Krūties vėžio diagnostikos būdai

Apie 50 proc. visų piktybinių navikų būtų galima išvengti. Viena iš svarbiausių profilaktikos priemonių – ankstyva diagnostika, leidžianti pradėti laiku gydyti. Apie tai, kokie yra diagnostikos metodai, pasakoja krūtų chirurgė-onkologė dr. Vida Petraitienė.
 

Labai svarbi ankstyvos diagnostikos priemonė – savitikra. Kiekviena moteris, praėjus 2–3 dienoms po mėnesinių, turėtų prieš veidrodį apžiūrėti savo krūtis: ar nėra deformacijos, ar viena krūtis ne didesnė nei kita, ar nėra išskyrų iš spenelių, ar neapčiuopiami dariniai krūtyse, pažastyse. Pastebėjus ar įtarus minimalius pakitimus, reikėtų konsultuotis su ginekologu ar šeimos gydytoju, jie, reikalui esant, nusiųs pas krūties ligų specialistą (mamologą).
 

Į kokį specialistą kreiptis įtarus krūties vėžį? Kaip jis diagnozuojamas?


Jei moteris krūties vėžio profilaktikai ar atsiradus įtarimams kreipiasi į šeimos gydytoją, jis, objektyviai ištyręs (apžiūrėjęs ir apčiuopęs krūtis, limfmazgius), rekomenduoja, atsižvelgiant į moters amžių, atlikti echoskopinį ar rentgeninį (mamografiją) krūties tyrimus. Įtarus patologinį pakitimą krūtyje, pacientė siunčiama pas krūties ligų specialistą. Įtarus krūties vėžį, atliekami punktato ir išskyrų bei citologiniai tyrimai.
Šeimos gydytojas ir be echoskopinių bei rentgeninių tyrimų gali pacientę tiesiogiai nusiųsti pas krūties ligų specialistą. Šis pagal indikacijas paskiria reikalingus tyrimus, nustato diagnozę. Nustačius krūties vėžio diagnozę, pacientė siunčiama į gydymo įstaigą, kurioje atliekamas specializuotas, kombinuotas arba kompleksinis gydymas: chirurginis, chemoterapinis ir spindulinis. Šeimos gydytojas stebi visą gydymo eigą.
Kiekviena moteris ir be šeimos gydytojo siuntimo gali tiesiogiai kreiptis į krūties ligų specialistą, jei pastebėjo pakitimų krūtyse ar turi kitų įtarimų.
Krūties echoskopija atliekama pagal indikacijas, neatsižvelgiant į moters amžių.
Mamografija paprastai atliekama moterims nuo 40 metų amžiaus, bet, jei krūtų ligų gydytojas įtaria ikivėžinius ar vėžinius pakitimus, – ir jaunesnėms.
Kontrolinė mamografija, įvertinus rizikos veiksnius, nuo 50 m. atliekama kiekvienais metais.
Jei moteris priklauso rizikos grupei (yra pirmos eilės giminaičių, sergančių krūties vėžiu), mamografija atliekama jaunesniame amžiuje.
 

Kiti tyrimai


Apčiuopos arba apžiūros metodais nustačius mazgą krūtyje, esant neaiškiems pakitimams, atliekamas citologinis tyrimas – aspiracinė punkcija kontroliuojant echoskopu ir/ar rentgenu.
Esant galimybėms, atliekamas papildomas tyrimas – imunohistocheminė hormonų receptorių diagnostika.
Vėžio ląstelės kraujyje gali būti aptinkamos keliais metodais: imunohistocheminiu, tėkmės citometrija ir molekuliniais metodais.


Molekuliniu metodu nustatoma kraujyje cirkuliuojanti specifinė vėžinių ląstelių medžiaga – iRNR (informacinė ribonukleininė rūgštis). Šis metodas tikslus ir greitas bei naudojamas norint anksti nustatyti vėžio metastazes, pasirenkant vėžio gydymo taktiką bei įvertinant vėžio gydymo veiksmingumą.
Vėžį nustatyti galima aptikus kraujyje vėžio žymenis. Tai baltymai, fermentai ar biomolekulės, kurias gamina vėžinės ląstelės, arba organizmo imuninės sistemos išskiriamos medžiagos, kurios atsiranda kraujyje kaip atsakas į auglį. Kuo didesnis vėžio žymenų kiekis kraujyje, tuo labiau - išplitęs vėžinis procesas.
 

Naujas krūties vėžio tyrimas


Medicinos diagnostikos centro PGR (polimerazės grandininės reakcijos) laboratorijoje atliekamas naujas tyrimas krūties vėžio pirminėms metastazėms išaiškinti. Tai žmogaus mamaglobino geno iRNR nustatymas jautria AT-PGR (atvirkštinės transkriptazės-PGR) metodika.
Žmogaus mamaglobinas (MAM) – tai neseniai atrastas baltymas, pradėtas naudoti kaip molekulinis krūties vėžio žymuo. MAM yra specifinis krūties audiniui ir nustatomas kraujyje atsiradus pirminėms krūties vėžio metastazėms. Todėl šis tyrimas yra ypač vertingas jas nustatant, kai neretai krūties vėžys dar yra išgydomas. 

Į kokį specialistą kreiptis įtarus krūties vėžį? Kaip jis diagnozuojamas?


Jei moteris krūties vėžio profilaktikai ar atsiradus įtarimams kreipiasi į šeimos gydytoją, jis, objektyviai ištyręs (apžiūrėjęs ir apčiuopęs krūtis, limfmazgius), rekomenduoja, atsižvelgiant į moters amžių, atlikti echoskopinį ar rentgeninį (mamografiją) krūties tyrimus. Įtarus patologinį pakitimą krūtyje, pacientė siunčiama pas krūties ligų specialistą. Įtarus krūties vėžį, atliekami punktato ir išskyrų bei citologiniai tyrimai.
Šeimos gydytojas ir be echoskopinių bei rentgeninių tyrimų gali pacientę tiesiogiai nusiųsti pas krūties ligų specialistą. Šis pagal indikacijas paskiria reikalingus tyrimus, nustato diagnozę. Nustačius krūties vėžio diagnozę, pacientė siunčiama į gydymo įstaigą, kurioje atliekamas specializuotas, kombinuotas arba kompleksinis gydymas: chirurginis, chemoterapinis ir spindulinis. Šeimos gydytojas stebi visą gydymo eigą.
Kiekviena moteris ir be šeimos gydytojo siuntimo gali tiesiogiai kreiptis į krūties ligų specialistą, jei pastebėjo pakitimų krūtyse ar turi kitų įtarimų.
Krūties echoskopija atliekama pagal indikacijas, neatsižvelgiant į moters amžių.
Mamografija paprastai atliekama moterims nuo 40 metų amžiaus, bet, jei krūtų ligų gydytojas įtaria ikivėžinius ar vėžinius pakitimus, – ir jaunesnėms.
Kontrolinė mamografija, įvertinus rizikos veiksnius, nuo 50 m. atliekama kiekvienais metais.
Jei moteris priklauso rizikos grupei (yra pirmos eilės giminaičių, sergančių krūties vėžiu), mamografija atliekama jaunesniame amžiuje.
 

Kiti tyrimai


Apčiuopos arba apžiūros metodais nustačius mazgą krūtyje, esant neaiškiems pakitimams, atliekamas citologinis tyrimas – aspiracinė punkcija kontroliuojant echoskopu ir/ar rentgenu.
Esant galimybėms, atliekamas papildomas tyrimas – imunohistocheminė hormonų receptorių diagnostika.
Vėžio ląstelės kraujyje gali būti aptinkamos keliais metodais: imunohistocheminiu, tėkmės citometrija ir molekuliniais metodais.
Molekuliniu metodu nustatoma kraujyje cirkuliuojanti specifinė vėžinių ląstelių medžiaga – iRNR (informacinė ribonukleininė rūgštis). Šis metodas tikslus ir greitas bei naudojamas norint anksti nustatyti vėžio metastazes, pasirenkant vėžio gydymo taktiką bei įvertinant vėžio gydymo veiksmingumą.
Vėžį nustatyti galima aptikus kraujyje vėžio žymenis. Tai baltymai, fermentai ar biomolekulės, kurias gamina vėžinės ląstelės, arba organizmo imuninės sistemos išskiriamos medžiagos, kurios atsiranda kraujyje kaip atsakas į auglį. Kuo didesnis vėžio žymenų kiekis kraujyje, tuo labiau - išplitęs vėžinis procesas.
 

Naujas krūties vėžio tyrimas


Medicinos diagnostikos centro PGR (polimerazės grandininės reakcijos) laboratorijoje atliekamas naujas tyrimas krūties vėžio pirminėms metastazėms išaiškinti. Tai žmogaus mamaglobino geno iRNR nustatymas jautria AT-PGR (atvirkštinės transkriptazės-PGR) metodika.
Žmogaus mamaglobinas (MAM) – tai neseniai atrastas baltymas, pradėtas naudoti kaip molekulinis krūties vėžio žymuo. MAM yra specifinis krūties audiniui ir nustatomas kraujyje atsiradus pirminėms krūties vėžio metastazėms. Todėl šis tyrimas yra ypač vertingas jas nustatant, kai neretai krūties vėžys dar yra išgydomas.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai