Kas geriau: astma ar bronchitas?

Apie astmą straipsnių ir informacijos galima rasti gana daug. Tačiau iki šiol retai kalbama apie labai panašią, kartais egzistuojančią drauge su astma ir sukeliančią daug papildomų gyvenimo bei gydymo problemų ligą - lėtinį obstrukcinį bronchitą, dabar vadinamą lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL). Pagaliau nebėra ekonominių skirtumų gydant šias ligas: vaistų išlaidos kompensuojamos abiejų ligų atveju, tačiau, nėra abejonės, išlieka šių ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo bei prognozės skirtumai, nors skiriami vaistai dažnai panašūs. Visuomenėje susiformavusi neteisinga nuostata ir dauguma žmonių į obstrukcinį bronchitą nežiūri kaip į rimtą ligą ir dažniausiai ilgą laiką nekreipia į tai dėmesio. “Tai kas, kad kartais pakosčiu, paskrepliuoju, padūstu, pageriu arbatų, ir per savaitę kitą praeina”, - taip dažnai apie jį kalbama. Tuo tarpu ne vienas pacientas susijaudina, kai jį apžiūrėjus ir ištyrus tenka diagnozuoti astmą. Dar mažiau pacientų žino, jog yra dvi ligos - obstrukcinis bronchitas ir astma. Tuomet tenka ilgai įrodinėti, kas geriau - astma ar bronchitas, ir kaip gyventi sergant šiomis ligomis. Vyresniame amžiuje tokia situacija nėra reta. Tad kur čia šuo pakastas?
 

Astma iš tikrųjų nemaloni ir kaprizinga liga. Ji gąsdina dusulio priepuoliais, uždusimo baimės jausmu, poreikiu nuolat vartoti vaistus, tačiau noriu dar kartą pabrėžti: tai liga, kurią šiuolaikinėmis priemonėmis, laikantis gydytojo nurodymų, galima gerai kontroliuoti, užkirsti kelią paūmėjimams, normaliai gyventi ir apsisaugoti nuo plaučių nepakankamumo, jeigu kartu nesergama bronchitu. “Gryna” astma - geriau negu bronchitas.
Obstrukcinis bronchitas, beje, daug klastingesnė liga, gydymas sudėtingesnis, gydymo rezultatai visuomet blogesni. Kodėl taip yra? Pabandykime nuosekliai išsiaiškinti.
Visų pirma, žinoma, ne visi serga vienodai. Jeigu kosulys ir skrepliavimas kartojasi ne kasmet, neužtrunka daugiau keliolikos dienų - bėda nedidelė. Greičiausiai tai sezoninis katarinis bronchitas, kuriuo anksčiau ar vėliau persirgti tenka kiekvienam. Mus, gydytojus, jaudina kita problema - tai lėtinis obstrukcinis bronchitas. Šia liga serga apie 8-10 proc. visų suaugusių gyventojų. Jis dvigubai dažniau nei astma tampa invalidumo ir mirties priežastimi. Kaip ir astma, šia liga sergama vis dažniau, o efektyvių priemonių užkirsti tam kelią yra mažai, ypač kai liga įsisenėjusi.

 

Kokios šios ligos priežastys, kaip nuo jų apsisaugoti, kaip gydyti?


Šiandien niekas neabejoja, jog pagrindinė priežastis yra rūkymas - 90 proc. sergančiųjų bronchitu sudaro rūkantys. Beje, nereikėtų užmiršti ir pasyvaus rūkymo, t.y. buvimo prirūkytoje aplinkoje. Greta to, nemažą reikšmę turi ir aplinkos užterštumas kenksmingomis medžiagomis, ypač azoto ir sieros junginiais. Neretai, ypač rūkantiems arba dirbantiems kenksmingoje aplinkoje, obstrukcinį bronchitą sukelia virusinės kvėpavimo takų ligos, kai po jų lieka ilgalaikis kosulys, o kartais ir dusulys. Svarbiausia, kad cigarečių dūmuose ar aplinkoje esančios kenksmingos medžiagos bei virusai žaloja pačius smulkiausius kvėpavimo takus - bronchioles ir alveoles ten, kur vyksta deguonies pasisavinimas ir angliarūgštės apykaita. Be to, vystosi uždegimas, bronchiolės “užkemšamos”, suardomos alveolių sienelės ir sutrikdoma dujų apykaita. Vien alveolių plotas sudaro per 50-60 cm2, todėl kol tie, nors ir negrįžtamai pažeisti, plotai nedideli, dusulio ir kitų negalavimų nejaučiame, tačiau bronchai tampa jautrūs šaltam orui, dulkėms, kvapams, o tai gali sukelti kosulį, sunkumą krūtinėje (rūkoriaus rytinis kosulys neabejotinai yra pirmasis šių bėdų rodiklis). Pirmoji ir lemtinga obstrukcinio bronchito “klasta” ir yra ta, kad jis prasideda nuo “nevertų dėmesio” simptomų: epizodinio kosulio, paskrepliavimo, padusimo, kasdieninio rytinio rūkoriaus “pogripinio” kosulio, netrukdančio normaliam gyvenimui ir darbui. Tokiu atveju retas kreipiasi į gydytoją, nors tai ir yra patys ankstyvieji šios ligos simptomai. Tuo metu galima efektyvi pagalba, reikalingas aktyvus gydymas. Tai pradžia, tačiau į mus kreipiamasi tik tuomet, kai prasideda ir naktinis kosulys, kai pajuntamas dusulys fizinio krūvio metu, kai liga jau “sena” ir sunkiai išgydoma. “Klastos” esmė ir yra ta, kad nuo pirmųjų iki verčiančių kreiptis į gydytoją simptomų paprastai praeina 10-15-20 metų. Palaipsniui priprantama prie tų negalavimų. Tuo tarpu laiku atlikus specialius tyrimus ir nustačius, kad yra bronchų laidumo sutrikimų, galima pradėti gydyti. Esame atlikę kelių gamyklų “praktiškai” sveikų, bet rūkančių arba dirbančių kenksmingoje aplinkoje darbuotojų tyrimus. 60 proc. iš jų buvo pradinių obstrukcinio bronchito simptomų, pacientų požiūriu “nevertų dėmesio” ir negydomų. Pagaliau net oficiali medicininė statistika sergančiųjų obstrukciniu bronchitu yra užregistravusi 10-15 kartų mažiau, negu jų turėtų būti pagal epidemiologinius tyrimus. Ne gydytojai kalti, o Jūs, mieli pacientai, per vėlai besikreipiantys į mus.
Reikia atkreipti dėmesį, kad obstrukcinis bronchitas paprastai prasideda nuo silpnų simptomų ir palaipsniui progresuoja. Tie pakitimai distaliniuose kvėpavimo takuose (taip mes vadiname bronchioles ir alveoles) yra negrįžtami. Jie gali būti emfizemos, plaučių ir dujų apykaitos organizme nepakankamumo ir invalidumo priežastis.
Vadinasi, reikia ne tik bandyti užkirsti jiems kelią, bet ir anksti pradėti gydyti susirgus. Metimas rūkyti - pagrindinė profilaktikos priemonė. Sunkiau išvengti aplinkos teršalų. Tai - valstybinė problema.
Na, o gydymas? Sunku pagelbėti, kai sakote: “Daktare, padėkite, dūstu prausdamasis ir rengdamasis, neuždusęs galiu paeiti tik keliolika metrų”. O lūpos ir pirštai pamėlę, kepenys padidėjusios, trūksta deguonies kraujyje. “Rūkiau apie 30 metų, pakosčiu jau 10-15 metų, o dusulį pradėjau jausti prieš kelerius metus. Nekreipiau dėmesio, iki pernai dirbau ūkio darbus, o dabar - nebegaliu”,- aiškina pacientas. Tuo tarpu tyrimų duomenys rodo, kad pacientui stiprus bronchų praeinamumo sutrikimas, plaučių emfizema, deguonies apykaitos sutrikimas, kvėpavimo nepakankamumas. Sunku pasakyti pacientui, jog “prarūkyti plaučiai”. Dar sudėtingiau paaiškinti, jog vos ne vienintelis, pagrindinis ir būtinas vaistas šiuo atveju - pastovi deguonies inhaliacija (beje, Lietuvoje atlikti tai namuose galimybės iki šiol apskritai nėra), kad fizinis darbas draudžiamas (kaimo žmogui). Mesti rūkyti taip pat būtina, bet jau per vėlu. Kitos išeities nėra - neabejotinas invalidumas.
Kitoks pokalbis būtų prieš 10-15 metų, o siūloma pagalba - daug veiksmingesnė. Jei pradedama gydyti laiku, šiandien jau yra priemonių, padedančių stabilizuoti procesą plaučiuose, sustabdyti ligos progresavimą. Retai reikalingi antibiotikai - tik pūlingo paūmėjimo metu, tačiau nuolat būtini vaistai, gerinantys bronchų praeinamumą, atkosėjimą (“bronchų apsivalymą”), stabilizuojantys nebakterinį uždegimą. Jų arsenalas gydytojams gerai žinomas - tai Atroventas (ipratropiumo arba oksitropiumo bromidas), Berodualis, ilgai veikiantis Teofilinas, Lazolvanas (ambroksolis), Acetilcisteinas, Prednizolonas, Inhakortas ir kt. Dauguma šių vaistų apdraustiems asmenims yra kompensuojami. Kokius iš tų vaistų ir kaip vartoti, žinoma, turi nuspręsti gydytojas, nuodugniai ištyręs plaučių būklę.
Anksti nustatyti pakitimus plaučiuose dažniausiai gali tik specialistas pulmonologas. Klaipėdoje tai galima padaryti “Raudonojo kryžiaus” konsultacinėje poliklinikoje (H.Manto 49, registratūros tel.8-26-212566), pulmonologijos-alergologijos skyriuje (S.Neries 3, tel.8-26-214971), mano privačioje praktikoje (D.Vandens 7-8a, tel.8-26-217226). Sergantiems obstrukciniu bronchitu sudarytos geros sąlygos reabilitacijai Palangos reabilitacinėje ligoninėje ir Juodkrantėje “Ąžuolyne”. Taigi belieka tik laiku pasinaudoti esamomis galimybėmis.
Baigdamas norėčiau dar kartą pabrėžti: astma geriau negu obstrukcinis bronchitas, tačiau ir jį ankstyvose stadijose galima pakankamai veiksmingai gydyti. Kaip matote, obstrukcinis bronchitas nėra “nekalta” liga. Manau, supratote, jog Jūsų gyvenimo kokybė daugeliu atvejų priklauso nuo Jūsų pačių rūpesčio savo sveikata. Linkiu būti sveikiems.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai