Įveikti krūties vėžį

Krūtų vėžys - tai dažniausia onkologinė liga, kuria serga Lietuvos moterys. Kuo anksčiau ši liga diagnozuojama, tuo geresnių gydymo rezultatų galima tikėtis. „Moterys turėtų bijoti ne ligos, bet savo baimės“, - teigia mūsų pašnekovė - Kauno onkologijos centro Torakalinės chirurgijos skyriaus vedėja, aukščiausios kategorijos onkologė chirurgė Leonarda ŠARAKAUSKIENĖ.
 

Ligos požymiai


Jei moteris jaučia krūtų skausmingumą, nemalonų veržimą, pastebi, jog atsirado sukietėjimų, išskyrų iš spenelių, nedelsdama turi kreiptis į gydytoją. Negalima laukti ar savarankiškai gydytis. Išsigąsti tikrai nereikėtų, nes ne kiekvienas skausmingas krūtų mazgelis yra vėžys. Tai gali būti ir ikivėžinės ligos požymis. Norint išvengti vėžio, būtina gydyti ikivėžinę ligą.
 

Savikontrolė padeda anksti diagnozuoti vėžį


Kiekviena moteris turi atidžiai ir nuodugniai apsižiūrėti bei apsičiupinėti krūtis, geriausiai - 7-8-tą parą po menstruacijų. Pastebėjusi krūtyje kokių nors pokyčių, pvz., skausmingų taškų ar sustandėjimų, privalo kreiptis į gydytoją.
Vyresnio amžiaus moterys krūtis turėtų apsižiūrėti kartą per mėnesį (patogu pasirinkti pirmą ar paskutinę mėnesio dieną). Apžiūrint krūtis, būtina stebėti: 1) ar nepasikeitė krūtų forma, odos spalva, raukšlėtumas; 2) ar neatsirado įdubimų, iškilumų; 3) ar neįtrauktas spenelis, ar iš jo nesiskiria išskyros; 4) ar, pakėlus abi rankas, vienodai pakyla abi krūtys.
 

Diagnostika


Apklausęs, apžiūrėjęs pacientę ir pastebėjęs įtartinų krūtų pakitimų, gydytojas paskiria reikalingus tyrimus.
Mamografija - tai krūties peršvietimas rentgeno spinduliais. Šių spindulių nereikėtų bijoti, nes jie sveikatai pavojaus nesukelia. Mamografijos metodas leidžia aptikti mazgelius kur kas anksčiau, nei gydytojas gali juos apčiuopti. Laiku atlikta mamografija gali išgelbėti moters gyvybę. Mamografinis tyrimas paprastai atliekamas toms moterims, kurioms per 40 metų. Jaunesnėms nei 40 metų moterims mamografinis tyrimas daromas rečiau, nes dėl tankaus jaunų moterų audinio gana sunku pastebėti krūtų pakitimus.
Echoskopija - tai tyrimas ultragarsu. Tiriant didelio dažnio garso bangomis, nustatoma, ar atsiradęs darinys krūtyje yra cista, ar kietas mazgelis. Jeigu moteris jauna (iki 30 ar 40 metų), ją tikslinga tirti echoskopu.
Įtarus vėžį ir iškilus diagnozės patvirtinimo būtinybei, mamografinis tyrimas atliekamas nebepaisant moters amžiaus. Tada ultragarsinį tyrimą galima atlikti kartu su mamografiniu.
Punkcija. Punkcine plona adatėle įsiskverbiama į mazgelį ir ištraukiama audinio ląstelių. Jis apdorojamas, atitinkamai nudažomas ir dedamas ant tyrimų stikliuko. Žiūrint pro mikroskopą stebima, ar yra jame navikinių ląstelių, ar ne.


Kiekviena sveika, vyresnė nei 40 metų moteris kas dvejus metus turėtų pasidaryti profilaktinę mamogramą. Kuo anksčiau krūties vėžys diagnozuojamas, tuo daugiau galimybių jį išgydyti. Jeigu, atlikęs mamografinį tyrimą, rentgenologas pamato labai mažytį augliuką, specialia adatėle pasiekia įtartiną vietą. Nuo adatėlės atsikabinęs mažytis kabliukas lieka krūtyje. Po šios procedūros (ji neskausminga) chirurgas operacijos metu gali daug lengviau pašalinti naviką, nes jis pažymėtas.
Jeigu moterys nedelstų kreiptis į gydytojus, vėžį galima būtų nustatyti esant pirmai ar antrai stadijai. Tada pacientės išvengtų krūties pašalinimo operacijų. Nustačius trečią ar ketvirtą vėžio stadiją, lieka viena išeitis - krūties pašalinimas. Po operacijos moters laukia gydymo kursas. Jis trunka maždaug 9 mėnesius. Gydymui pasibaigus, galima daryti plastinę krūties atkūrimo operaciją. Ji atkuriama ir suformuojama iš pilvo arba nugaros raumenų.
 

Rizikos veiksniai


Visos moterys turi žinoti, kad rizika susirgti vėžiu didėja metams bėgant. Be to, tinkamą dėmesį profilaktikai privalo skirti tos moterys, kurios: 1) negimdė ir nemaitino kūdikio; 2) buvo ankstyva mėnesinių pradžia, vėlyva menopauzė, 3) ilgai taikė pakeičiamąją hormonų terapiją; 4) šeimoje susidūrė su krūties vėžio atvejais.
Jeigu moteris ir priklauso rizikos grupei, tai nereiškia, kad ji būtinai susirgs krūties vėžiu. Svarbu, kad ji nepamirštų profilaktiškai tikrintis ir stengtųsi sveikai gyventi. 

Savikontrolė padeda anksti diagnozuoti vėžį


Kiekviena moteris turi atidžiai ir nuodugniai apsižiūrėti bei apsičiupinėti krūtis, geriausiai - 7-8-tą parą po menstruacijų. Pastebėjusi krūtyje kokių nors pokyčių, pvz., skausmingų taškų ar sustandėjimų, privalo kreiptis į gydytoją.
Vyresnio amžiaus moterys krūtis turėtų apsižiūrėti kartą per mėnesį (patogu pasirinkti pirmą ar paskutinę mėnesio dieną). Apžiūrint krūtis, būtina stebėti: 1) ar nepasikeitė krūtų forma, odos spalva, raukšlėtumas; 2) ar neatsirado įdubimų, iškilumų; 3) ar neįtrauktas spenelis, ar iš jo nesiskiria išskyros; 4) ar, pakėlus abi rankas, vienodai pakyla abi krūtys.
 

Diagnostika


Apklausęs, apžiūrėjęs pacientę ir pastebėjęs įtartinų krūtų pakitimų, gydytojas paskiria reikalingus tyrimus.
Mamografija - tai krūties peršvietimas rentgeno spinduliais. Šių spindulių nereikėtų bijoti, nes jie sveikatai pavojaus nesukelia. Mamografijos metodas leidžia aptikti mazgelius kur kas anksčiau, nei gydytojas gali juos apčiuopti. Laiku atlikta mamografija gali išgelbėti moters gyvybę. Mamografinis tyrimas paprastai atliekamas toms moterims, kurioms per 40 metų. Jaunesnėms nei 40 metų moterims mamografinis tyrimas daromas rečiau, nes dėl tankaus jaunų moterų audinio gana sunku pastebėti krūtų pakitimus.
Echoskopija - tai tyrimas ultragarsu. Tiriant didelio dažnio garso bangomis, nustatoma, ar atsiradęs darinys krūtyje yra cista, ar kietas mazgelis. Jeigu moteris jauna (iki 30 ar 40 metų), ją tikslinga tirti echoskopu.
Įtarus vėžį ir iškilus diagnozės patvirtinimo būtinybei, mamografinis tyrimas atliekamas nebepaisant moters amžiaus. Tada ultragarsinį tyrimą galima atlikti kartu su mamografiniu.
Punkcija. Punkcine plona adatėle įsiskverbiama į mazgelį ir ištraukiama audinio ląstelių. Jis apdorojamas, atitinkamai nudažomas ir dedamas ant tyrimų stikliuko. Žiūrint pro mikroskopą stebima, ar yra jame navikinių ląstelių, ar ne.
Kiekviena sveika, vyresnė nei 40 metų moteris kas dvejus metus turėtų pasidaryti profilaktinę mamogramą. Kuo anksčiau krūties vėžys diagnozuojamas, tuo daugiau galimybių jį išgydyti. Jeigu, atlikęs mamografinį tyrimą, rentgenologas pamato labai mažytį augliuką, specialia adatėle pasiekia įtartiną vietą. Nuo adatėlės atsikabinęs mažytis kabliukas lieka krūtyje. Po šios procedūros (ji neskausminga) chirurgas operacijos metu gali daug lengviau pašalinti naviką, nes jis pažymėtas.
Jeigu moterys nedelstų kreiptis į gydytojus, vėžį galima būtų nustatyti esant pirmai ar antrai stadijai. Tada pacientės išvengtų krūties pašalinimo operacijų. Nustačius trečią ar ketvirtą vėžio stadiją, lieka viena išeitis - krūties pašalinimas. Po operacijos moters laukia gydymo kursas. Jis trunka maždaug 9 mėnesius. Gydymui pasibaigus, galima daryti plastinę krūties atkūrimo operaciją. Ji atkuriama ir suformuojama iš pilvo arba nugaros raumenų.
 

Rizikos veiksniai


Visos moterys turi žinoti, kad rizika susirgti vėžiu didėja metams bėgant. Be to, tinkamą dėmesį profilaktikai privalo skirti tos moterys, kurios: 1) negimdė ir nemaitino kūdikio; 2) buvo ankstyva mėnesinių pradžia, vėlyva menopauzė, 3) ilgai taikė pakeičiamąją hormonų terapiją; 4) šeimoje susidūrė su krūties vėžio atvejais.
Jeigu moteris ir priklauso rizikos grupei, tai nereiškia, kad ji būtinai susirgs krūties vėžiu. Svarbu, kad ji nepamirštų profilaktiškai tikrintis ir stengtųsi sveikai gyventi.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai