Dažniausiai moterys, kurios kreipiasi į onkologą, skundžiasi krūtų skausmu, tempimu, pakitusia jų forma, dydžiu, odos pakitimais, įvairiais sukietėjimais, išskyromis iš spenelio. Visa tai smarkiai jas gąsdina, o pirma mintis, kuri ateina į galvą, – vėžys. Tuo tarpu onkologės B.Gustienės patirtis rodo, kad per mėnesį nustatoma 10–15 gerybinių patologijų ir tik 1 ar 2 piktybinės.
Gerybiniai dariniai – nevėžiniai, vadinasi, jie negali plisti į kitas kūno vietas. Dažniausiai diagnozuojami gerybiniai krūtų patikimai yra cistos, fibroadenomos, makrokalcinatai, krūties lokalūs uždegimai, lipomos. Negimdžiusioms iki 30-ies metų moterims dažniau aptinkama fibroadenomų, o nuo 30-ies ir iki menopauzės – dažniau randama cistų. Artėjant klimaksui, cistos nyksta, fibroadenomos kalkėja.
Jeigu įtartiną guziuką užčiuops jauna iki 30-ies metų moteris, pirmiausia bus įtariama, kad tai nepiktybinis darinys. Tačiau jeigu moteris vyresnė negu 40-ies metų, tikimybė, kad darinys gali būti piktybinis, daug didesnė. Metams bėgant vėžio rizika didėja.
Dažniausiai gerybinių krūtų pakitimų atsiranda moterims, kurioms yra hormoninių sutrikimų, lytinių liaukų, antinksčių, skydliaukės. Joms dažnesni mastopatiniai krūtų pokyčiai.
Fibroadenoma – tai neskausmingas apvalus elastingas lygiu paviršiumi paslankus darinys. Fibroadenoma – normalus krūties formavimosi padarinys, cistos – involiucinių procesų krūtyse pasekmė. Involiuciniai procesai krūtyse prasideda jau nuo 30 metų, kai ima formuotis fibrozės židiniai, mikrocistos, padidėja liaukos elementų, o liaukinį audinį ima keisti riebalinis. Taigi cistos – tai išsitempusios involiucinės skiltelės.
Ginekomastija yra vyrų krūtų liaukinio audinio išbujojimas, paprastai greitai pajuntamas skausmingumas čiuopiant, ir tai juos priverčia kreiptis į specialistą ilgai nelaukiant. Vyrai taip pat serga krūties vėžiu, bet labai retai.
Krūtų savityrą reikia pradėti jaunystėje ir tęsti visą gyvenimą. Jos tikslas – mokėti atpažinti kintamas vietas, besiformuojančius darinius. Vaisingo amžiaus moteris krūtų apčiuopą turėtų atlikti kelios dienos (iki savaitės) po mėnesinių, menopauzės poeriodu – kas mėnesį bet kurią dieną. Tačiau, gydytojos B.Gustienės teigimu, dalis moterų išvis bijo save čiupinėti, nes nenori aptikti tai, ko krūtyse būti neturėtų.
Tokioms moterims specialistai rekomenduoja kartą per metus apsilankyti pas gydytoją onkologą. Kita problema, kad gana dažnai moterys nemoka taisyklingai atlikti krūtų savityros. Todėl vėlgi rekomenduojama apsilankyti pas specialistą, jis parodys, kaip taisyklingai tai daryti. Antraip savikontrolė neturi prasmės, nes, atliekant ją netinkamai, galima nepastebėti rimtos ligos.
Taigi krūtų savityra būtina, tačiau niekada neatstos specialisto konsultacijos ir tyrimų. Gydytojas gali rasti daug mažesnių darinių, objektyviau įvertinti, ar nėra kitų antrinių vėžio požymių (odos paburkimo, padidėjusių limfmazgių pažastyse).
Nei savityra, nei klinikiniu tyrimu tiksliai įvertinti giliųjų krūties liaukos vietų neįmanoma. Tam skirti radiologiniai tyrimai – mamografija, magnetinis rezonansas, ultragarsas. Jaunos pacientės, kurių krūtų liaukinis audinys tankus, tiriamos ultragarsu. Vyresnėms moterims krūtyse liaukinio audinio mažiau, todėl mamografu galima geriau įžvelgti darinį. Kita vertus, vyresnių moterų krūtų liaukos tankumas gali būti įvairus, todėl joms gali būti atliekama ir mamografija, ir ultragarsinis tyrimas. Vyresnės, 50–69 metų, moterys tiriamos mamografu.
Ultragarsinis tyrimas nėra kenksmingas, todėl jį galima atlikti dažniau nei mamografiją, stebėti pacientes, taip pat tirti nėščiąsias.
Be to, rekomenduojama atlikti ir skydliaukės ultragarsinį tyrimą, nes, jeigu skydliaukėje yra mazgų, cistų, tikimybė, kad jų bus ir krūtyse, gana didelė.
Krūtų skausmas (mastalgija) – viena dažniausių priežasčių, dėl ko moterys kreipiasi į onkologus, manydamos, kad tai rimtos ligos simptomas. Tačiau fibroadenomų neskauda, o cistos, jeigu greitai didėja, sukelia savotišką buką skausmą. Būtent staigus cistų augimas neretai sukelia nerimo moterims. Tačiau atėjusios pas onkologą jos nusiramina, nes dažniausiai diagnozuojamas gerybinis darinys.
Skausmingiausia krūtų ligų – mastopatija. Krūtų skausmą jaučia net iki 70 proc. darbingo amžiaus moterų. Vienoms šis skausmas susijęs su premenstruaciniu sindromu. Kitoms jį sukelia kitos, nesusijusios su krūtimis, ligos (neuralgija, širdies, plaučių, stuburo ligos ir t.t.). Visais atvejais reikia išsiaiškinti, kas kelia krūtų skausmą ir ar tai nėra vėžio požymis.
B.Gustienės nuomone, pavojingesnis už skausmą simptomas, dėl kurio moteris turėtų labiausiai sunerimti, – sustandėjimas. Todėl, medikės įsitikinimu, jau nuo 18 m. kiekviena moteris profilaktiškai turėtų atlikti krūtų echoskopiją. Juolab jeigu ruošiasi pastoti.
„Kiekvieną darinį, kuris neturėtų būti krūtyje, reikia stebėti, o jeigu jis kelia įtarimų – geriau pašalinti“, – gydymo esmę komentuoja B.Gustienė.
Mažos cistos gali išnykti, didesnės – stebimos, punktuojamos. Jeigu po šios procedūros cista nesunyksta, darinys lieka kietas, atliekama mamograma. Jeigu cistos viduje atsiranda išaugų, o pati cista yra neovali, asimetriška, taip pat jeigu citologinio tyrimo metu nustatoma atipinių ląstelių, cistos greitai atsinaujina, tai rodo didesnę vėžio riziką.
Panaši gydymo taktika ir esant fibroadenomai: mažos stebimos, o didesnės arba turinčios kraujotaką, operuojamos. Fibroadenomų gydymas priklauso ir nuo pacientės amžiaus. Jeigu moteris jauna, fibroadenoma nedidelė ir neturi kraujotakos, moteris nesiruošia gimdyti, skiriamas mastopatinis gydymas ir vykdomas stebėjimas. Jeigu moteris ruošiasi gimdyti, geriau, kad jokių, net ir gerybinių darinių, nebūtų.
Vyresnėms negu 40-ies metų moterims fibroadenomas geriau šalinti. „Didžiausia punktuota cista – apie 20 ml, didžiausia pašalinta fibroadenoma – apie 10 cm“, – sako onkologė.
Specialaus medikamentinio gerybinių darinių gydymo nėra. Visais atvejais siūlomas priešmastopatinis gydymas, t.y. augaliniai preparatai (tikrųjų skaistmenių, nakvišos, jodo, jūros dumblių ir kt.). Augalinio preparato pasirinkimas priklauso nuo to, koks krūtų darinyje audinys vyrauja. Pieno liauką veikiančio ir jos augimą skatinančio hormono prolaktino sekreciją slopinantis preparatas bromokriptinas dabar vartojamas retai. Fizioterapijos procedūros ar masažai gerybiniam dariniams gydyti neskiriami. Gimdymas taip pat nepadeda atsikratyti cistų ar fibroadenomų.
Cistos piktybėja tik 1–3 proc. ligos atvejų. Fibromos, firboademonos irgi nebūtinai turi supiktybėti. Kol kas nėra paaiškinimo, kada ir kodėl gerybiniai dariniai virsta piktybiniais.
Naujų tyrimų duomenimis, krūtų spaudimas gali užkirsti kelią vėžio ląstelių vystymuisi. Imkitės iniciatyvos ir neleiskite atsirasti krūties vėžiui. ...
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. „Tai sunki liga, tačiau šiandien, pritaikant efektyvius terapinio ir chirurginio gydymo būdus, ją galima sėkmingai išgydyti“, – sako gydytojas chirurgas Mindaugas Šatkauskas. ...
Skaityti daugiauBirželio 3–4 dienomis Vilniuje vyko Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) ir Kauno medicinos universiteto Klinikų (KMUK) onkologų organizuotas Tarptautinis Baltijos simpoziumas, kuriame naujausius krūties vėžio gydymo metodus ir tendencijas aptarė garsūs Didžiosios Britanijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslininkai....
Skaityti daugiauVakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalyse ir Lietuvoje dažniausia moterų onkologinė liga yra krūties vėžys. Šalyje kasmet diagnozuojama daugiau kaip 1000 naujų krūties vėžio atvejų. 2000 metais krūties vėžys diagnozuotas 1270 moterų. Gimdos kaklelio vėžys – viena iš pikčiausių onkologinių ligų. 1990 m. sergamumas gimdos kaklelio vėžiu padidėjo apie 68 proc., o mirštamumas nuo jo – apie 25 proc. 2003 m. Lietuvoje šia liga susirgo net 462 moterys. Tokią situaciją lemia vėlyva ligos diagnostika ir nepakankama prevencija. ...
Skaityti daugiauDiagnozė vėžys – didelis išbandymas ir susirgusiam, ir jo artimiesiems, kuris, deja, ne visada baigiasi laimingai. Kodėl vieni pasveiksta ar sustabdo ligą, o kiti – ne? Sakoma, kad įtakos tam turi ir individualios organizmo savybės, ir teigiamas nusiteikimas. Tačiau suprantama, kad vien gerų emocijų vėžiui įveikti nepakaks. Šią sunkią kovą gali laimėti tik tas, kuris gauna visapusišką pagalbą. Todėl greta pagrindinio būtino tradicinio gydymo (chirurgijos, chemoterapijos, radioterapijos) svarbi tampa ir laiku suteikta informacija apie alternatyvius metodus, kurie irgi gali padidinti gyvenimo viltį....
Skaityti daugiauŠį kartą kalbėsimės apie gana plačiai paplitusį krūties vėžį. Kaip gyventi toliau, grįžus iš sanatorijos po reabilitacinio gydymo? Apie tai kalbamės su Birštono „Tulpės“ sanatorijos Fizinės medicinos reabilitacijos (FMR) skyriaus vedėja fizinės medicinos reabilitacijos gydytoja terapeute Aušra Mituzaite ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno ligoninės psichologe Greta Glizikiene....
Skaityti daugiauNepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo naujovių, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka dažniausia moterų piktybine liga. Spalio mėnuo tradiciškai skiriamas krūties vėžio problemoms nagrinėti, tikriausiai girdėjote ne vieną pranešimą, skaitėte straipsnių. Todėl šio mėnesio žinių patikros testas bus skirtas krūties vėžio klausimams. ...
Skaityti daugiauKrūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga. Kasmet Lietuvoje ja suserga apie 1300 moterų. Pildosi sena gydytojų svajonė – atrasta daug krūties vėžio požymių, sukurti genų rinkiniai, padedantys parinkti moterims veiksmingiausią gydymo būdą....
Skaityti daugiauLigoninės koridoriuje sutikau pažįstamą. Pasisveikinom ir šnekėdami ne itin reikšmingais sakiniais ėjome koridoriumi. Ties vienu iš kabinetų pažįstamas stabtelėjo. Tame kabinete dirba vienas iš specialistų, kurio duris praveria dažniausiai moterys. Dažniausiai, bet ne visada. Mano pažįstamas – ne vienintelis vyras, kuriam buvo diagnozuotas krūties vėžys. ...
Skaityti daugiauPrie krūties specialistų mamologų durų liūdna matyti jaunas moteris. Būtent gerybiniai krūties navikai dažnai priverčia jas sunerimti ir kuo greičiau pasirodyti specialistui. Nedideli sukietėjimai krūtyse kamuoja jaunas moteris ir net paaugles. Medikai šiuos sukietėjimus vadina gerybiniais krūties navikais – fibroadenomomis. ...
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia onkologinė liga Lietuvoje - ji sudaro apie 20 proc. moterų piktybinių ligų. Vis dažniau krūties vėžiu suserga jaunos, iki 40–45 metų, moterys. Šiandien padėti galima beveik 90 proc. sergančiųjų, tačiau būtina laiku diagnozuoti ligą. Apie krūties vėžio profilaktiką ir ankstyvąją diagnostiką kalbėjomės su KMUK onkologijos klinikos gyd. onkologe-chemoterapeute Edita JUODŽBALIENE....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, pasaulyje krūties vėžiu kasmet suserga apie 1 milijoną moterų. Krūties vėžio profilaktika itin svarbi kiekvienos moters gyvenime. Artimiausias jos patarėjas ir pagalbininkas – bendrosios praktikos gydytojas. Kaip išvengti krūties vėžio, koks šeimos gydytojo vaidmuo šioje prevencijoje? Apie tai pasakoja Birštono kurorto „Tulpės“ sanatorijos FMR skyriaus vedėja gydytoja Aušra Mituzaitė....
Skaityti daugiaunaujų tyrimų duomenys rodo, kad reguliariai vartojamas aspirinas ir nesteroidiniai ...
Skaityti daugiauJei krūtyje aptikote neįprastą darinį, neskubėkite diagnozuoti vėžio, nepulkite į paniką. Praktika rodo, kad net 9 iš 10 darinių būna gerybiniai. Kita vertus, nors ir ne kiekvienas darinukas krūtyje yra piktybinis ar gali juo virsti, kiekvieną jų būtina tirti, ar tai nėra vėžio požymis. Nevėžinius krūtų pakitimus ir ligas komentuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Onkologijos ligoninės onkologė- chemoterapeutė Bronė Gustienė. ...
Skaityti daugiauNepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo naujovių, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka dažniausia moterų piktybine liga. Spalio mėnuo tradiciškai skiriamas krūties vėžio problemoms nagrinėti, tikriausiai girdėjote ne vieną pranešimą, skaitėte straipsnių. Todėl šio mėnesio žinių patikros testas bus skirtas krūties vėžio klausimams. ...
Skaityti daugiauApie krūties piktybinius navikus (vėžį) žinoma labai seniai. Apie šią ligą rasta įrašų net Egipto papirusuose. Tai viena didžiausių problemų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Lietuvoje krūties vėžys tvirtai pirmauja tarp visų piktybinių navikų, kuriais serga moterys, negana to, sergamumas krūties vėžiu Lietuvoje kasmet didėja....
Skaityti daugiauKrūties vėžys – įvairialypės eigos liga. Gydymas neretai ilgas ir sudėtingas. Nors, atrodytų, nėra dviejų vienodų ligonių, t.y. kiekvienai sergančiajai krūties vėžiu gali būti visai kitokių požymių, ligą galima suskirstyti į kelias grupes. Šiandien plačiau kalbėsime apie tokį krūties vėžį, kuriam esant nustatomi hormonų receptoriai. Onkologai tai vadina hormonams jautriu krūties vėžiu....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje spalis minimas kaip kovos prieš krūties vėžį mėnuo. Nacionalinė moterų, sergančių krūties ligomis, organizacijų asociacija nutarė spalį paminėti, kviesdama visuomenę bei valstybės vyrus atkreipti dėmesį į aktualias problemas. Visuomenė buvo kviečiama pasirašyti Prezidentui, Ministrui pirmininkui ir sveikatos apsaugos ministrui skirtą krūties vėžiu sergančių moterų peticiją dėl modernaus diagnozavimo ir gydymo galimybių suteikimo visoms Lietuvos moterims. Daugiau informacijos apie akciją – www.roziniskaspinas.lt...
Skaityti daugiauŠimtai tūkstančių Anglijos ir Velso moterų, sergančių ankstyvąja krūties vėžio forma, galės pasinaudoti gydymo aromatazės inhibitoriais privalumais. Praėjusį mėnesį Jungtinės Karalystės Nacionalinis sveikatos ir klinikinės kompetencijos institutas (angl. National Institute for Health and Clinical Excellence, NICE*) priėmė preliminarias rekomendacijas, kurios nurodo, kad aromatazės inhibitoriai yra viena iš gydymo galimybių visoms pomenopauzinio amžiaus moterims, sergančioms hormonams jautria krūties vėžio forma....
Skaityti daugiauApie 50 proc. visų piktybinių navikų būtų galima išvengti. Viena iš svarbiausių profilaktikos priemonių – ankstyva diagnostika, leidžianti pradėti laiku gydyti. Apie tai, kokie yra diagnostikos metodai, pasakoja krūtų chirurgė-onkologė dr. Vida Petraitienė....
Skaityti daugiauKrūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga. Nepaisant to, sergamumas šia liga ir toliau kasmet didėja – Lietuvoje kiekvienais metais ji diagnozuojama daugiau nei 1300 moterų, kas savaitę nuo jos miršta apie 12 moterų. Tačiau mokslas taip pat nestovi vietoje – sukuriama vis naujų vaistų. Lietuvoje pradėtas vartoti naujas pasaulyje pripažintas vaistas eksemestanas (Aromasin, gamintojas „Pfizer”, JAV), galintis veiksmingai kovoti su ia liga....
Skaityti daugiauKrūtų vėžys - tai dažniausia onkologinė liga, kuria serga Lietuvos moterys. Kuo anksčiau ši liga diagnozuojama, tuo geresnių gydymo rezultatų galima tikėtis. „Moterys turėtų bijoti ne ligos, bet savo baimės“, - teigia mūsų pašnekovė - Kauno onkologijos centro Torakalinės chirurgijos skyriaus vedėja, aukščiausios kategorijos onkologė chirurgė Leonarda ŠARAKAUSKIENĖ. ...
Skaityti daugiauKrūties vėžys – dažniausia onkologinė moterų liga. Jis dažniausiai diagnozuojamas vyresnėms nei 50 metų moterims, bet juo gali sirgti ir kur kas jaunesnės, net dvidešimtmetės. Sėkmingam gydymui itin svarbi ankstyva krūties vėžio diagnostika. Ne kiekvienas mazgelis, susidaręs krūtyje, yra vėžys, bet kiekvienas turi būti tiriamas....
Skaityti daugiauStatistika negailestinga ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos moterims - kasmet kas devinta moteris turi susitaikyti su krūties vėžio diagnoze. Per paskutiniuosius dešimtmečius naujai išaiškintų krūties vėžio atvejų skaičius padidėjo beveik tris kartus. Tai dažniausia piktybinių navikų lokalizacija moterims. Ar pakankamas Lietuvos moterys žino apie krūties vėžio riziką? Ar dažna suvokia ankstyvosios diagnostikos svarbą? Ką daryti, kad kuo daugiau pacienčių į onkologus kreiptųsi laiku ir sumažėtų III, IV stadijos krūties vėžio diagnozių skaičius? Apie šias ir kitas problemas bei krūties vėžio gydymo galimybes kalbamės su KMUK Onkologijos klinikos gydytoja onkologe chemoterapeute Edita JUODŽBALIENE....
Skaityti daugiauTerminą “vėžys”, aprašydamas vėžines ligas, pirmą kartą pavartojo graikų gydytojas Klaudijus Galenas: “Išsiplėtusios nuo nenatūralaus augimo venos atrodo panašios į vėžio kojas”. Šiandien žinoma, kad vėžys pradeda vystytis iš vienos pažeistos ląstelės, pakitus jos branduolyje užkoduotai informacijai. Kad destruktyvių ląstelių sankaupa - auglys - taptų apie vieno centimetro dydžio, turi praeiti penkeri metai. Skirtingai nuo kitų ligų, vėžys plinta krauju bei limfa ir pasėja metastazes kituose organuose. Iš viso žinoma per 100 įvairių vėžio rūšių....
Skaityti daugiau