Ne visi dariniai krūtyse – vėžys

Jei krūtyje aptikote neįprastą darinį, neskubėkite diagnozuoti vėžio, nepulkite į paniką. Praktika rodo, kad net 9 iš 10 darinių būna gerybiniai. Kita vertus, nors ir ne kiekvienas darinukas krūtyje yra piktybinis ar gali juo virsti, kiekvieną jų būtina tirti, ar tai nėra vėžio požymis. Nevėžinius krūtų pakitimus ir ligas komentuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Onkologijos ligoninės onkologė- chemoterapeutė Bronė Gustienė.
 

Amžius didina riziką


Dažniausiai moterys, kurios kreipiasi į onkologą, skundžiasi krūtų skausmu, tempimu, pakitusia jų forma, dydžiu, odos pakitimais, įvairiais sukietėjimais, išskyromis iš spenelio. Visa tai smarkiai jas gąsdina, o pirma mintis, kuri ateina į galvą, – vėžys. Tuo tarpu onkologės B.Gustienės patirtis rodo, kad per mėnesį nustatoma 10–15 gerybinių patologijų ir tik 1 ar 2 piktybinės.
Gerybiniai dariniai – nevėžiniai, vadinasi, jie negali plisti į kitas kūno vietas. Dažniausiai diagnozuojami gerybiniai krūtų patikimai yra cistos, fibroadenomos, makrokalcinatai, krūties lokalūs uždegimai, lipomos. Negimdžiusioms iki 30-ies metų moterims dažniau aptinkama fibroadenomų, o nuo 30-ies ir iki menopauzės – dažniau randama cistų. Artėjant klimaksui, cistos nyksta, fibroadenomos kalkėja.
Jeigu įtartiną guziuką užčiuops jauna iki 30-ies metų moteris, pirmiausia bus įtariama, kad tai nepiktybinis darinys. Tačiau jeigu moteris vyresnė negu 40-ies metų, tikimybė, kad darinys gali būti piktybinis, daug didesnė. Metams bėgant vėžio rizika didėja.

 

Kokie dariniai gerybiniai?


Dažniausiai gerybinių krūtų pakitimų atsiranda moterims, kurioms yra hormoninių sutrikimų, lytinių liaukų, antinksčių, skydliaukės. Joms dažnesni mastopatiniai krūtų pokyčiai.
Fibroadenoma – tai neskausmingas apvalus elastingas lygiu paviršiumi paslankus darinys. Fibroadenoma – normalus krūties formavimosi padarinys, cistos – involiucinių procesų krūtyse pasekmė. Involiuciniai procesai krūtyse prasideda jau nuo 30 metų, kai ima formuotis fibrozės židiniai, mikrocistos, padidėja liaukos elementų, o liaukinį audinį ima keisti riebalinis. Taigi cistos – tai išsitempusios involiucinės skiltelės.
Ginekomastija yra vyrų krūtų liaukinio audinio išbujojimas, paprastai greitai pajuntamas skausmingumas čiuopiant, ir tai juos priverčia kreiptis į specialistą ilgai nelaukiant. Vyrai taip pat serga krūties vėžiu, bet labai retai.
 

Savityros svarba


Krūtų savityrą reikia pradėti jaunystėje ir tęsti visą gyvenimą. Jos tikslas – mokėti atpažinti kintamas vietas, besiformuojančius darinius. Vaisingo amžiaus moteris krūtų apčiuopą turėtų atlikti kelios dienos (iki savaitės) po mėnesinių, menopauzės poeriodu – kas mėnesį bet kurią dieną. Tačiau, gydytojos B.Gustienės teigimu, dalis moterų išvis bijo save čiupinėti, nes nenori aptikti tai, ko krūtyse būti neturėtų.
Tokioms moterims specialistai rekomenduoja kartą per metus apsilankyti pas gydytoją onkologą. Kita problema, kad gana dažnai moterys nemoka taisyklingai atlikti krūtų savityros. Todėl vėlgi rekomenduojama apsilankyti pas specialistą, jis parodys, kaip taisyklingai tai daryti. Antraip savikontrolė neturi prasmės, nes, atliekant ją netinkamai, galima nepastebėti rimtos ligos.
Taigi krūtų savityra būtina, tačiau niekada neatstos specialisto konsultacijos ir tyrimų. Gydytojas gali rasti daug mažesnių darinių, objektyviau įvertinti, ar nėra kitų antrinių vėžio požymių (odos paburkimo, padidėjusių limfmazgių pažastyse).
 

Diagnostikos ypatumai


Nei savityra, nei klinikiniu tyrimu tiksliai įvertinti giliųjų krūties liaukos vietų neįmanoma. Tam skirti radiologiniai tyrimai – mamografija, magnetinis rezonansas, ultragarsas. Jaunos pacientės, kurių krūtų liaukinis audinys tankus, tiriamos ultragarsu. Vyresnėms moterims krūtyse liaukinio audinio mažiau, todėl mamografu galima geriau įžvelgti darinį. Kita vertus, vyresnių moterų krūtų liaukos tankumas gali būti įvairus, todėl joms gali būti atliekama ir mamografija, ir ultragarsinis tyrimas. Vyresnės, 50–69 metų, moterys tiriamos mamografu.
Ultragarsinis tyrimas nėra kenksmingas, todėl jį galima atlikti dažniau nei mamografiją, stebėti pacientes, taip pat tirti nėščiąsias.
Be to, rekomenduojama atlikti ir skydliaukės ultragarsinį tyrimą, nes, jeigu skydliaukėje yra mazgų, cistų, tikimybė, kad jų bus ir krūtyse, gana didelė.


 

Skausmas – nebūtinai vėžys


Krūtų skausmas (mastalgija) – viena dažniausių priežasčių, dėl ko moterys kreipiasi į onkologus, manydamos, kad tai rimtos ligos simptomas. Tačiau fibroadenomų neskauda, o cistos, jeigu greitai didėja, sukelia savotišką buką skausmą. Būtent staigus cistų augimas neretai sukelia nerimo moterims. Tačiau atėjusios pas onkologą jos nusiramina, nes dažniausiai diagnozuojamas gerybinis darinys.
Skausmingiausia krūtų ligų – mastopatija. Krūtų skausmą jaučia net iki 70 proc. darbingo amžiaus moterų. Vienoms šis skausmas susijęs su premenstruaciniu sindromu. Kitoms jį sukelia kitos, nesusijusios su krūtimis, ligos (neuralgija, širdies, plaučių, stuburo ligos ir t.t.). Visais atvejais reikia išsiaiškinti, kas kelia krūtų skausmą ir ar tai nėra vėžio požymis.
B.Gustienės nuomone, pavojingesnis už skausmą simptomas, dėl kurio moteris turėtų labiausiai sunerimti, – sustandėjimas. Todėl, medikės įsitikinimu, jau nuo 18 m. kiekviena moteris profilaktiškai turėtų atlikti krūtų echoskopiją. Juolab jeigu ruošiasi pastoti.
 

Gerybiniai dariniai išgydomi?


„Kiekvieną darinį, kuris neturėtų būti krūtyje, reikia stebėti, o jeigu jis kelia įtarimų – geriau pašalinti“, – gydymo esmę komentuoja B.Gustienė.
Mažos cistos gali išnykti, didesnės – stebimos, punktuojamos. Jeigu po šios procedūros cista nesunyksta, darinys lieka kietas, atliekama mamograma. Jeigu cistos viduje atsiranda išaugų, o pati cista yra neovali, asimetriška, taip pat jeigu citologinio tyrimo metu nustatoma atipinių ląstelių, cistos greitai atsinaujina, tai rodo didesnę vėžio riziką.
Panaši gydymo taktika ir esant fibroadenomai: mažos stebimos, o didesnės arba turinčios kraujotaką, operuojamos. Fibroadenomų gydymas priklauso ir nuo pacientės amžiaus. Jeigu moteris jauna, fibroadenoma nedidelė ir neturi kraujotakos, moteris nesiruošia gimdyti, skiriamas mastopatinis gydymas ir vykdomas stebėjimas. Jeigu moteris ruošiasi gimdyti, geriau, kad jokių, net ir gerybinių darinių, nebūtų.
Vyresnėms negu 40-ies metų moterims fibroadenomas geriau šalinti. „Didžiausia punktuota cista – apie 20 ml, didžiausia pašalinta fibroadenoma – apie 10 cm“, – sako onkologė.
Specialaus medikamentinio gerybinių darinių gydymo nėra. Visais atvejais siūlomas priešmastopatinis gydymas, t.y. augaliniai preparatai (tikrųjų skaistmenių, nakvišos, jodo, jūros dumblių ir kt.). Augalinio preparato pasirinkimas priklauso nuo to, koks krūtų darinyje audinys vyrauja. Pieno liauką veikiančio ir jos augimą skatinančio hormono prolaktino sekreciją slopinantis preparatas bromokriptinas dabar vartojamas retai. Fizioterapijos procedūros ar masažai gerybiniam dariniams gydyti neskiriami. Gimdymas taip pat nepadeda atsikratyti cistų ar fibroadenomų.
 

Koks darinys pavojingesnis?


Cistos piktybėja tik 1–3 proc. ligos atvejų. Fibromos, firboademonos irgi nebūtinai turi supiktybėti. Kol kas nėra paaiškinimo, kada ir kodėl gerybiniai dariniai virsta piktybiniais.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai