LOPL - klastinga, tačiau išvengiama plaučių liga

LĖTINĖ OBSTRUKCINĖ PLAUČIŲ LIGA (LOPL) YRA VIENA LABIAUSIAI PAPLITUSIŲ LIGŲ PASAULYJE. ŠI LIGA PAGAL MIRŠTAMUMĄ YRA PENKTOJE ŠEŠTOJE VIETOJE PASAULYJE.
 

Kas yra LOPL?


Apie šią ligą sutiko papasakoti Vilniaus universiteto Pulmonologijos klinikos gydytojas pulmonologas, medicinos mokslų daktaras Edvardas Danila. Sergant lėtine obstrukcine plaučių liga bronchai mažiau praleidžia oro, todėl būna sunku kvėpuoti. Kartu su įkvepiamu oru patenkančios šiurkščios dalelės, tabako dūmai, mikroorganizmai pažeidžia plonas alveolių sieneles, bronchų gleivinę. Taip išsivysto bronchų ir plaučių uždegimas. Uždegimo ląstelės ir mikroorganizmai gamina įvairias medžiagas, kurios ardo kvėpavimo takų ir plaučių audinį. Be to, uždegimo ląstelės išskiria biologiškai veiklias medžiagas, dėl kurių bronchai spazmuoja. Dėl uždegimo kvėpavimo takuose pagausėja sekreto (skreplių), kuris sutrikdo plaučių ventiliaciją. Ligai užsitęsus, pakinta bronchai, mažėja plaučių elastingumas. Sutrinka organų ir audinių aprūpinimas deguonimi. Ligos komplikacijos – kvėpavimo ir širdies funkcijos nepakankamumas.
 

 

Priežasčių – ne viena


LOPL įtakos turi ne vienas, o keletas rizikos veiksnių. Tai – individualūs ir aplinkos rizikos veiksniai. Tabako dūmai – labiausiai plaučius žalojantis rizikos faktorius. Jeigu Kristupas Kolumbas būtų žinojęs, kokie stiprūs nuodai slypi tabake, šio augalo sėklos prieš 500 metų Europos tikriausiai nebūtų pasiekusios. Kitas, ne mažiau svarbus rizikos veiksnys – aplinkos užterštumas. Vystantis ir plečiantis pramonei, didėja oro užterštumas. Aplinkos dulkėmis, chemikalais, įvairiomis gamyklų ir durpynų išskiriamomis medžiagomis – štai kuo mes kvėpuojame. Dirbant kenksmingomis sąlygomis – lentpjūvėse, malūnuose – gamybos metu susidaro dideli kiekiai labai smulkių dulkių, kurios žaloja plaučius. Individualūs (įgimti) rizikos veiksniai – trūksta tam tikrų medžiagų, sutrikusi organizmo gynybos sistema. Negalima pakeisti individualių, tačiau galima keisti aplinkos nulemtus rizikos veiksnius.
 

Kada įtarti LOPL?


Šiai ligai būdinga simptomų trijulė – kosulys, skrepliavimas ir dusulys. Tipiškas LOPL sergantis žmogus – rūkalius. Rūkančiajam žmogui pirmųjų simptomų atsiranda po 10-15 metų rūkymo. Kadangi rūkantis žmogus ir taip kosti, tai jis laiku nepastebi, kad kosulys pakito, skrepliavimas tapo nuolatinis. Vėliau kosima ne tik rytais, bet ir dieną bei vakare. Ligai progresuojant žmogus pradeda justi, kad didesnio fizinio krūvio metu atsiranda dusulys, o vėliau dusulys užpuola net ir menkiausio fizinio krūvio metu. Ilgainiui dusulys pradeda varginti nuolat. Neretai reikia vis daugiau pastangų kvėpuoti, atrodo, kad krūtinė tampa sunki. Pasak gyd. E.Danilos, skirtingai nei rūkantieji, tabako gaminiais nepiktnaudžiaujantys asmenys šia liga serga rečiau, o jei ir suserga, tai daug anksčiau kreipiasi į gydytojus, nes jiems neįprasta kosėti ir skrepliuoti kaip rūkantiesiems. O kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo lengvesnė jos eiga ir paprastesnis gydymas.
A
 

pie gydymą – nuo profilaktikos


Mesti rūkyti. Prie nikotino labai greitai priprantama, todėl mesti rūkyti nėra lengva, net ir labai norint. Žinoma, kad daugelis bando mesti rūkyti, bet ne visada tai pavyksta, todėl norintieji atsikratyti šio žalingo įpročio turi bandyti keletą kartų. Labiau tikėtina, kad pasiseks mesti rūkyti, jei pacientas žinos, kokių kliūčių gali iškilti, ir planuos, kaip jas įveikti. Elgesio terapija nėra vienintelis būdas mesti rūkyti, dažnai nikotino pakaitinė terapija ar nenikotininiai vaistai rūkantiesiems būna daug naudingesni. Priklausomiems nuo nikotino asmenims šios medžiagos poreikis patenkinamas vartojant nikotino turinčių tablečių, pleistrus, kramtomąją gumą. Tyrimų duomenimis, pakaitinė nikotino terapija padeda dvigubai lengviau mesti rūkyti. Nepaisant to, kad ilgalaikio rūkymo sukeltas plaučių pažeidimas yra nebepagydomas, metus rūkyti išvengiama tolesnio pablogėjimo. Todėl nemažai daliai rūkalių, sergančių LOPL, vien tik metus rūkyti gali pagerėti kvėpavimo funkcija.
Pakeisti kenksmingas darbo sąlygas. Jei neįmanoma pakeisti darbo sąlygų, siekiant išvengti LOPL simptomų stiprėjimo reikia persikvalifikuoti arba keisti darbą.
Vengti infekcijų. Vienas iš LOPL rizikos veiksnių yra dažnos virusinės ar mikrobinės infekcijos. Sunku išvengti kasmetinių gripo antpuolių. Šiuo atveju gali padėti skiepai. Įrodyta, kad sergančiųjų LOPL skiepijimasis nuo gripo net 50 proc. sumažina sunkių ligų ir mirčių atvejų skaičių. Skiepytis reikia kasmet, geriausia rugsėjo-spalio mėnesiais.
Judėti. Bet kurioje šios ligos stadijoje labai naudingi fiziniai pratimai. Fiziniai pratimai rekomenduojami pagal sergančiojo galimybes. Kasdien reikia daryti kvėpavimo raumenų mankštos pratimus, išmokti racionaliai kvėpuoti maksimaliai panaudojant diafragmą. Mankštintis reikia nuolat ir nuosekliai. Būtina jausti savo organizmą, jo neprievartauti – jei sunku, mažinti krūvį ar keisti mankštos pobūdį.
Sveikai maitintis. Maitintis reikia reguliariai, geriau dažniau ir mažomis porcijomis. Vengti keptų, riebių patiekalų. Gyvulinius riebalus (sviestą, taukus) rekomenduojama pakeisti augaliniais (aliejumi). Kelis kartus per dieną reikia valgyti duonos, kruopų, makaronų ar bulvių, taip pat įvairių, dažniau šviežių daržovių ar vaisių. Siūloma valgyti daug baltymų turinčio maisto: liesą pieną ir liesus, nesūrius pieno produktus (rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę).
Būtina gerti daug skysčių. Nes, pasak gyd. E.Danilos, sergantieji LOPL dažnai kvėpuodami netenka daug skysčių. Be to, skysčiai skystina bronchų sekretą – tada jis lengviau iškostimas.
Neperšalti. Tam padeda maisto produktų, kuriuose yra pakankamai vitamino C, valgymas, patalpų vėdinimas, dažnas patalpų valymas drėgnu skuduru. Liaudies medicinos priemonės gali padėti apsisaugoti nuo peršalimo. Padės česnakai, čiobrelių užpilas (pora žiupsnelių čiobrelių puodeliui šilto vandens) prieš miegą. Uždegimą slopinančiomis savybėmis pasižymi imbieras. Jei patiriama daug stresų, kasdien galima suvalgyti vieną ar du desertinius šaukštus kviečių gemalų.
Gydymas vaistais. Šiuo metu LOPL yra nepagydoma liga. Medikamentinio gydymo tikslas – sustabdyti ligos progresavimą, išvengti paūmėjimų, pagerinti sergančiojo darbingumą ir gyvenimo kokybę.
Bronchus plečiantys vaistai. Medikamento pasirinkimas
priklauso nuo to, kaip jis veikia pacientą, t.y. ar simptomai lengvėja ir kokie pasireiškia šio vaisto nepageidaujami poveikiai. Vaistai praplečia bronchus, gerina organizmo aprūpinimą deguonimi, mažina komplikacijas. Bronchus plečiančių vaistų reikia vartoti visą likusį gyvenimą. LOPL gydyti vartojami trijų grupių bronchus plečiantys vaistai:
