Kriaušinio raumens sindromas (M 53.8) R 52.0; R 52.1

Etiopatogenezė. Kriaušinio raumens sindromas – tai toninė ar distrofinė kriaušinio raumens, m. piriformis, refleksinė reakcija, sukelta patologinio dirginimo, kylančio iš L5–S1,2 stuburo judesio segmentų, kurie dažniausiai nukenčia esant degeneracinei stuburo patologijai. Tačiau galimas dirginimas ir iš įvairios patologijos apimtų dubens organų. Kriaušinis raumuo yra po didžiuoju sėdmens raumeniu, m. gluteus maximus, prasideda nuo kryžkaulio viršutinės dalies ir prisitvirtina prie šlaunikaulio didžiojo gūbrio, trochanter major. Tarp kriaušinio raumens ir kryžmeninio dyglio raiščio, lig. sacrospinale, esti sėdmeninis nervas, n. ischiadicus, apatinė sėdmens arterija, a. glutea inferior, o šalia jų, arčiau šlaunikaulio didžiojo gūbrio, lytinis nervas, n. pudendus. Kriaušinio raumens funkcija – šlaunies abdukcija.

Klinika. Pagrindinis ligos simptomas – giluminis sėdmens skausmas, sustiprėjantis krūvio metu, einant. Skausmas veržiantis, lyg spazminis, lyg sėdmens gilumoje „kažkas būtų įremta“. Skausmas kartais stiprus ir labai stiprus, gali būti priverstinė ligonio padėtis (guli ant sveikojo šono, neveiklioji koja atitraukta į išorę). Papildomas simptomas – išplitęs skausmas. Taip esti dėl kriaušinio raumens poveikio nervų-kraujagyslių struktūroms. Galimi keli klinikos variantai: a) dažniausiai skausmas išplinta į sėdimojo nervo inervacijos zoną – blauzdą ir pėdą, būna autonominių pėdos odos sutrikimų, susilpnėjęs ar išnykęs Achilo refleksas; b) blauzdos raumenų spazmai, praeinantis šlubumas, nulemtas poveikio sėdimojo nervo simpatiniam rezginiui bei apatinei sėdmens arterijai; c) skausmas plačiai išplitęs į sėdmenį, didelis skausmingumas sėdimojo gūbrio srityje, menki dubens organų sfinkterių funkcijos sutrikimai.

Diagnostika. Pagrindinis diagnostikos metodas – klinikinis simptomų įvertinimas. Vertebrogeninė ligos anamnezė, nuolatinis sėdmens gilumos skausmas, sustiprėjantis nuo funkcinio krūvio. Jo išplitimo variantai leidžia įtarti kriaušinio raumens sindromą. Diagnozę patvirtina specialus Bonnet testas: sulenktos per kelio ir klubo sąnarį kojos pritraukimas (adukcija) sukelia ar sustiprina sėdmens gilumos skausmą. Skausmą sukelia patologiškai įsitempęs m. piriformis ir tarp šio raumens ir lig. sacrotuberale prispaustas sėdimasis nervas. Diagnostiniu galima laikyti ir raumens blokados su anestetiku (novokainu) testą. Kartais diagnozei patvirtinti tenka atlikti vizualinius dubens tyrimus (KT, MRT), padedančius paneigti specifinę mažojo dubens patologiją ar kriaušinio raumens raidos anomalijas.

Gydymas. Skiriama NVNU (diklofenako, ibuprofeno ir kt.) kartu su miorelaksantais (baklofenu, tizanidinu, tolperizonu, tetrazepa- mu). Jei skausmas išplitęs, pridedama analgetikų adjuvantų (gabapentino, amitriptilino). Jei skausmas labai stiprus ir nepakeliamas, vartojama silpnųjų narkotinių analgetikų (tramadolio) ar tikrųjų narkotinių analgetikų (morfino). Intramuskulinė blokada anestetiku pagal specialią metodiką taikoma labai stipriam ir nepakeliamam skausmui malšinti. Kineziterapija – labai svarbus gydymo elementas. Taikomi kriaušinį raumenį atpalaiduojantys pratimai, poizometrinė relaksacija. Iš pat pradžių taip pat skiriama paveiki TENS.  Jei skausmas, nepaisant gydymo, išlieka, nenustatoma specifinės skausmo priežasties, ligonis siunčiamas į daugelio disciplinų skausmo kliniką (centrą) diagnozei patikslinti ir kompleksiniam gydymui parinkti.

 

Klinikinė neurologija. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas/ Budrys V. – Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2009. - 990 p.

Mūsų draugai