Modernus gydymas pažaboja ligą

Krūties vėžys – įvairialypės eigos liga. Gydymas neretai ilgas ir sudėtingas. Nors, atrodytų, nėra dviejų vienodų ligonių, t.y. kiekvienai sergančiajai krūties vėžiu gali būti visai kitokių požymių, ligą galima suskirstyti į kelias grupes. Šiandien plačiau kalbėsime apie tokį krūties vėžį, kuriam esant nustatomi hormonų receptoriai. Onkologai tai vadina hormonams jautriu krūties vėžiu.
 

Krūties vėžio diagnozė galutinai patvirtinama tik mikroskopu ištyrus stulpelinės biopsijos adata paimtą krūties audinio gabalėlį ar po operacijos pašalintą visą krūties darinį. Taip nustatomas vėžio agresyvumas, genetiniai sutrikimai ir jautrumas hormonams. Visi šie veiksniai vertinami ne atskirai, o apibendrintai. Gydymo taktika priklauso ir nuo pacientės amžiaus (ar ji menstruacinio, ar pomenopauzinio amžiaus), kokiuose dar organuose liga išplitusi, kokiomis ligomis dar serga ir pan. Tik visa tai įvertinęs gydytojas gali parinkti tinkamiausią gydymą ir prognozuoti tolesnę ligos eigą, gydymo efektyvumą. Todėl būna taip, kad vieną ligonę gydome agresyvia chemoterapija, kitai užtenka per dieną išgerti vieną tabletę.
 

Kodėl svarbu hormonai


Gydymas hormonais šiandien skiriamas tiek esant ankstyvajam krūties vėžiui iš karto po radikalios operacijos ne mažiau kaip 5 metus, tiek ir esant išplitusiam krūties vėžiui. Kai gydymas toks ilgas, svarbu, kad jis būtų ne tik veiksmingas, bet ir nesukeltų daug nepageidaujamų reakcijų.
Nustatyta, kad minėtieji hormonų receptoriai nustatomi apie dviem trečdaliams sergančiųjų krūties vėžiu. Vadinasi, jei per metus Lietuvoje nustatoma apie 1400 naujų krūties vėžio atvejų, tai daugiau nei 800 moterų jau pirmaisiais gydymo metais bus gydomos hormonais, o kur dar tūkstančiai anksčiau susirgusių pacienčių... Tai tikrai labai svarbi krūties vėžio gydymo grandis.
Kai jie nustatomi teigiami, mes, gydytojai, tikimės, kad liga bus lėtesnės, kiek palankesnės eigos, ir džiaugiamės, kad, be chemoterapijos, galėsime pasiūlyti dar vieną gerai toleruojamą gydymo metodą – hormonų terapiją.
Kodėl tie hormonai svarbu? Vienas iš krūties vėžio atsiradimą skatinančių veiksnių yra ilgalaikis tiek vidinių, tiek išoriškai gaunamų hormonų estrogenų poveikis organizmui. Todėl suprantama, kad, norint pagydyti tokį nuo hormonų priklausomą krūties vėžį, reikia „antigydymo“ – skirti antiestrogenų ar kitų priešingą poveikį turinčių hormonų.


 

Daug nepageidaujamų poveikių turinčius vaistus pakeitė tobulesni


Jau 30 metų krūties vėžiui gydyti vartojamas antiestrogenas tamoksifenas. Deja, dėl savo cheminės formulės panašumo į natūralius estrogenus jis turi ir nepageidaujamų poveikių: kai kurioms ligonėms skatina gimdos gleivinės išvešėjimą, didėja trombozių rizika. Tai reiškia, kad juo gydant gali prasidėti venų uždegimai, skauda, sutinsta kojos, gali prasidėti kraujavimai iš gimdos, padidėja gimdos kūno vėžio rizika. Moterys, gydomos tamoksifenu, privalo kas pusę metų lankytis pas ginekologą ir atlikti gimdos tyrimą ultragarsu.
Mokslas nestovi vietoje. Pastarąjį dešimtmetį nustatyta, kad natūralių estrogenų gamybą moterims premenopauzės laikotarpiu (kai yra menstruacijos) galima sustabdyti skiriant medikamentinę kastraciją goserelinu, o moterims pomenopauzės laikotarpiu (kai jau kiaušidėse estrogenų gamyba nevyksta) blokuojant fermentą aromatazę. Taip atsirado nauja hormonų terapijos rūšis – aromatazės inhibitoriai. Šiandien Lietuvoje plačiausiai vartojami anastrozolis ir letrozolis.
 

Gydymas naujaisiais vaistais nepablogina gyvenimo kokybės


Aromatazės inhibitoriai veikia tik tam tikrą fermentą, neveikdami kitų hormonų apykaitos, todėl beveik neturi nepageidaujamų poveikių, kuriuos sukelia tamoksifenas. Tad gydymas jais efektyvus, o ir pacientė ilgalaikio gydymo metu gerai jaučiasi.
Tačiau ne tik tai lemia platų šios grupės preparatų vartojimą pasaulyje. Nustatyta, kad jie veiksmingesni nei tamoksifenas tiek skiriant po operacijos, tiek esant progresavusiai ligai.
Šiandien anastrozolis Lietuvoje registruotas adjuvantiniam tiek ankstyvojo invazinio krūties vėžio, kuriame yra hormonų receptorių, tiek progresavusio vėžio gydymui moterims po menopauzės. Jo galima skirti ir toms, kurių receptoriai nežinomi, bet tamoksifenas anksčiau sukėlė palankų klinikinį poveikį (tai dažniausiai iki 2001 metų susirgusios moterys, kurioms estrogenų receptoriai dar nebuvo tiriami).
Didžiausia kiekvienos krūties vėžiu susirgusios moters svajonė – išgyti, kad liga daugiau niekada nebepasikartotų. Tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė ligos atkryčių būna per pirmuosius 2,5 metų po operacijos. Todėl labai svarbu kuo anksčiau paskirti patį efektyviausią gydymą, kuris geriausiai nuo jų apsaugotų. Šiuo metu jau pakanka įrodymų, kad aromatazės inhibitoriai ligos atkryčių riziką mažina efektyviau nei tamoksifenas. Tai reiškia, kad kuo anksčiau hormonams jautrų krūties vėžį pradėsime gydyti šiais veiksmingais vaistais, tuo geresnių rezultatų galime tikėtis – liga vėliau ar rečiau atsinaujins, bus daugiau išgijusių, pasireikš mažiau pavojingų nepageidaujamų reakcijų. Moterys – mamos, močiutės – galės džiaugtis visaverčiu gyvenimu. O tai visų mūsų – tiek pacientų, tiek gydytojų – bendras siekis, kovojant su šia klastinga liga.  

Kodėl svarbu hormonai


Gydymas hormonais šiandien skiriamas tiek esant ankstyvajam krūties vėžiui iš karto po radikalios operacijos ne mažiau kaip 5 metus, tiek ir esant išplitusiam krūties vėžiui. Kai gydymas toks ilgas, svarbu, kad jis būtų ne tik veiksmingas, bet ir nesukeltų daug nepageidaujamų reakcijų.
Nustatyta, kad minėtieji hormonų receptoriai nustatomi apie dviem trečdaliams sergančiųjų krūties vėžiu. Vadinasi, jei per metus Lietuvoje nustatoma apie 1400 naujų krūties vėžio atvejų, tai daugiau nei 800 moterų jau pirmaisiais gydymo metais bus gydomos hormonais, o kur dar tūkstančiai anksčiau susirgusių pacienčių... Tai tikrai labai svarbi krūties vėžio gydymo grandis.
Kai jie nustatomi teigiami, mes, gydytojai, tikimės, kad liga bus lėtesnės, kiek palankesnės eigos, ir džiaugiamės, kad, be chemoterapijos, galėsime pasiūlyti dar vieną gerai toleruojamą gydymo metodą – hormonų terapiją.
Kodėl tie hormonai svarbu? Vienas iš krūties vėžio atsiradimą skatinančių veiksnių yra ilgalaikis tiek vidinių, tiek išoriškai gaunamų hormonų estrogenų poveikis organizmui. Todėl suprantama, kad, norint pagydyti tokį nuo hormonų priklausomą krūties vėžį, reikia „antigydymo“ – skirti antiestrogenų ar kitų priešingą poveikį turinčių hormonų.
 

Daug nepageidaujamų poveikių turinčius vaistus pakeitė tobulesni


Jau 30 metų krūties vėžiui gydyti vartojamas antiestrogenas tamoksifenas. Deja, dėl savo cheminės formulės panašumo į natūralius estrogenus jis turi ir nepageidaujamų poveikių: kai kurioms ligonėms skatina gimdos gleivinės išvešėjimą, didėja trombozių rizika. Tai reiškia, kad juo gydant gali prasidėti venų uždegimai, skauda, sutinsta kojos, gali prasidėti kraujavimai iš gimdos, padidėja gimdos kūno vėžio rizika. Moterys, gydomos tamoksifenu, privalo kas pusę metų lankytis pas ginekologą ir atlikti gimdos tyrimą ultragarsu.
Mokslas nestovi vietoje. Pastarąjį dešimtmetį nustatyta, kad natūralių estrogenų gamybą moterims premenopauzės laikotarpiu (kai yra menstruacijos) galima sustabdyti skiriant medikamentinę kastraciją goserelinu, o moterims pomenopauzės laikotarpiu (kai jau kiaušidėse estrogenų gamyba nevyksta) blokuojant fermentą aromatazę. Taip atsirado nauja hormonų terapijos rūšis – aromatazės inhibitoriai. Šiandien Lietuvoje plačiausiai vartojami anastrozolis ir letrozolis.
 

Gydymas naujaisiais vaistais nepablogina gyvenimo kokybės


Aromatazės inhibitoriai veikia tik tam tikrą fermentą, neveikdami kitų hormonų apykaitos, todėl beveik neturi nepageidaujamų poveikių, kuriuos sukelia tamoksifenas. Tad gydymas jais efektyvus, o ir pacientė ilgalaikio gydymo metu gerai jaučiasi.
Tačiau ne tik tai lemia platų šios grupės preparatų vartojimą pasaulyje. Nustatyta, kad jie veiksmingesni nei tamoksifenas tiek skiriant po operacijos, tiek esant progresavusiai ligai.
Šiandien anastrozolis Lietuvoje registruotas adjuvantiniam tiek ankstyvojo invazinio krūties vėžio, kuriame yra hormonų receptorių, tiek progresavusio vėžio gydymui moterims po menopauzės. Jo galima skirti ir toms, kurių receptoriai nežinomi, bet tamoksifenas anksčiau sukėlė palankų klinikinį poveikį (tai dažniausiai iki 2001 metų susirgusios moterys, kurioms estrogenų receptoriai dar nebuvo tiriami).
Didžiausia kiekvienos krūties vėžiu susirgusios moters svajonė – išgyti, kad liga daugiau niekada nebepasikartotų. Tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė ligos atkryčių būna per pirmuosius 2,5 metų po operacijos. Todėl labai svarbu kuo anksčiau paskirti patį efektyviausią gydymą, kuris geriausiai nuo jų apsaugotų. Šiuo metu jau pakanka įrodymų, kad aromatazės inhibitoriai ligos atkryčių riziką mažina efektyviau nei tamoksifenas. Tai reiškia, kad kuo anksčiau hormonams jautrų krūties vėžį pradėsime gydyti šiais veiksmingais vaistais, tuo geresnių rezultatų galime tikėtis – liga vėliau ar rečiau atsinaujins, bus daugiau išgijusių, pasireikš mažiau pavojingų nepageidaujamų reakcijų. Moterys – mamos, močiutės – galės džiaugtis visaverčiu gyvenimu. O tai visų mūsų – tiek pacientų, tiek gydytojų – bendras siekis, kovojant su šia klastinga liga.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai