Krymo-Kongo hemoraginė karštligė (A98.0)

I. 1. Etiologija:
sukėlėjas – Nairovirus genties virusas, turintis RNR, priklausantis arbovirusų grupei,
Bunyaviridae šeimai;
virusas pirmą kartą nustatytas 1945 m. Rusijoje;
pagal antigeninę sudėtj identiškas virusas buvo išskirtas iš ligonio kraujo 1956 m. Afrikoje ir pavadintas Kongo.
2. Epidemiologija:
infekcijos šaltinis ir gamtinis rezervuaras – infekuoti laukiniai gyvūnai (lauko pelės,
mažieji starai, pilkieji kiškiai, ežiai, antilopės);
užkratą perneša erkės Hyalomma marginatum ir Hyalomma plumbeum: įkandant į kraują patenka virusas;
galima užsikrėsti nuo sergančio žmogaus, sąlyčio su jo krauju keliu; būdingas sezoniškumas
– daugiausia sergama gegužės–rugpjūčio mėnesiais;
gamtinių endeminių židinių yra Krymo stepių rajonuose, Astrachanės, Rostovo srityse,
Krasnodaro ir Stavropolio kraštuose, Vidurinėje Azijoje,
Kinijoje, Bulgarijoje, buvusios
Jugoslavijos teritorijoje, kai kuriose į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos
šalyse (Konge, Kenijoje, Ugandoje,
Nigerijoje ir kt.).
3. Klinika:
inkubacinis laikotarpis – 1–14 dienų;
prodrominių reiškinių nebūna;
ikihemoraginis ligos periodas tęsiasi nuo 1 iki 7 (dažniausiai 3–4) dienų:
ūminė Iigos pradžia: febrilus karščiavimas (39–40° C), šaltkrėtis;
bendras silpnumas, galvos ir viso kūno raumenų skausmai, „kaulų laužymas“;pasitaiko galvos svaigimas, sąmonės sutrikimai, viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių;
kai kuriems ligoniams būna vėmimo, nesusijusio su valgymu, epizodai, viršutinės
pilvo dalies ir juosmens skausmai. Hemoraginis ligos periodas:
temperatūra sumažėja iki subfebrilios, tačiau po 1–2 dienų vėl pakyla (dvibangė karščiavimo eiga labai būdinga);
daugumai ligonių 2–4 ligos dieną (rečiau 5–7 dieną) atsiranda hemoraginių reiškinių:
hemoraginis bėrimas odoje ir gleivinėse, hematomos injekcijų vietose, kraujavimas iš skrandžio, žarnyno ir kt; ligonio būklė ryškiai pablogėja;
veido hiperemiją keičia išbalimas, atsiranda lūpų cianozė, akrocianozė; pradžioje bėrimas odoje būna petechinis smulkus, vėliau atsiranda ir stambios kraujosrūvos odoje; atsiranda minkštojo gomurio petechinė enantema, kraujavimas iš dantenų, nosiaryklės,
plaučių, virškinamojo trakto, lyties organų; masyvus kraujavimas iš skrandžio ir žarnyno – blogos prognozės požymis;
atsiranda sąmonės sutrikimų;
vargina pilvo skausmai, vėmimas, viduriavimas;
kepenys padidėjusios, palpuojant skausmingos, teigiamas Džordano simptomas;
bradikardiją keičia tachikardija, yra hipotonija; kai kuriais atvejais būna oligurija;
karščiavimas trunka 10–12 dienų;
temperatūros normalėjimas ir kraujavimo išnykimas rodo sveikimą.
Sveikstant, iki 2 mėnesių išlieka astenizacija;
sunkūs ligos atvejai gali komplikuotis sepsiu, plaučių edema, židinine pneumonija, ūminiu inkstų funkcijos nepakankamumu, hipovoleminiu šoku, DIK sindromu, tromboflebitu.
Miršta nuo 15 iki 70 proc. ligonių.
4. Diagnozę pagrindžia:
klinikiniai požymiai ir epidemiologiniai duomenys;
viruso išskyrimas iš kraujo pirmomis ligos dienomis, užkrėtus ląstelių kultūras;
savitųjų IgM antikūnų arba IgG klasės antikūnų titro augimo nustatymas hemagliutinacijos slopinimo, IFR ar ELISA metodu;
viruso RNR kraujo serume nustatymas PGR būdu; kraujyje leukopenija, hipochrominė anemija, trombocitopenija;
kepenų pažeidimo atveju kraujo serume nustatomas AST aktyvumo, kreatinino fosfokinazės ir bilirubino kiekio padidėjimas.
5. Diagnozės formulavimas:
Febris haemorrhagica crimiana, f.levis (mitis, gravis).
II. Gydymas:
1. Antrasis arba trečiasis režimas, ligoniai griežtai izoliuojami.
2. Dieta – P1
3. Etiotropinio gydymo nėra.Remiantis pasauline klinikine praktika, rekomenduojamas įtariamų ligos
atvejų
gydymas ribavirinu, skiriant jį į veną iš pradžių 30 mg/kg kūno masės per parą,
vėliaue– po 15 mg/kg kūno masės per parą kas 6 val. 4 dienas, dar vėliau – po 8img/kg kūno masės per parą kas 8 val., 6 dienas (pagrįstų klinikinių studijų kol kas nėra).
4. Patogenezinis ir simptominis gydymas kaip ir kitų hemoraginių karštligių.
Profilaktika:
inaktyvuoti skiepai (tik Rusijoje);
poekspozicinė profilaktika – skiriama gerti ribavirino po 600 mg kas 6 val., 7 dienas.

 

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė

Mūsų draugai