1) (beta)2 agonistai,
2) anticholinerginiai vaistai,
3) metilksantinai.
2 agonistai skirstomi į dvi grupes: trumpo veikimo (terbutalinas, salbutamolis, fenoterolis) ir ilgo veikimo (salmeterolis, formoterolis). Trumpo veikimo 2 agonistai vartojami daugiau skubiai pagalbai, o ilgalaikio poveikio – nuolatiniam gydymui. 2 agonistai dažniausiai vartojami inhaliuojamomis formomis. Pacientams, negalintiems vaistų įkvėpti, jų skiriama tabletėmis. Trumpo veikimo 2 agonistai pradeda veikti po kelių minučių, maksimaliai išplėsdami bronchus per 15-30 min. Ilgalaikio poveikio 2 agonistai ne tik išplečia bronchus 12 ar daugiau valandų, bet ir saugo ląsteles nuo suirimo, o tai labai svarbu sergant LOPL. Įrodyta, kad vartojant 2 agonistų gerėja sergančiųjų LOPL gyvenimo kokybė.
Anticholinerginiai vaistai (ipratropiumo bromidas, oksitropiumo bromidas, tiotropiumo bromidas) blokuoja M1, M2, M3 receptorius, sumažina bronchų gleivinės, hipersekreciją, atpalaiduoja lygiuosius bronchų raumenis.
Metilksantinai (teofilinas). Šių vaistų veikimas priklauso nuo jų koncentracijos kraujyje. Jų terapinė platuma (dozė nuo mažiausios veikliosios iki mažiausios toksinės) yra siaura. Ta pati dozė skirtingiems pacientams gali sukelti skirtingą efektą: vieniems gali būti per maža, kitiems per didelė. Rūkaliams ir jauniems asmenims reikia didesnių gydomųjų ir palaikomųjų dozių. Vartojant šių vaistų ilgiau, rekomenduojama tirti jų koncentraciją kraujyje.
Sudėtiniai trumpalaikio poveikio bronchus plečiantys vaistai. Dažniausiai LOPL gydyti vartojami viename aerozolyje ipratropiumo bromidas ir 2 agonistas. Kai kurių tyrimų duomenimis, vartojant kombinuotą terapiją bronchus plečiantis efektas būna didesnis nei vartojant kiekvieno vaisto atskirai.
Gliukokortikoidai. Reguliarus gydymas inhaliuojamaisiais
gliukokortikoidais tinka pacientams, kuriems kartojasi LOPL paūmėjimai. Nesant ligos paūmėjimo, skiriamas 2-4 savaičių trukmės geriamųjų gliukokortikoidų arba inhaliuojamųjų gliukokortikoidų kursas.
Kadangi sergant lėtine obstrukcine plaučių liga vystosi kvėpavimo takų uždegimas, reikėtų skirti ir inhaliuojamųjų kortikosteroidų. Įrodyta, kad ši vaistų grupė mažina ligos paūmėjimo dažnį ir mirštamumą.
Kombinuota terapija. Europos respiratologų draugijos kongrese, vykusiame šiais metais Stokholme, buvo paskelbta, kad lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimų skaičių ir mirš-tamumą nuo jos galima sumažinti vartojant inhaliuojamųjų kortikosteroidų ir 2 agonistų viename inhaliatoriuje.
Antibiotikai. Jų skiriama, kai nustatoma, kad LOPL
paūmėjimo priežastis – infekcija. Dažniausiai skiriamia geriamųjų aminopenicilinų ar aminopenicilino su beta laktamazės inhibitoriais ar antros kartos cefalosporinu arba makrolidu.
Mukolitikai. Jų (acetilcisteino, ambroksolio) gali būti vartojama, kai yra klampus, tirštas ir sunkiai atkostimas bronchų sekretas. Platus jų vartojimas nerekomenduojamas.
Deguonies terapija. Tai pagrindinis nefarmakologinis vyresnio amžiaus pacientų, sergančių sunkia LOPL, gydymo būdas. Deguonies terapija gali būti skiriama kaip:
a) ilgalaikė deguonies terapija,
b) deguonies terapija fizinio krūvio ar miego metu,
c) deguonies terapija dusuliui palengvinti.
LOPL suprantama kaip daugiakomponentė liga. LOPL išsivysto dėl įvairių patofiziologinių mechanizmų – obstrukcijos, uždegimo, struktūrinių pokyčių, mukociliarinės disfunkcijos, todėl ir jos gydymas turi būti kombinuotas ir kompleksinis, efektyviai veikiantis kiek galima daugiau šios ligos komponentų.
Literatūros sarašas - redakcijoje

Susiję straipsniai

Mūsų draugai