Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Kvėpavimo ligos  » Knarkimas - ne toks jau nekaltas reiškinys

Knarkimas - ne toks jau nekaltas reiškinys

Niekas taip neatgaivina pavargusio kūno ir proto kaip geras, kokybiškas miegas. Miegant sulėtėja kvėpavimas, širdies darbas, pertvarkoma per dieną smegenyse susikaupusi informacija. Deja, ne visi gali džiaugtis visaverčiu miegu. Dažniausia blogo miego priežastis – knarkimas. Kenčia ne tik šalia miegantis partneris, bet ir pats knarkiantysis. Tai nėra toks jau nekaltas reiškinys, kaip anksčiau manyta. „Knarkimas – tai rimta liga, kurią nedelsiant būtina gydyti“, – sako Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto prof. Giedrius VARONECKAS.
 

Keturios valandos be deguonies


„Iš pradžių mano vyras knarkdavo tik labai pavargęs. Užtekdavo jį pabaksnoti, ir jis nurimdavo. Vėliau knarkimas stiprėjo ir vis labiau trukdė miegoti. Jaučiausi nuolat pavargusi, suirzusi. Mūsų santykiai vis blogėjo, kol galiausiai meilė virto nesibaigiančiais konfliktais ir neapykanta“, – guodžiasi viena mūsų skaitytoja.
Prof. G. Varonecko teigimu, nebeapsikęsdami knarkimo žmonės vis dažniau ieško kvalifikuotos pagalbos. Seniau medikai buvo bejėgiai, tačiau dabar jau yra specializuotų centrų, gydančių knarkimą ir kitus miego sutrikimus.
Daugumai knarkimas nedaro jokios žalos. Tačiau kai kuriems tai gali būti rimtos ligos (miego apnėjos ar viršutinių kvėpavimo takų rezistentiškumo) simptomas. Miego apnėja – dažniausia knarkiančiųjų palydovė. Apnėjos kamuojamam žmogui nuo kelių sekundžių iki kelių minučių sustoja kvėpavimas. Tuo galite įsitikinti klausydami knarkiančiojo. Jis staiga nutyla. Dėl kraujyje sumažėjusios deguonies koncentracijos dirginamos smegenys, miegantysis trumpam nubunda ir po apnėjos pauzės eina gilus įkvėpimas. Ilgainiui kvėpavimo pauzės dažnėja ir gali kartotis iki trijų šimtų kartų per naktį. Sudėjus visus apnėjos epizodus paaiškėja, kad kartais miegantysis nekvėpuodamas išbūna nuo poros iki keturių valandų.
 

 

Kodėl dažniau knarkia vyrai?


Knarkimas atsiranda dėl padidėjusio oro pasipriešinimo kvėpavimo takuose. Miegant atsipalaiduoja viso organizmo raumenys. Ne išimtis ir minkštojo gomurio, liežuvio raumenynas. Dėl sumažėjusio minkštojo gomurio raumenų tonuso jie užkrenta ant kvėpavimo takų ir trukdo orui praeiti. Alkoholis, migdomieji ar raminamieji vaistai, vartojami prieš miegą, dar labiau padidina raumenų atsipalaidavimą ir skatina kvėpavimo sustojimus. Vyrai dažniau knarkia dėl kvėpavimo takų anatomijos ypatybių.
Knarkimo priežastis galima suskirstyti. Tai:
• Individualios anatomijos ypatybės: išbujoję apie kvėpavimo takus esantys minkštieji audiniai, iškrypusi nosies pertvara, nosies polipai, didelis liežuvis, siauri viršutiniai kvėpavimo takai, padidėjusios nosies kriauklės.
• Provokuojantys veiksniai: nutukimas, vaistų ir alkoholio vartojimas, amžius, lytis.
Pastebėta, kad obstrukcine miego apnėja dažniausiai suserga nutukę vyrai. Moteris (iki menopauzės) nuo šios ligos apsaugo tam tikri hormonai ir kitokia nei vyrų gerklės anatomija. Vyresniame amžiuje šios ligos paplitimo skirtumas tarp vyrų ir moterų mažėja, tačiau neišnyksta.
 

Grėsmė sveikatai


Organizmas be deguonies gali išbūti tik dvi tris minutes. Ilgesnis deguonies trūkumas sukelia nebeišnykstančius pakitimus. Todėl vis dažnėjantys apnėjos epizodai labai neigiamai veikia knarkiančiojo sveikatą. Kraujyje mažėja deguonies įsotinimas, dėl to sunkėja širdies darbas, kyla kraujospūdis, trinka centrinės nervų sistemos ir kitų organų veikla. Kartais pasireiškia širdies ritmo sutrikimai, kurie gali būti net staigios mirties priežastis. Pasak prof. G. Veronecko, sergantis miego apnėja visą dieną jaučiasi pavargęs, sutrinka jo fizinė ir protinė veikla, asmeninis gyvenimas. Dažnai apnėjos kamuojamas žmogus užmiega darbe arba net vairuodamas automobilį. Nustatyta, kad žmonės, sergantys miego apnėja, apie du penkis kartus dažniau sukelia autoavarijas nei nesergantys.
 

Dėl nekokybiško miego knarkiantys:


· pabunda pavargę, neišsimiegoję
· būna blogos nuotaikos, irzlūs
· sunkiai susikoncentruoja, atsiranda problemų darbe
· silpnėja atmintis, dažniau vystosi depresija
· kamuoja lytinės veiklos sutrikimai
· blogėja gyvenimo kokybė,
Šios problemos gali atsirasti staiga ir trumpam arba kamuoti žmogų nuolatos. Ligonis gali nepastebėti šių simptomų arba nekreipti į juos dėmesio, tačiau šeimos nariai ar bendradarbiai greitai pastebi nuotaikos, elgesio pokyčius ir paskatina kreiptis į gydytojus.
 

Knarkimas – pagydoma liga


Jeigu nėra rimtesnių kvėpavimo sutrikimų, didžiajai daliai žmonių knarkimas nekelia jokios grėsmės. Pasak prof. G. Varonecko, pirmiausia kiekvieną knarkiantįjį reiktų ištirti miego laboratorijoje ir išsiaiškinti, kokią įtaką jo organizmui daro knarkimas ir ar nėra miego apnėjos epizodų. Taip pat reikalinga nosies–ausų–gerklės gydytojo apžiūra, nes penkiasdešimt procentų knarkiančiųjų serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis (iškrypusios pertvaros, polipozė).
Knarkimas – sėkmingai gydoma ir išgydoma liga. Knarkimas gydomas teigiamo slėgio oro kaukėmis, burnos įtaisais ar pritvirtinant prie nugaros teniso kamuoliuką. Pritvirtinus kamuoliuką, žmogus negulės ant nugaros, todėl ir neknarks.
Tiems, kuriems nepadeda konservatyvus gydymas, taikomas chirurginis.
 

Išsigelbėjimas – geras čiužinys


Dažna nuovargio ir blogo miego priežastis – nepatogi lova. Todėl pirmiausia reikia pasirinkti tinkamą čiužinį. Nepatogiai gulėdami dažniau vartomės. Norėdami apsiversti ant kito šono, prabundame iš gilaus miego fazės. Kai tai kartojasi labai dažnai, žmogus jaučiasi pavargęs ir neišsimiegojęs. Kai čiužinys patogus, ne tik rečiau vartysis knarkiantysis, bet ir jūs giliai bei patogiai miegodami negirdėsite šalia jo knarkimo.

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2026. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS