Krūtų vėžys - žinių patikros testas

Nepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo naujovių, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka dažniausia moterų piktybine liga. Spalio mėnuo tradiciškai skiriamas krūties vėžio problemoms nagrinėti, tikriausiai girdėjote ne vieną pranešimą, skaitėte straipsnių. Todėl šio mėnesio žinių patikros testas bus skirtas krūties vėžio klausimams.
 

Klausimai

1.Krūtų savityra – svarbi norint anksti aptikti krūties vėžį. Kada ją reikiaatlikti?

  1. Vieną kartą per metus
  2. Menstruacinio ciklo pradžioje
  3. Menstruacinio ciklo viduryje
  4. Praėjus kelioms dienoms po mėnesinių

2.Krūties vėžio rizika didėja senstant. Kada rekomenduojama atlikti mamogramas?

  1. Nuo 25 metų amžiaus
  2. nuo 40 metų amžiaus
  3. nuo 65 metų amžiaus

3.Kas iš toliau išvardintų veiksnių mažina krūties vėžio riziką moterims, kurių artimos giminaitės sirgo šia liga?

  1. Žindymas
  2. Ilgalaikis hormoninės kontracepcijos vartojimas
  3. Alkoholio vartojimas
  4. Ankstyva menstruacijų pradžia (iki 12 metų amžiaus)

4. Vyrai taip pat gali sirgti krūties vėžiu

  1. Teisinga
  2. Klaidinga

5. Kuris teiginys yra KLAIDINGAS?

  1. Krūtų implantai nepadidina krūties vėžio rizikos.
  2. Didžioji dalis krūtyje aptinkamų sukietėjimų – gerybiniai.

  3. Moterys, kurių krūtys mažesnės, rečiau serga krūtiesvėžiu.

6.Kuris teiginys TEISINGAS?

  1. Gausus riebaus maisto vartojimas paauglystėje padidina krūties vėžio riziką vėlesniame amžiuje.
  2. Norint sumažinti krūties vėžio riziką, reikia gauti pakankamai vitamino D.

  3. Nėštumo nutraukimas padidina krūties vėžio riziką.
  4. Visi teiginiai yra teisingi.

7. Liemenėlės dėvėjimas padidina krūties vėžio riziką

  1. Teisinga
  2. Klaidinga

8. Sukurta vakcina, sauganti ne tik nuo gimdos kaklelio vėžio, bet ir nuo krūties vėžio

  1. Teisinga
  2. Klaidinga

  3. Vakcina tebekuriama

Atsakymai

  1. Teisingas atsakymas „d“. Krūtis reikia tikrintis kiekvieną mėnesį, patartina pradėti kuo anksčiau, pvz., nuo 20 metų amžiaus. Nuolat tikrindamos savo krūtis, išmoksite pastebėti pakitimus. Geriausia tai daryti praėjus kelioms dienoms po mėnesinių, kadangi tuo metu krūties audinys nėra skausmingas. Jei menstruacijų nebėra, geriausia tikrintis bet kurią tą pačią kiekvieno mėnesio dieną. Pirmiausia apžiūrėkite krūtis veidrodyje nuleidusi rankas, uždėjusi rankas ant klubų ir laikydama rankas už galvos. Atkreipkite dėmesį, ar nepasikeitė krūtų forma, spalva, ar neatsirado naujų įdubimų, iškilimų, ar nepadidėjo odos raukšlėtumas, ar spenelis neįtrauktas, ar nėra iš jo išskyrų, ar, keliant rankas aukštyn, abi krūtys pakyla vienodai. Po to čiuopkite krūties audinį trijų vidurinių pirštų pagalvėlėmis, judėdamos menama spirale nuo spenelio ir palaipsniui nuo jo toldamos. Pradžios čiuopkite paviršiuje esančius audinius, po to – gilesnius. Tyrimo pabaigoje paspauskite spenelius ir atkreipkite dėmesį, ar neatsirado išskyrų. Krūtis čiuopkite ir atsigulusi ant nugaros, geriausia tai daryti pasidėjus po mentimis pagalvėlę. Nepamirškite užrašyti, ką apčiuopėte. Nesutrikite pastebėjusios, kad audinys gruoblėtas. Palaipsniui išmoksite atskirti normalų audinio gruoblėtumą nuo naujai atsiradusių pakitimų.

  2. Teisingas atsakymas „b“. Mamografija – tai vaizdinis rentgeninis krūtų ligų tyrimas, kuriuo galima aptikti krūties navikus nuo 2 mm dydžio. Mamogramas rekomenduojama atlikti nuo 40 metų amžiaus, pirmoje menstruacinio ciklo pusėje. Jaunesnių moterų krūtų liaukinis audinys yra tankesnis, riebalinio audinio yra mažiau, todėl mamografija nėra informatyvi. Joms tikslinga atlikti ultragarsinį krūtų tyrimą. Rizika sirgti krūties vėžiu labiau padidėja nuo 45 metų amžiaus. Krūties vėžio programos mamografinė patikra Lietuvoje nemokamai atliekama moterims nuo 50 iki 69 metų amžiaus. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, kokybiškai atliekami mamografiniai tyrimai mirštamumą nuo krūties vėžio gali sumažinti 35 proc.

  3. Teisingas atsakymas „a“. Žindymas, naujausių mokslinių tyrimų duomenimis, gali smarkiai sumažinti krūties vėžio riziką moterims, kurių šeimose buvę krūties vėžio atvejų. Tyrėjų duomenimis, žindančioms rizika sumažėja daugiau nei perpus, palyginti su tomis, kurios kūdikio nežindė. Manoma, kad tai susiję su tam tikrais krūtų uždegimo procesais netrukus po gimdymo (nežindant kūdikio). Žindymas padeda išvengti šio neigiamo veiksnio. Deja, mokslininkų išvadose pateikiama, kad moterims, kurioms nėra šeiminės krūties vėžio anamnezės, žindymas didesnės įtakos rizikai sirgti šia liga neturi. Tuo tarpu ilgalaikis hormoninės kontracepcijos vartojimas, ankstyva menstruacinio ciklo pradžia ir alkoholio vartojimas susiję su krūties vėžio rizikos padidėjimu, šie veiksniai įtraukti į krūties vėžio rizikos veiksnių sąrašą. Alkoholis labiausiai didina nuo hormonų priklausomo vėžio riziką ir, beje, tyrimais nustatyta, kad nutukusioms ir pomenopauzinio amžiaus moterims alkoholis ligos riziką didina labiau nei jaunesnėms ir nenutukusioms. Alkoholio vartojimas (3–4 porcijos per savaitę) didina krūties vėžio recidyvo („sugrįžimo“) riziką.

  4. Teisingas atsakymas „a“. Nors tai reta onkologinė vyrų liga, vyrai taip pat gali sirgti krūties vėžiu. Lietuvoje šiuo vėžiu serga 3,6–4,9 vyrai iš milijono. Nustatyta, kad vyrai dažniausiai serga krūties vėžiu, sulaukę vyresnio amžiaus – 60–65 metų. Vyrų krūtis turi nedaug liaukinio audinio, todėl dažniausiai navikas pažeidžia spenelio sritį. Dažniausiai pasitaikantis ligos simptomas vyrams – mažas ir kietas guzelis krūties audinyje, gali pakisti spenelio odos spalva, odos tekstūra arba pati spenelio forma. Genetiniai veiksniai ir kepenų ligos, alkoholio vartojimas vyrams padidina riziką sirgti krūties vėžiu.

  5. Teisingas atsakymas „c“. Krūties dydis nėra susijęs su rizika sirgti krūties vėžiu. Be abejo, stambesnes krūtis tiek apčiuopos būdu, tiek radiologiniais tyrimo metodais ištirti sudėtingiau, didesnė klaidingai neigiamo rezultato tikimybė, sunkiau aptikti labai smulkius pakitimus. Tačiau tam ir patariama tirtis nuolat, kad pakitimai būtų aptikti iškart, kai tai bus įmanoma. Krūtų implantai neturi jokios įtakos sergamumui šia liga. Implantas nepadidina krūties audinio kiekio ir onkologiniu požiūriu yra visiškai saugus. Nors pripažįstama, kad, esant didesniems krūtų implantams, krūtis ištirti gali būti kiek sunkiau.

  6. Teisingas atsakymas „d“. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad lytinio brendimo metu mergaitėms valgant daug riebalų turinčio maisto, pavyzdžiui, grietinėlės pagrindu pagamintų ledų, bulvių traškučių ir pan., greitai besiformuojančiame krūtų audinyje vyksta pakitimai, panašūs į uždegimą, tai ir padidina krūtų vėžio išsivystymo riziką. Mokslininkai intensyviai įvairiais aspektais tiria vitamino D įtaką krūties vėžiui. Pasirodo, šis vitaminas itin svarbus krūties vėžio prevencijai, o sergančioms, išvengus šio vitamino stokos, gerėja pagrindinio gydymo rezultatai. Vyresniame amžiuje net ilgalaikis buvimas saulėje neužtikrina pakankamo vitamino D kiekio gamybos, todėl jo rekomenduojama vartoti papildomai. Beje, vitaminas D vyresnio amžiaus moterims svarbus ir osteoporozės profilaktikai.

    Nėštumo nutraukimas – tai milžiniškas hormonų pokytis moters organizmui, paveikiantis ir procesus krūtyse. Ilgą laiką onkologai ir ginekologai diskutavo šiuo klausimu, 2003 metais nėštumo nutraukimo ir krūties vėžio ryšys buvo paneigtas, tačiau, remdamasi naujausių tyrimų duomenimis, Aborto ir krūties vėžio koalicija teigia, kad ryšys yra, nėštumo nutraukimas kartu su kitais rizikos veiksniais padidina krūties vėžio riziką nuo 20 iki 50 procentų.

  7. Teisingas atsakymas „b“. Mitas apie tai, kad nuolatinis liemenėlės dėvėjimas didina krūties vėžio riziką, gana gajus, tačiau mokslinių tyrimų, kurie galėtų tai patvirtinti, nėra. Šios teorijos šalininkai teigia, kad 24 valandas per parą dėvint liemenėlę, ypač su metaliniais lankeliais, sutrikdoma smulkiųjų limfinių takų veikla ir normalus krūties audinių drenažas. Tuo aiškina ir didesnį išsivysčiusių šalių moterų sergamumą šia liga, palyginti su neišsivysčiusių šalių. Bet mokslinio patvirtinimo šiai teorijai nėra. Teorijos priešininkai tikina, kad sergamumo skirtumas tarp išsivysčiusių ir neišsivysčiusių šalių labiau susijęs su mitybos ypatumais. Kad ir kaip būtų, visą parą liemenėlės dėvėti nereikėtų, einant miegoti, šį moterišką aksesuarą reikėtų nusiimti.

  8. Teisingas atsakymas „c“. Iš tikrųjų JAV mokslininkai jau kurį laiką kuria vakciną, kuri padėtų išvengti krūties vėžio. Vakcina sukurta, taikant pelytėms, gauti įspūdingi rezultatai. Nė viena skiepyta pelytė vėžiu nesusirgo, o kontrolinės grupės gyvūnėliams vėžinis procesas vystėsi. „Jeigu vakcina žmogui pasižymės tokiu pačiu poveikiu, netrukus galėsime kovoti su šia baisia liga panašiai, kaip kovojame su vaikiškomis ligomis,“ – sako tyrėjai. Tačiau šis tyrimas vis dar yra mažos apimties, o tiriamo vaisto saugumas ir efektyvumas dar turi būti įvertintas tyrimais su žmonėmis.

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai