audinį. Be to, uždegimo ląstelės išskiria biologiškai veiklias medžiagas, dėl kurių kyla bronchų spazmai (susitraukia). Dėl uždegimo kvėpavimo takuose pagausėja sekreto (skreplių), kuris taip pat sutrikdo plaučių ventiliaciją, skatina bronchuose kauptis mikroorganizmus. Ligai užsitęsus, pakinta bronchai, mažėja plaučių elastingumas. Sutrinka organų ir audinių aprūpinimas deguonimi. Ligos komplikacijos – kvėpavimo ir širdies funkcijos nepakankamumas.
 

 

Svarbiausios LOPL sukeliančios priežastys


Nėra vienareikšmio atsakymo, kodėl vieni žmonės suserga LOPL, o kiti ne. Pagrindinis šios ligos rizikos veiksnys – rūkymas. 90 proc. sergančiųjų LOPL – aktyviai arba pasyviai rūkantys. Nors oro užterštumo vaidmuo nėra aiškus, bet manoma, kad ir jis turi įtakos sergamumui šia liga. Profesinės dulkės ir chemikalai (garai, dirgikliai, dūmai), esant intensyviam ir ilgam kontaktui, gali sukelti LOPL, nesvarbu, rūko žmogus ar ne. Manoma, kad yra genetinis polinkis sirgti šia liga. Kvėpavimo takų infekcijos, persirgtos kūdikystėje ir vaikystėje, turi reikšmės LOPL atsiradimui vyresniame amžiuje. LOPL neretai pasireiškia po gripo, kitų virusinių infekcijų, plaučių uždegimo. Negalima pakeisti individualių, tačiau galima keisti aplinkos nulemtus rizikos veiksnius.
 

LOPL simptomai


Šiai ligai būdingi simptomai gali būti: kosulys, skrepliavimas, dusulys, fizinio pajėgumo sumažėjimas, cypimas plaučiuose kvėpuojant ir kt. Tipiškas LOPL sergantis žmogus – rūkalius. Rūkančiam žmogui pirmieji simptomai atsiranda po 10–15 metų rūkymo. Kadangi rūkantis žmogus ir taip kosi, tai jis laiku nepastebi, kad kosulys pakito, skrepliavimas tapo nuolatinis. Vėliau kosima ne tik rytais, bet ir dieną bei vakare. Ligai progresuojant, žmogus pradeda jausti, kad dusulys užpuola net menkiausio fizinio krūvio metu. Ilgainiui dusulys pradeda varginti nuolat. Neretai reikia vis daugiau pastangų kvėpuoti, atrodo, kad krūtinė tampa sunki. Pasak doc. E. Danilos, skirtingai nei rūkantieji, tabako gaminiais nepiktnaudžiaujantys asmenys šia liga serga rečiau, o jei ir suserga, tai daug anksčiau kreipiasi į gydytojus, nes jiems neįprasta kosėti ir skrepliuoti kaip rūkantiesiems. O kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo lengvesnė jos eiga ir paprastesnis gydymas. Pavėluotas kreipimasis į gydytojus sunkina LOPL gydymą, organizme dažnai jau būna įvykę nebepataisomi funkciniai ir struktūriniai kvėpavimo takų pokyčiai.
 

LOPL paūmėjimo priežastys


Paūmėjimų dažnį pirmiausiai nulemia virusinė ir bakterinė infekcija. Ypač reikia saugotis virusinių infekcijų. Virusinė infekcija padidina bronchų receptorių dirglumą, atsiranda bronchų hiperreaktyvumas (didesnis jautrumas išoriniams dirgikliams), todėl vystosi bronchų spazmas, obstrukcija. Iš pradžių pakitimai būna dalinai laikini, tačiau, dažnai kartojantis infekcijai, tampa nebeišnykstantys.
Žinoma, kad tiek pačiai ligai, tiek paūmėjimams atsirasti svarbūs ir kiti veiksniai – plaučių ligos (plaučių uždegimas, plaučių arterijų trombinė embolija), krūtinės ląstos traumos (šonkaulių sumušimas, lūžimas), širdies ligos (aritmijos, širdies nepakankamumas, vaistų kraujospūdžiui mažinti vartojimas). Neigiamą įtaką turi ir žalingi įpročiai, pvz., rūkymas. Žinoma, kad rūkantieji LOPL serga 5,5 kartų dažniau nei nerūkantieji. Rūkaliaus organizme išsiskiria daugiau uždegimo mediatorių, greičiau ir intensyviau paburksta, po to hipertrofuoja bronchų gleivinė, sutrinka balansas tarp oksidatorių ir antioksidatorių. Veikiant tabako dūmams, daugėja neutrofilų, eozinofilų, atsiranda bronchų gleivinės uždegimas.
Kiti aplinkos veiksniai yra ne mažiau svarbūs – būsto sąlygos (nėra pakankamos ventiliacijos, ypač kai yra dujinė viryklė ir susidaro per didelė azoto monoksido koncentracija), įvairios apdailai naudojamos cheminės medžiagos didina būsto užterštumą ir LOPL paūmėjimo riziką.
 

Kaip gydyti LOPL?


LOPL – nepagydoma progresuojanti liga, tačiau, tinkamai gydant, galima išvengti ligos paūmėjimų ir komplikacijų, sulėtinti jos progresavimą.
Bronchus plečiančio vaisto pasirinkimas priklauso nuo to, kaip jis veikia pacientą, t.y. ar simptomai lengvėja ir kokie pasireiškia šio vaisto nepageidaujami poveikiai. Vaistai praplečia bronchus, gerina organizmo aprūpinimą deguonimi, mažina komplikacijas. Pirmenybė teikiama inhaliuojamosioms vaistų formoms. Bronchus plečiančių vaistų reikia vartoti visą likusį gyvenimą, jų nenutraukiant.
 

LOPL gydyti vartojami trijų grupių bronchus plečiantys vaistai:


· b2 agonistai;
· anticholinerginiai vaistai;
· metilksantinai.
b2 agonistai skirstomi į dvi grupes: trumpai ir ilgai veikiančius. Trumpai veikiantys b2 agonistai vartojami daugiau skubiai pagalbai, o ilgai veikiantys b2 agonistai dažniausiai vartojami gydyti nuolat. Pacientams, negalintiems vaistų įkvėpti, jų skiriama tabletėmis. b2 agonistai pradeda veikti po kelių minučių, maksimaliai išplėsdami bronchus per 15–30 min. Ilgalaikio poveikio – išplečia bronchus 12 ar daugiau valandų.
Iš anticholinerginių vaistų būtų galima paminėti ipratropiumo bromidą, oksitropiumo bromidą, tiotropiumo bromidą, kurie sumažina bronchų gleivinės jautrumą, hipersekreciją, atpalaiduoja lygiuosius bronchų raumenis, todėl sergančiajam pasidaro lengviau kvėpuoti, sumažėja skrepliavimas, dusulys. Įrodyta, kad vartojant bronchus plečiančius vaistus, inhaliuojamuosius gliukokortikosteroidus ir anticholinerginius vaistus, sergančiųjų LOPL gyvenimo kokybė pagerėja. Šių vaistų būtina vartoti visą gyvenimą nepertraukiamai.
Metilksantinų veikimas priklauso nuo jų koncentracijos kraujyje. Jų terapinė platuma (dozė nuo mažiausios veikliosios iki mažiausios toksinės) yra siaura. Ta pati dozė skirtingiems pacientams gali sukelti skirtingą poveikį: vieniems gali būti per maža, kitiems per didelė. Rūkaliams ir jauniems asmenims reikia didesnių gydomųjų ir palaikomųjų dozių. Vartojant šių vaistų ilgiau, rekomenduojama tirti jų koncentraciją kraujyje.
 

O gal geriau profilaktika?


Dažnai vartojamas posakis, kad geriausias gydymas – ligos profilaktika, pasiteisina ir LOPL atveju.
· Svarbiausia – nerūkyti!
· Vengti virusinių infekcijų.
· Sveikai maitintis.
· Gerti daug skysčių, nes sergantieji LOPL daug jų netenka kvėpuodami.
· Vengti ar geriau pakeisti kenksmingas darbo sąlygas.
· Fiziniai pratimai rekomenduojami pagal sergančiojo galimybes. Kasdien reikia daryti kvėpavimo raumenų mankštos pratimus, išmokti racionaliai kvėpuoti maksimaliai panaudojant diafragmą.
Ankstyva LOPL diagnostika ir atidus gydytojo nurodymų vykdymas, vartojant paskirtus vaistus, gali užkirsti kelią ligos progresavimui ir sušvelninti ligos simptomus.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai