Stenokardija: kaip gyventi po reabilitacijos?

Stenokardija, arba krūtinės angina, – gana paplitusi širdies ir kraujagyslių sistemos liga. Sergantiesiems šia liga reabilitacinio gydymo metu skiriamos atpalaiduojamosios vandens procedūros, masažai, mankšta, aromaterapija, neriebi saikinga mityba. Visa tai padeda atsigauti ir stiprina širdį. O kaip gyventi toliau, grįžus namo? Apie tai kalbamės su Sveikatos mokslų universiteto psichologe Greta Glizikiene ir gydytoja kineziterapeute dr. Lina Leimoniene.
 

Keiskite gyvenimo būdą


Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis gydymo sėkmė 30 ar net 50 proc. priklauso nuo paties paciento. Siekiant pagerinti gyvenimo kokybę, neužtenka gydyti vaistais, reikia pakeisti gyvenseną – didinti fizinį aktyvumą, koreguoti mitybos įpročius. Europos kardiologų draugijos ir Amerikos širdies asociacijos pataria būti aktyviems bent po 30 min. 5 kartus per savaitę.
Fizinį aktyvumą didinkite pagal savo galimybes. „Pavyzdžiui, į darbą eikite pėsčiomis, nesinaudokite liftu, lipkite laiptais. Fizinės veiklos metu kvėpavimas turėtų būti toks, kad nebūtų sunku laisvai kalbėti“, – pataria dr.Lina Leimonienė.
Nereikėtų dirbti fizinio darbo tuojau pavalgius, turėtų praeiti apie 1–1,5 val. Todėl, kad pavalgius žarnynui reikia daugiau kraujo, o, aktyviai judant, jo daugiau reikia ir kitų organų veiklai palaikyti, tad kraujotakos sistemai gali būti per sunku.
„Pasirūpinkite gera dvasine būsena. Neužsikraukite tiek darbų ir įsipareigojimų, kiek negalite pakelti. Mažiau skubėkite, mažiau jaudinkitės dėl smulkmenų. Išmokite valdyti emocijas. Tai sustiprins jūsų emocinę bei fizinę sveikatą“, – pataria psichologė. G.Glizikienė.
Taip pat reikia saikingai maitintis, nebūti ilgai šaltyje ar karštyje, mažinti kūno masę. Jokiu būdu negalima rūkyti, nes nikotinas siaurina arterijas. Venkite alkoholio, nes, pavartojus jo daugiau, sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis gali sutrikti širdies ritmas, net ištikti staigi mirtis.
Padeda gydomoji mankšta. Iš lėto didindamas fizinį krūvį, sergantysis tampa pajėgus atlikti tą patį darbą rečiau susitraukinėjant širdžiai ir nedidėjant kraujospūdžiui.
Atlikite namuose trumpas šalto vandens procedūras, pasidarykite pakaitines šilto-šalto vandens voneles kojoms arba rankoms, vis didindami vandens temperatūrą (tai praplečia kraujagysles). Procedūrą geriausia daryti prieš miegą.
Tik reikėtų vengti itin šalto vandens vonių ir labai karštos saunos. Taip pat atsisakykite šaldymo procedūrų širdies, kairės rankos ar krūtinės srityje.
 

Mokykitės valdyti emocijas


Kaip rodo praktika, dažniausiai stenokardijos priepuolį išprovokuoja blogos emocijos. Nuo jų pakyla kraujospūdis, padažnėja pulsas, ima mausti širdį. Jei nesisaugosite, gali baigtis infarktu. Tad verta susirūpinti dabar. Pasistenkite vengti tokių situacijų.
Būkite ten, kur miela, bendraukite su tais žmonėmis, šalia kurių gerai jaučiatės. Užsiimkite tokia veikla, kuri jums maloni ir ne per sunki.


Tačiau gyvenime būna visko, ir kartais mes pakliūname į sudėtingas situacijas. Ką daryti? Būtina pasikalbėt su žmogumi, kuriuo pasitikite, arba kreiptis į specialistą, kad galėtumėte išsakyti susikaupusias emocijas. „Jei tuo metu, kai užėjo pyktis ar kita bloga emocija, nėra su kuo pasikalbėti, siūlau paimti popieriaus lapą ir surašyti, kaip jaučiatės. Tai padeda, pabandykite“, – pataria dr. G. Glizikienė.
 

Galvokite, ką valgote


Maitinkitės kokybiškais produktais. Rinkitės maistą, turintį mažai riebalų, cholesterolio, cukraus. Valgykite daugiau daržovių, produktų, turinčių vitamino E, gerkite širdį stiprinančių arbatų su medumi. Kasdien reikėtų vartoti žalio svogūno, česnako. Kad nebūtų blogo kvapo, suvalgę česnako, pakramtykite petražolės ar krapo šakelę. Galite česnaką smulkiai supjaustyti ir užpilti šaukštu alyvuogių ar saulėgrąžų aliejaus, išmaišyti ir išgerti.
Širdį stiprina ir citrina, ypač naudinga kramtyti jos žievelę. Nuplaukite šiltu vandeniu, supjaustykite citriną su odele griežinėliais, sumaišykite su medumi ir laikykite stiklainyje šaldytuve. Valgykite kasdien po 1–2 šaukštus.
Galite sumaišyti 1l medaus, 10 smulkiai supjaustytų citrinų ir 5 galvutes česnako. Laikykite šaltai. Valgykite po kelis šaukštelius per dieną, tai sustiprins ne tik širdį, bet ir imuninę sistemą.
Kartais naudinga ir pabadauti dieną kitą, tik gerti šviežiai išspaustas obuolių, spanguolių, burokėlių ar morkų sultis. Gerą poveikį širdžiai kraujo apytakos sistemai turi gudobelė. Moksliniai tyrimai parodė, kad gudobelės preparatai praplečia kraujagysles, geriau aprūpina širdį krauju, aktyvina jos veiklą.
 

Prieš pradėdami mankštintis


Atlikite paprastus nesudėtingus pratimėlius, atitinkančius jūsų fizinę būklę. Pirmenybę teikite kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimams. Sergantiesiems stenokardija netinka staigios intensyvios mankštos, kaip tarkim, aerobika, jėgos pratimai, tinka – jogos, tai či pratimai.
„Mankštintis pradėkite lėtu tempu, kiekvieną dieną pamažu didindami krūvį“, – sako kineziterapeutė dr. L. Leimonienė.
 Fizinis aktyvumas leistinas tik remisijos tarp stenokardijos priepuolių metu.
 Metodika nustatoma individualiai. Atsižvelgiama į ligos formą, pobūdį, vainikinių kraujagyslių nepakankamumo laipsnį ir gretutines ligas.
 Kai stenokardijos priepuoliai reti ir silpni, fizinius pratimus galite atlikti jau kitą dieną, kai priepuolių nėra. Fizinius pratimus kaitaliokite su kvėpavimo pratimais (santykiu 1:1).
Po vidutinio sunkumo priepuolių, kai nėra skausmo ir pakitimų elektrokardiogramoje, fizinius pratimus galite atlikti po 4–6 dienų.
Po sunkaus priepuolio – ne anksčiau nei po 6–8 dienų.
Diafragminis kvėpavimas: Pradinė padėtis (pr. padėtis): sėdint, nugara remiasi į kėdės atlošą, kojos per kelius sulenktos stačiu kampu, vienos rankos delnas ant krūtinės, kitos – ant pilvo. Įkvepiant pilvas išsipučia, krūtinė nusileidžia; iškvepiant – pilvas įsitraukia, o krūtinės ląsta pakyla. Kartoti 3–4 kartus. Per 3 sek. įkvėpti, per 4 sek. – iškvėpti.
 

Dinaminiai kvėpavimo pratimai


1. Pr. padėtis: sėdint, delnai ant kelių. Pakeliant abu pečius – įkvėpti, nuleidžiant – iškvėpti. Kartoti 4–5 kartus.
2. Pr. padėtis: sėdint, rankos nuleistos. Gniaužant pirštus į kumštį, kelti rankas į šalis iki pečių – įkvėpti, nuleidžiant – iškvėpti. Kartoti 4–5 kartus.
3. Pr. padėtis: sėdint, rankos nuleistos. Kelti rankas į šalis – įkvėpti, rankomis apkabinant kelį ir, prispaudžiant prie krūtinės, – iškvėpti. Kartoti 4 kartus.
4. Pr. padėtis: sėdint, rankos sulenktos prie pečių. Lenkiantis prie dešinės kojos kelio – iškvėpti, išsitiesiant – įkvėpti. Kartoti po 4 kartus į abi puses.
5. Pr. padėtis: sėdint, rankos nuleistos. Pakaitomis kilnojant kelius, imituoti ėjimą. Kartoti 30 s.
6. Pr. padėtis: sėdint, rankomis laikytis už kėdės. Pakaitomis pakeliant ištiestą koją – įkvėpti, nuleidžiant – iškvėpti. Kartoti po 3 kartus kiekviena koja.
7. Pr. padėtis: sėdint, rankos remiasi į kelius. Atsistojant – įkvėpti, atsisėdant – iškvėpti. Kartoti 6 kartus.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai